Panevėžio apygardos teismo nutarimas

2015-08-19 · Byla Nr. ATP-440-350/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-06-10Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2015-08-19Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-08-19
Bylos Nr.
ATP-440-350/2015
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00179-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-440-350/2015 Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00179-2015-9 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento ( toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2015 m. kovo 13 d. nutarimu D. K. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalį 144 eurų dydžio bauda už tai, kad ji, 2014 metų rugsėjo mėnesį, kasant kūdrą jai ir R. K. priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , dalį susidariusio iškastinio grunto paskleidė/susandėliavo pelkės teritorijoje, t. y. šiais veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2. papunkčio reikalavimus, nurodančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

Institucijos nutarimą D. K. apskundė apylinkės teismui ir skundžiama nutartimi jos skundas buvo tenkintas, Institucijos nutarimas panaikintas, administracinio pažeidimo byla nutraukta.

Institucija skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti, Institucijos nutarimą, kuriuo D. K. buvo nubausta pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį, palikti galioti.

Skunde nurodoma, kad tyrimo metu D. K. neneigė, jog kasant kūdrą jai priklausančiame žemės sklype, dalis iškastų žemių buvo išsklaidyta žemės sklype, o kita dalis šalia kūdros esančiame nedideliame pelkės plote, nors jai buvo žinoma, kad žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – pelkės ir šaltinynai. Institucijos išduoto dokumento, leidžiančio jai vykdyti prašyme nurodytus kasimo darbus pažeidėja neturėjo. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepagrįstai vadovavosi byloje esančiu 2014-10-17 patikrinimo aktu, nes juo buvo aiškinamas kūdros įrengimo D. K. sklype teisėtumo faktas, o ne pažeidimas, už kurį D. K. buvo nubausta Institucijos nutarimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos skundą D. K. prašo skundą atmesti, skundžiamą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad savo žemės sklype įrengdama vandens telkinį – kūdrą, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2012-07-12 įsakymu Nr. D1-590/3d-583 „Dėl dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“, kurio nuostatos nedraudė iškasti kūdrą, o iškastas gruntas buvo išsklaidytas tame pačiame sklype tose vietose, kuriose nedraudžiama minėtame apraše nurodytose vietose. Pagal šalia gyvenančio M. P. skundus, Institucija net keletą kartų tikrino jos sklype vykdomus ir vykusius kūdros kasimo darbus, tačiau jokių pažeidimų nenustatė ir tik kaimynui paskundus pareigūnų ( o ne jos teisėtus) veiksmus, jai buvo surašytas protokolas už tariamą natūralių pelkių augalinės dangos mechaninį ardymą. Pažymi, kad jos sklype esančios pelkės dalis mažesnė nei 0.5 ha, kasdama vandens telkinį ir sandėliuodama iškastą gruntą savo sklype, ji jokių pažeidimų nepadarė, todėl Institucijos nutarimu buvo nubausta nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, nepaisant to, kad D. K. neigia savo kaltę dėl pažeidimo padarymo, ji buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – administraciniu teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktais, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Institucijos pareigūno P. K. parodymais teismo posėdyje.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą ir nutraukdamas D. K. administracinio teisė pažeidimo bylą nurodė, kad jos kaltė be administracinio teisės pažeidimo protokolo surašant Institucijos nutarimą buvo grindžiama ir 2015-02-11 patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (48-49 b. l.), tačiau šiuo patikrinimo aktu buvo tiriamas kūdros įrengimo D. K. sklype teisėtumo faktas pagal gautą skundą ir nustatyta, kad kūdra D. K. žemės sklype iškasta teisėtai. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į bylos aplinkybių visumą ir neišnagrinėjo aplinkybių, susijusių su kasant kūdrą iškasto grunto sandėliavimu tame pačiame D. K. priklausančiame žemės sklype.

ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Šioje byloje D. K. buvo surašytas protokolas, o vėliau dėl jo priimtas nutarimas dėl to, kad ji, protokole nurodytu laiku ir vietoje kasdama kūdrą, dalį susidariusio iškastinio grunto paskleidė šalia esančios pelkės teritorijoje, gruntu užpiltos pelkinės augmenijos plotas sudarė 480 m², todėl savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 128.2 punkto reikalavimus, nurodančius, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas pelkėse ir šaltinynuose draudžiama mechaniškai ardyti natūralių pelkių augalinę dangą.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors byloje minima kūdra buvo iškasta teisėtai, tačiau byloje yra duomenys ir apie tai, kad D. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis I. r. P. k. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) kurio daliai – 0.1556 ha nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga „pelkės ir šaltinynai“. Šie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl laikomi teisingais ir teisėtais ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Tokiu būdu minimo ploto naudojimo sąlygų pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę . Taip pat byloje ištirtais įrodymais – pačios D. K. parodymais, patikrinimo aktais, nustatyta, kad D. K. kasdama kūdrą, dalį susidariusio iškastinio grunto paskleidė būtent plote, kuris registro duomenimis yra pelkė - gruntu užpiltos pelkinės augmenijos plotas sudarė 480 m², todėl, byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina, jog pažeidėja padarė veiką, turinčią ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimo sudėties požymius.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Institucijos skundo motyvais ir daro išvadą, jog D. K. padarė ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad D. K. Institucijos 2015 m. kovo 13 d. nutarimu teisėtai ir pagrįstai buvo nubausta už administracinį teisės pažeidimą, ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o Institucijos 2015 m. kovo 13 d. nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. kovo 13 d. nutarimą palikti galioti.

Šis nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Gaputis