- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- 2K-126/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Vladislovas Ranonis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Nuteistasis
- J. B.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Gintarė Leškevičienė, Egidijus Langys
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, nukentėjusiosios N. K. ir nuteistojo J. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiajai N. K. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą, turtinės žalos dydžio klausimą paliekant spręsti civilinio proceso tvarka; jos ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ priteista 10 000 Lt. Iš J. B. priteista N. K. 1150 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmesti, o civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas patenkintas. Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo N. K. pakeista: iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios N. K. naudai priteista 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma sumažinta iki 3452,80 Lt. Iš J. B. priteista N. K. 700 Lt advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiosios ir nuteistojo skundus tenkinti iš dalies ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nukentėjusiosios ir jos atstovės, prašiusių nukentėjusiosios skundą tenkinti ir negrąžinti bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistojo, prašiusio jo skundą tenkinti, o nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies, ir nuteistojo gynėjo, prašiusio jo ginamojo ir nukentėjusiosios skundus tenkinti iš dalies, negrąžinant bylos iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 3 d. apie 14.37 val. Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Nemenčinės plentu, sankryžoje su Saulėtekio alėja sukdamas kairėn į šią alėją nepraleido priešinga kryptimi tiesiai važiavusios dviratininkės N. K. ir ją partrenkė, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 53, 54 ir 199 punktų reikalavimus. Šiame eismo įvykyje nukentėjusiajai padarytas kairės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio atviras skeveldrinis apatinio trečdalio lūžis ir taip sunkiai sutrikdyta jos sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai patenkino civilinio atsakovo apeliacinį skundą ir iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą sumažino iki 3452,80 Lt. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis J. B. kaltas dėl eismo įvykio, todėl apylinkės teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą. Nustatydamas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokios žalos atlyginimą. Ištaisęs pirmosios instancijos teismo klaidą dėl draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties ir visą neturtinės žalos atlyginimo sumą, priteistą vien iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“, sumažinęs iki 3452,80 Lt, apeliacinės instancijos teismas neišsprendė klausimo, kas turi atlyginti nukentėjusiajai likusią 6547,20 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą ir taip pažeidė BPK 109 straipsnio bei 115 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukentėjusiosios teisę į pilną neturtinės žalos atlyginimą. Tai esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, sukliudęs teismui priimti teisingą nutartį.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji N. K. prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį pakeisti ir jos civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje tenkinti pilnai, taip pat priteisti iš nuteistojo J. B. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusioji nurodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turi būti išnagrinėtas ir dėl jo nuspręsta. Įstatyme griežtai reglamentuoto pagrindo ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka šioje byloje nebuvo. Teismai, nusprendę, jog civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti ir perdavę ieškinio dalį dėl turtinės žalos nagrinėti civilinio proceso tvarka, pažeidė BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą turtinę žalą sudaro negautos pajamos, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos automobilio kurui vykti į gydymo įstaigą, vaistams, tvarstymo reikmenims, maisto papildams, skirtiems organizmui stiprinti bei kaulų ir sąnarių būklei gerinti, taip pat už nepataisomai sugadintą dviratį. Patikslintame ieškinyje patirta turtinė žala, įskaitant negautas pajamas, apskaičiuota pagal galiojančias teisės normas, pateikti visi turimi ją pagrindžiantys