- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- T-246-482/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-23-1-50578-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Nuteistasis
- N. B.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam N. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 81/04-877 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam N. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, administracine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu lankė B kategorijos vairuotojų kursus, mokėsi, dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų. Nuteistasis, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi, yra pareikęs pažymą, jog paleistas lygtinai bus įdarbintas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą ir prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo. Prokuroras nurodo, kad susipažinus su nuteistojo asmens byla, Komisijos nutarimo motyvais, darytina išvada, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, nuteistojo asmenybės, jo elgesio prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, teistumų, nusikalstamo elgesio rizikos rezultatų, kitų svarbių aplinkybių, todėl Komisijos sprendimas nepagrįstas. Nurodyta, kad N. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą (nužudymą). Kaip jau minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais (teisingumas, proporcingumas), kurie realiai užtikrinami tik atliekant teismo paskirtą bausmę, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į tai, privaloma atsižvelgti. Taigi, Komisija neįvertino aplinkybės, kad N. B. šiuo metu neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - 4 metai 5 mėnesiai 8 dienos, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai, Komisija nepagrįstai neatkreipė dėmesio į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Komisija teigiamai vertino nuteistojo pastangas siekti pozityvių elgesio pokyčių (dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, užsiėmimuose, dirbo), tačiau tai, kad nuteistasis, dalyvaudamas programose bei dirbdamas teigiama linkme, koreguoja savo elgesį tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas. Pastebimi teigiami nuteistojo N. B. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Svarbu įvertinti ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu N. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodytos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumą visuomenei. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis konfliktinėse situacijose, apsvaigęs nuo alkoholio, naudojęs smurtą, yra silpnokos savitvardos. Nuteistasis tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja ar tikėtina, kad vėl gali atsirasti. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms, nes bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nėra linkęs paklusti privalomoms pataisos namų taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Komisija neįvertino, kad žemą nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudaro ne tik statiniai bet ir dinaminiai balai (14 balų), o tai nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, nes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima.
Komisijos nutarimas tvirtinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1 S-260-935/2018, 1 S-97-870/2018, 1 S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad N. B., teistas 2017-06-06 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrintos ir paskirta bausmė 9 metai laisvės atėmimo. Įskaityta 2 dienos. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 5 mėnesiai ir 8 dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.
Nutarime Komisija nurodo, kad nuteistasis 8 kartus skatintas, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, administracine tvarka nebaustas, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, bausmės atlikimo metu lankė B kategorijos vairuotojų kursus, mokėsi, dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema – 19 balų. Nuteistasis, išėjęs į laisvę, turės, kur gyventi, yra pareikęs pažymą, jog paleistas lygtinai bus įdarbintas.
Nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su praeitais nuteistojo teistumais, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Nuteistasis anksčiau neteistas. Teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu.
Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pabrėžtina, jog nuteistasis paskutinį kartą drausmine nuobauda yra baustas 2017-02-09, nuobaudos negaliojančios. Bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Dirba, dengia turimus įsiskolinimus. Buvo suteikta galimybė išvykti už pataisos įstaigos ribų, sugrįžo laiku, pažeidimai neužfiksuoti. Nors nuteistasis nusikalstamas veikas ir padarė būdamas neblaivus, tačiau atlikinėdamas bausmę, pataisos namuose lankė AA susirinkimus. Teismas vertina, jog nuteistasis pagal savo turimas galimybes, siekia išspęsti turimą priklausomybę ir taisytis teigiama linkme.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nedalyvavo jokioje bendruomenės grupėje ar organizuotame visuomeniniame judėjime. Nuteistasis sąžiningai pateikia savo gyvenimo ir savo esamos situacijos įvertinimą. Pataisos namuose dirba, sistemingai lanko socialinės reabilitacijos programas, profesinėje mokykloje įgijo dvi specialybes. Bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose nebaustas drausminėmis nuobaudomis. Bausmės atlikimo metu apsvaigimo atvejų neužfiksuota. Nuteistasis pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, <...>. Byloje yra duomenų, kad nuteistajam pasireiškia smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, nes nusikaltimas padarytas jam esant neblaiviam. Tačiau pats nuteistasis mano, kad būdamas neblaivus sugeba save kontroliuoti, nenaudoja smurto prieš kitus, yra ramus. Nuteistasis suvokia ir pripažįsta, kad svarbiausia problema jam alkoholio vartojimas. Būdamas pusiaukelės namuose dalyvauja „AA" susirinkimuose, teigia, kad juos tęs ir ateityje. Nuteistasis turi tikslų ateičiai, geba nusakyti žingsnius, kaip jų sieks. Teismas pabrėžia, jog šis nuteistojo teistumas yra pirmasis, todėl tikėtina, kad šiuo atveju nuteistasis, paleistas į laisvę lygtinai, gebės nebenusikalsti ir laikytis visuomenėje priimtinų normų, įstatymų. Vertinant akivaizdžiai teigiamą pataisos proceso įtaką nuteistajam, konstatuojama, jog paleidimas padės užtikrinti ne tik probacijos tikslus, bet ir skatins nuteistąjį ir toliau teigiama linkme keisti savo elgesį bei turės teigiamą ir drausminantį poveikį. Spręstina, jog tai padės nuteistajam integruotis į visuomenę ir kartu bus užtikrintas teisingo bei progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas (BVK 9 str.).
Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, nuteistasis yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas, neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Patvirtinti 2021 m. balandžio 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-877 taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos nuteistajam N. B..
Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.