- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-18
- Bylos Nr.
- 1S-659-350/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pareiškėjas
- S. K.
- Kategorijos
pareiškėjui S. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. K. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos skundas panaikinti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2010-06-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2010-07-07 nutarimu atmestas S. K. prašymas panaikinti žemesniojo prokuroro nutarimą. Skundžiama nutartimi ikiteisminio tyrimo teisėjas paliko galioti aukštesniojo prokuroro nutarimą.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas S. K. prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas byloje nutrauktas nepagrįstai, nes surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių sukčiavimo faktą. Pareiškėjas nurodo, kad liudytojų T. J. ir K. R. parodymai apie vekselio pasirašymo priežastį yra skirtingi. Jis vekselį pasirašė kaip garantą už ateityje gausimas prekes. Tai patvirtina liudytojo T. J. parodymai, kad pasirašant vekselį 2007-12-27, S. K. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ pinigų neišmokėjo, o S. K. vekselį pasirašė pasirašytas kaip garantą, kad atsiskaitys bendrovei už 7925,16 Lt vertės prekes. Tačiau pagal liudytojo K. R. parodymus, vekselis buvo išrašytas tam kad S. K. bendrovei sumokėtų 9000 Lt delspinigių pagal ankstesnes sutartis. Pareiškėjas teigia, kad šių liudytojų parodymai dėl vekselio pasirašymo tikslo iš esmės skiriasi, todėl skundžiamoje nutartyje padaryta išvada dėl prieštaravimų nebuvimo neteisinga.
Pareiškėjas teigia vekselį pasirašęs kaip patvirtinimą, jog apmokės UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ už gautas prekes, tačiau po 14 mėnesių nuo vekselio pasirašymo gavęs 2009-03-06 delspinigių aktą sužinojo, kad turės sumokėti ne už prekes, o delspinigius. Jis, pasirašydamas T. J. pateiktą vekselį, neturėjo dokumentų apie bendrovei privalomus mokėti delspinigius, T. J. jo apie šią aplinkybę neinformavo. Jis, žinodamas, jog pasirašo vekselį dėl delspinigių sumokėjimo, to nebūtų daręs, nes delspinigių mokėjimo tvarka numatyta 2005-11-14 didmeninio pirkimo-pardavimo sutartyje tarp jo įmonės ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, kuria remdamasi, UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ galėjo išieškoti delspinigius iš jo įmonės.
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą nustatyti, kas vekselyje įrašė jo apmokėjimo datą - 2009 m. kovo 6 d. Jam pasirašant vekselį, apmokėjimo data nebuvo įrašyta, vekselyje šis įrašas padarytas kita rašysena, tačiau liudytojai K. R. ir L. N. teigia įrašę datą užpildydami vekselį, nors liudytojas T. J. to nepatvirtino. Be to, įrašas ,,vekselio davėjas atleidžia šio vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti priteistą dėl vekselio apmokėjimo“ padarytas labai mažu šriftu, o tai taip pat patvirtina sukčiavimo faktą. Nenustatyta, ar vekselis registruotas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “. Pareiškėjas teigia, kad jis, kaip vekselio davėjas, pats turėjo paprastąjį vekselį paruošti ir užpildyti.
Pareiškėjas nurodo, kad tarp jo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ nėra jokio ginčo dėl netesybų. Tyrimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ būtų bandę išieškoti delspinigius iš jo įmonės. Be to, pagal CK 1.125 str. 5 d. 1 p., netesyboms nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Iš 2008-11-27 tarpusavio suderinimo akto tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ ir pareiškėjo vadovaujamos įmonės ,,(duomenys neskelbtini) “ matyti, kad jo įmonė skolinga tik 2222,45 Lt, todėl bendrovės kreditų skyriaus vadovo K. R. parodymai, kad delspinigių suma yra 9000 Lt, yra melagingi.
Pareiškėjas daro išvadą, kad tokie UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, atstovaujamos K. R. veiksmai atitinka BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, nes bendrovė apgaulės būdu, t.y. nutylėdama esmines aplinkybes dėl vekselio pasirašymo tikslo, įgijo teisę į jam priklausantį turtą – 8000 Lt.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė- atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas, kuriuo jis ginčija ikiteisminio tyrimo dėl sukčiavimo nutraukimą, yra tas, kad jis, pasirašydamas paprastąjį vekselį, kuriuo UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ įsipareigojo sumokėti 8000 Lt, buvo apgautas dėl vienos esminių sandorio aplinkybių – jo išdavimo pagrindo. Apgaulė pasireiškė tuo, kad pareiškėjas manė pasirašantis vekselį užtikrindamas, jog apmokės už prekes, gautas iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, tuo tarpu ši bendrovė, pateikusi vekselį apmokėjimui, nurodė, kad tai yra ne pareiškėjo užmokestis už prekes, o delspinigiai. Šis pareiškėjo argumentas dėl apgaulės panaudojimo vekselio pasirašymo metu nepagrįstas. Iš byloje esančių pareiškėjo bei liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas visiškai suprato, dėl ko pasirašo vekselį, t.y. tam, kad gautų prekes iš UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ ir įsipareigotų bendrovei apmokėti susidariusius įsiskolinimus. Kadangi pareiškėjas suvokė, kad pasirašydamas vekselį užtikrina, jog įvykdys savo finansinius įsipareigojimus UAB ,,(duomenys neskelbtini) “, jis nebuvo suklaidintas dėl vekselio išdavimo pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog tarp pareiškėjo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl vertinti bendrovės veiką kaip sukčiavimą nėra pagrindo, yra teisinga ir pagrįsta bylos medžiaga.
Pareiškėjas teigia, kad vekselio pateikimo apmokėti metu jis UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buvo skolingas mažesnę pinigų sumą nei nurodytą vekselyje, t.y. ne 8000 Lt, o tik 2222,55 Lt. Tačiau ginčijamos skolos dydžio nustatymas yra civilinės teisės dalykas, todėl pareiškėjas savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2010 m. liepos 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.