dokumentai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo taikymo baudžiamosiose bylose praktiką, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, teismai turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis. Taigi, spręsdami civilinį ieškinį žemesnės instancijos teismai turėjo vadovautis Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.283 straipsniu, reglamentuojančiu žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 6.283 straipsnio komentare nurodyta, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Jeigu asmuo sužalojant nedirbo ir neturėjo jokių pajamų, negautos pajamos skaičiuojamos atsižvelgiant į vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos kaip ir nukentėjusysis darbuotojo darbo užmokestį. Nukentėjusioji pažymi, kad eismo įvykio metu nedirbo, tačiau yra baigusi Vilniaus universitetą, turi penkiolikos metų pradinių klasių mokytojos darbo stažą ir pradinio ugdymo vyresniosios mokytojos kvalifikacinę kategoriją, todėl jos negautos pajamos turėjo būti apskaičiuotos pagal vidutinį tokios pat profesijos ir kvalifikacijos darbuotojo darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstu nukentėjusiosios ieškinio argumentus negautas pajamas skaičiuoti atsižvelgiant į jos vidutinį darbo užmokestį iki atleidimo iš paskutinės darbovietės. Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai pažymėjo, kad turtinės žalos dydžiui pagrįsti nepateikti jokie dokumentai, todėl negalima tiksliai apskaičiuoti patirtos turtinės žalos sumos dydžio. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad nerinko jokių dokumentų, kvitų ar sąskaitų, jų neturi ir teismui pateikti negali, nes, eismo įvykio metu patyrusi sunkų sveikatos sutrikdymą, galvojo apie sveikatos susigrąžinimą, o ne apie kvitų rinkimą, kas yra visiškai suprantama. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, t. y., kvitų, sąskaitų ir pan., tačiau žemesnės instancijos teismai visiškai neanalizavo ir nevertino turėtas išlaidas patvirtinančių netiesioginių įrodymų. Pateiktose su ieškiniu nedarbingumo pažymėjimų kopijose yra duomenys, kiek minimaliai kartų visą tą laiką nukentėjusiajai, judėti dėl traumos galinčiai tik ribotai, reikėjo vykti į gydymo įstaigą, patiriant išlaidų kurui. Po gydymo kurso ligoninėje ir toliau buvo reikalingas tokios traumos gydymas, tam turėta išlaidų. CK 1.5 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą aiškinti įstatymus ir juos taikyti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nukentėjusioji gydymo ir transporto išlaidas patvirtinančių dokumentų surinkti negalės net ir perdavus ieškinį dėl turtinės žalos nagrinėti civilinio proceso tvarka. Jos nurodytos šioms išlaidoms sumos (po 2000 litų) yra protingos, todėl tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškinio dalį dėl patirtų išlaidų kurui, vaistams bei dviračio sugadinimo turėjo patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, nurodęs į nukentėjusiosios padarytus KET 104 ir 110 punktų reikalavimų pažeidimus, nes ji važiavo važiuojamąja gatvės dalimi, kai toje vietoje yra įrengti dviračių takai, įvertino juos kaip didelį jos pačios neatsargumą, padėjusį atsirasti žalai. Atsižvelgęs taip pat į socialines ekonomines gyvenamosios vietos aplinkybes ir, kaip nurodyta nuosprendyje, nukentėjusiojo turtinę padėtį teismas, nenurodęs jokios teisės normos, kuria vadovaujasi, sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį nuo 80 000 Lt iki 10 000 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2004, nurodyta, jog norint CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu dėl nukentėjusio asmens kaltės sumažinti žalos atlyginimą, būtina nustatyti, kad nukentėjusiojo kaltė pasireiškė kaip didesnio laipsnio atidumo ir rūpestingumo neužtikrinimas - didelis neatsargumas, - o ne tik kaip normalus ar paprastas neatsargumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo taikymo baudžiamosiose bylose praktiką, didelis neatsargumas yra paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių ignoravimas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Nukentėjusioji teigia, kad jos neatsargumo nebuvo, nes privalu važiuoti tik tinkamai įrengtais dviračių takais. Eismo įvykio vietoje dviračių takas netinkamas važiuoti dviračiu. Ji važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta juo arčiau jos dešiniojo krašto pagal eismo kryptį, nepažeisdama KET reikalavimų. Net jeigu jos veiksmuose ir būtų galima įžvelgti KET taisyklių pažeidimą, jis neturėjo jokios reikšmės eismo įvykio kilimui ir jo nelėmė. Nukentėjusioji per Nemenčinės plento ir Saulėtekio alėjos sankryžą važiavo tiesiai savo važiavimo kryptimi, degant žaliam šviesoforo signalui. Nuteistasis, važiavęs priešinga jos važiavimui kryptimi ir sankryžoje sukdamas į kairę, privalėjo ją praleisti. Tik nuteistojo padarytas KET 199 punkto reikalavimų pažeidimas turi tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu bei atsiradusia žala ir buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei J. B., sukdamas į kairę, būtų buvęs atidus, laiku pastebėjęs nukentėjusiąją ir davęs kelią, eismo įvykio nebūtų buvę. Nukentėjusiosios veiksmuose tikrai negalima įžvelgti tokio elementarių atsargumo taisyklių ignoravimo, kurį būtų galima vertinti kaip didelį neatsargumą, galintį nulemti priteistinos žalos dydžio mažinimą. Apie tai, kad nukentėjusiojo padaryto KET reikalavimų pažeidimo, nelėmusio eismo įvykio kilimo ir jo padarinių, negalima pripažinti tokiu dideliu neatsargumu, dėl kurio mažintinas priteistinos žalos dydis, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008. Be to, didelis neatsargumas yra pagrindas priteisiamą sumą sumažinti tik proporcingai nukentėjusiojo kaltės laipsniui, tačiau nuosprendyje nenurodyta, kiek, teismo nuomone, procentų sudaro jos kaltė ir kodėl priteistina neturtinės žalos suma mažinama net 87,5 proc., t. y. nuo prašomų 80 000 Lt iki 10 000 Lt. Sumažindamas nuosprendžiu priteisiamos neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą pabrėžė, kad sužalojus sveikatą, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į po eismo įvykio nukentėjusiajai kilusias pasekmes, patirtus dvasinius išgyvenimus, sužalojimo sunkumą, išlikusį sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, galimybių praradimą, natūralų susirūpinimą būsimomis pasekmėmis, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Nukentėjusioji nuo 2008 m. rugpjūčio 3 d. iki gruodžio 1 d. buvo visiškai nedarbinga, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. darbinga tik 40 proc., patyrė didelį fizinį skausmą, jai atliktos dvi sudėtingos operacijos, lūžę kaulai buvo sutvirtinti specialiomis geležinėmis konstrukcijomis, ji ilgą laiką gulėjo ligoninėje, kaire koja negalėdama nei trupučio priminti vaikščiojo su ramentais, apie penkis mėnesius atlikti įprastus kasdieninius dalykus jai reikėjo maksimalios kitų asmenų pagalbos. Iki šiol neaišku, ar jai pavyks visiškai pasveikti, ateityje numatoma sudėtinga operacija. Ji tapo neįgali, susirgo osteoporoze. Ant kojos likę negražūs dideli moterį itin bjaurojantys randai kelia išgyvenimus, apsunkina pasirodymą viešumoje, juos pašalinti prireiks ne vienos daug kainuojančios plastinės operacijos. Dėl visų šių priežasčių iš esmės pasikeitė nukentėjusiosios gyvenimo būdas, itin sumažėjo bendravimo galimybės. Jos patirtų išgyvenimų visiškai atlyginti neįmanoma, galima tik iš dalies kompensuoti nuolat iki šiol patiriamą žalą, todėl 80 000 Lt suma neturtinei žalai kompensuoti yra pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir pats pažeidė BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, apeliacinį skundą išnagrinėjęs nepilnai ir atmestinai. Nutartyje teismas visiškai neanalizavo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai sumažintos neturtinės žalos, tik deklaratyviai nurodė neturintis pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu 10 000 Lt neturtinės žalos dydžiu. Apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teismas pakeitė ir iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiosios naudai priteistą 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 3452,80 Lt. Iš tokio sprendimo nebeaišku, koks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai dabar realiai yra priteistas.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti teismas gali tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas minėtas išlaidas sumažino nusprendęs, kad nukentėjusiosios atstovės advokatės honoraro suma dirbtinai padidinta, o jos dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nėra būtinas. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados pažeidžia nukentėjusiosios teisę naudotis profesionalia advokato teikiama teisine pagalba ir jai nesuprantamas, kai nagrinėjamas jos paduotas apeliacinis skundas. Už apeliacinio skundo surašymą nukentėjusioji advokatei sumokėjo 900 Lt, už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme 600 Lt. Ši suma gerokai mažesnė nei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9. punkte nurodytą už apeliacinį skundą priteistiną užmokestį, kuris gali būti iki 2400 Lt.
Nuteistasis J. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m gegužės 21 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl jo nuteisimo, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį BK 39 straipsnyje bei 40 straipsnyje nurodytais pagrindais ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 1150 Lt bei apeliacinės nutarties dalį dėl 700 Lt priteisimo iš jo nukentėjusiajai N. K. jos išlaidų, turėtų dėl apmokėjimo už ją atstovavusio advokato paslaugas, kompensavimui.
Nuteistasis skunde pažymi, kad nuosprendis ir apeliacinė nutartis iš dalies nepagrįsti ir neteisėti dėl BK 39 str. ir 40 str. netaikymo. Plačiai išdėstęs faktus pagal byloje esančius dokumentus, kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje savo kaltę, jog degant žaliam šviesoforo signalui vairuojamu automobiliu darydamas posūkį į kairę ir nepraleidęs tiesiai važiuojančios dviratininkės, pažeidė KET 199 punktą, įpareigojantį sukant į kairę praleisti transporto priemones, važiuojančias lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta dviratininkės sveikata, jis pripažino pilnai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, teismas nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasatorius mano, kad byloje nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2 3 ir 6 punktuose nurodytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, pagalbos suteikimas nukentėjusiajai iškviečiant medikus, savanoriškas padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas, jo atveju per draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, kurioje apsidraudė civilinę atsakomybę, bei veikos padarymui įtakos turėjęs rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Tai sudaro visas prielaidas teismui taikyti jam BK 39 straipsnio nuostatas, pagal kurias asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šalies argumentai
Kasatorius mano, kad byloje yra visos prielaidos taikyti jam ir BK 40 straipsnio nuostatas, nes jis padarė neatsargų nusikaltimą, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą; visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, sudarydamas draudimo civilinės atsakomybės sutartį su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas“ įsipareigojo atlyginti padarytą žalą neapibrėžtam asmenų ratui, taigi ir nukentėjusiajai. Be to, kasatorius gauna pensiją ir darbo užmokestį, taigi yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins nukentėjusiajai padarytą žalą, jeigu dėl kažkokių priežasčių to nepadarys draudimo bendrovė. Kasatoriaus pirmą kartą padaryta neatsargi nusikalstama veika yra visiškai atsitiktinė, jis puikiai charakterizuojamas gyvenamosios vietos bendruomenės, nustatyta daug atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už jį laidavo vertas teismo pasitikėjimo asmuo, taigi jis tiesiog privalo pateisinti tokį pasitikėjimą, laiduotojas turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, todėl yra pagrindas teigti, jog kasatorius laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
Nuteistasis taip pat nesutinka su iš jo priteistomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu 1150 Lt ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi 700 Lt sumomis N. K. advokato paslaugoms apmokėti. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, savo nuožiūra pakvietęs dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą ar turėjęs kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Nukentėjusiąją atstovavęs advokatas pakviestas jos nuožiūra, todėl išlaidas advokatui nukentėjusioji turėjo apmokėti iš savo lėšų. Norėdama, kad advokato paslaugoms apmokėti turėtos išlaidos būtų priteistos, nukentėjusioji turėjo prašyti teismo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. Nei vienos instancijos teisme tokio prašymo ji nepateikė, teismas šio klausimo nesprendė, todėl iš nuteistojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistos nepagrįstai. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino civilinį ieškinį neįrodytu ir nukentėjusiajai pripažino teisę spręsti turtinės žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmetė. Dėl šių priežasčių nukentėjusiosios advokato išlaidų būtinumas ir pagrįstumas kelia abejones. Be to, kasatoriaus kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio žala yra per eismo įvykį padaryta žala nukentėjusio trečiojo asmens turtui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) neturtinė žala arba žala, kuri atsirado vėliau kaip eismo įvykio padarinys. Nukentėjusiosios turėtos atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos iš draudiko „Lietuvos draudimas“, nes jos atsirado dėl eismo įvykio ir yra jų padarinys.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas. Nuteistojo ir nukentėjusiosios kasaciniai skundai tenkintini iš dalies. Byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Dėl nuteistojo skundo argumentų, grindžiančių prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti
Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė baudžiamąjį įstatymą, nes nenutraukė baudžiamosios bylos BK 39 arba 40 straipsniuose numatytais pagrindais, nors byloje yra visos aplinkybės, patvirtinančios tokių pagrindų buvimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais nėra pasisakęs pakankamai tiksliai ir išsamiai, kaip to reikalauja įstatymas.
BK 39 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, atsakė tik į tam tikrus, tačiau ne į visus esminius jame esančius argumentus dėl BK 39 straipsnio taikymo. Šis teismas teisingai interpretavo BK 39 straipsnio kiekvieno iš punktų nuostatas ir jų visumą kaip galimo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą. Tačiau byloje konstatuoti faktai liko neįvertinti pagal vieną iš būtinų teisinių kriterijų, numatytų BK 39 straipsnio 3 punkte. Tai teisės taikymo aspektas, reikšmingas bylą nagrinėjant kasacine tvarka. Teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį, privalo konstatuoti, be kitų dalykų, ir tai, kad nėra kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šioje baudžiamojoje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas nebuvo aptarinėjamas ir sprendžiamas, dėl J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių apskritai nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nėra konstatavęs, kad šio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliacinėje nutartyje teismas, pasisakydamas klausimais, susijusiais su BK 39 straipsnio taikymo ar netaikymo galimybėmis, sunkinančias aplinkybes paminėjo tik vieną kartą, perteikdamas J. B. kaip apelianto poziciją. Šią poziciją nutartyje vertindamas kritiškai, teismas savo požiūrį suformulavo taip: „Apeliantas skunde klaidingai nurodo, kad teismo nuosprendyje yra nustatytos trys bylai svarbios lengvinančios aplinkybės: J. B. suteikė nukentėjusiajai pagalbą; J. B. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; nėra J. B. sunkinančių aplinkybių; rizikingą nukentėjusiosios elgesį.“ Negalima sutikti, kad tokiu, beje, teisės požiūriu nepakankamai aiškiu, o dėl sunkinančių aplinkybių dar ir ne itin tiksliai suredaguotu, sakiniu teismas byloje išsprendė sunkinančių aplinkybių klausimą ir paneigė jų buvimą. Todėl manytina, jog BK 39 straipsnio taikymo galimybių klausimas šioje baudžiamojoje byloje iki galo nebuvo išsiaiškintas.
Nedėmesingai išanalizuotas ir BK 40 straipsnio taikymo klausimas, nes liko prieštaringų neaiškumų dėl jam svarbių faktinių sąlygų. Apeliacinės nutarties aprašomojoje dalyje įrašyta, jog iš teismo nuosprendžio matyti, kad iš nuteistojo priteista nukentėjusiajai N. K. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra kitoks sprendimas, pagal kurį 10000 Lt suma N. K. priteista ne iš nuteistojo, bet iš AB „Lietuvos draudimas“. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad nutariama iš AB „Lietuvos Draudimas“ nukentėjusiosios N. K. naudai priteistą 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 3452,80 Lt. Toks nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalių neatitikimas, pažeidžiantis BPK 332 straipsnio reikalavimus, taisytinas.
Dėl Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nukentėjusiosios skundų argumentų, susijusių su neturtinės žalos klausimo išsprendimu apeliacinėje nutartyje
Kasatoriai teisingai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pripažinęs, jog nukentėjusiajai N. K. padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis, sudarantis 10000 Lt, yra pagrįstas ir tinkamas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o kartu sumažinęs iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 10000 Lt iki 3452,80 Lt, paliko neišspręstą klausimą dėl šių sumų skirtumą sudarančių 6547,20 Lt, nes sprendimo dėl šios likusios neturtinės žalos atlyginimo sumos apeliacinės nutarties rezoliucinėje dalyje nėra. Dėl to apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti neišsamiai. Taip padarytas esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas, sukliudęs apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą nutartį. Pažeidimas taisytinas bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl nukentėjusiosios skundo kitų argumentų
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. K. kasaciniame skunde išdėstė daug kitų argumentų, iš esmės susijusių su jos civiliniu ieškiniu. Ji nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepilnai ir atmestinai. Toks teiginys turi tam tikrą pagrindą ne vien dėl netikslaus jau aptarto neturtinės žalos klausimo išsprendimo. Apeliacinėje nutartyje dėl nukentėjusiosios apeliacinio skundo išsakyta bendra teismo pozicija yra prieštaringa. Nutarties aprašomojoje dalyje (b. l. 165) nurodyta, kad nukentėjusiosios N. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Tokiu atveju paprastai teismas išdėsto motyvus, kurie iš skundo argumentų ir kodėl atmetami, o kurie yra pagrįsti ir todėl jais remiantis reikia padaryti atitinkamus pakeitimus skundžiamuose teismų sprendimuose. Šioje nutartyje teismas aptarė apeliantės skundo argumentus, susijusius su neturtinės ir turtinės žalos atlyginimu, taip pat greta skundo iškeltą proceso išlaidų klausimą. Žalos atlyginimo klausimais apeliacinės instancijos teismas apeliantės argumentus ir prašymus atmetė, o proceso išlaidų kompensacijos dydį sumažino nuo prašomų 1500 Lt iki 700 Lt, motyvuodamas tuo, kad prašomoji suma dirbtinai padidinta. Nutartyje nėra patikslinta, kokia apeliacinio skundo dalis tenkintina, kokie skundo argumentai yra svarūs ir pakankami tam, kad kuris nors iš apeliantės prašymų būtų tenkinamas. Pagaliau nutarties rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. K. apeliacinis skundas atmetamas. Vadinasi, svarbūs nutarties aprašomosios ir rezoliucinės dalių teiginiai vienas kitam prieštarauja. Tai yra esminis BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio nuostatų pažeidimas, ištaisytinas bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka.
Dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios kasacinių skundų kitų argumentų
Nuteistojo J. B. ir nukentėjusiosios N. K. kasacinių skundų kiti argumentai paliktini nenagrinėti, nes yra susiję su bylos faktinių aplinkybių vertinimu arba subordinuoti kasacinėje nutartyje jau aptartiems bendresniems teisės taikymo klausimams. Grąžinant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka jie galės būti tikrinami pagal byloje paduotus apeliacinius skundus.
Šioje baudžiamojoje byloje daugelis spręstinų klausimų yra susiję su taikymu tokių įstatymų, kurie sudaro teismui santykinai didesnes vertinimų ir motyvuoto apsisprendimo galimybes, todėl bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų remtis ne vien norminiais šaltiniais, kaip tai buvo daroma, bet atsižvelgti ir į sukauptą teismų praktikos patirtį.
Bylą iš naujo nagrinėjant apeliacine tvarka spręstini ir klausimai, susiję su proceso išlaidomis bei jų atlyginimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.