Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, civilinėje byloje Nr. 2-5424-781/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finbaltus“ ieškinį atsakovui R. Č. dėl žalos, atsiradusios dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio teismingumo ir teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo bei teisėtumo.

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) ,,Finbaltus“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. Č. dėl žalos, kilusios dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo BUAB ,,Finbaltus“ ieškinį.

Teismas nustatė, kad atsakovo R. Č. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškimas paduotas pažeidžiant teismingumo taisykles, jį atsisakytina priimti, tačiau tai nekliudo ieškovui kreiptis į teismą pagal nurodytą bylos teismingumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas BUAB „Finbaltus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 straipsnis nereikalauja ieškinį fiziniam asmeniui pateikti tik pagal registruotą gyvenamąją vietą. Asmens gyvenamoji vieta nustatoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.12 straipsnį, iš kurio matyti, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma vieta toje valstybės teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą teritoriją savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta.Kartu su ieškiniu teismui pateikti dokumentai, iš kurių aišku, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, bent jau nuo 2002 m. gegužės 8 d. iki 2015 m. vasario 25 d., buvo Vilniuje (duomenys neskelbtini)). Be to, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, atsakovas Vilniuje turi įsigijęs nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini). Pateikdamas pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankroto administratoriui, atsakovas 2015 m. balandžio 24 d. nurodė, kad gyvena būtent pirmiau nurodytu adresu Vilniuje. Taigi atsakovas nuolat ir daugiausia gyvena Vilniuje, laikydamas šią teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta, todėl byla teisminga Vilniaus apygardos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi forum domicile principu, pagal kurį ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui, rėmėsi argumentu, kad remiantis Gyventojų registro duomenimis, atsakovo R. Č. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), t.y. teritorijoje, kuri priskirta Šiaulių apygardos teismui. Remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai; gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Taigi, pagal šio įstatymo nuostatas, asmens pagrindine gyvenamąją vieta pripažįstama ta, kurią kaip tokią deklaravo pats asmuo. Tačiau nustatant civilinės bylos teismingumą, tik asmens deklaruota gyvenamoji vieta negalėtų būti vertinama kaip vienintelis kriterijus, kadangi remiantis CK 2.16 straipsnio 2 dalimi, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pagal jo pateiktus teismui duomenis, pagrindine atsakovo gyvenamąja vieta turėtų būti laikoma (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Pagal bylos duomenis, atsakovas R. Č. Juridinių asmenų registre buvo nurodytas kaip UAB ,,Finbaltus“ vadovas nuo 2002-05-08 iki 2015-02-25 (bankroto bylos iškėlimo) ir jo gyvenamoji vieta šiame registre buvo nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilniuje (16-17 b.l.); remiantis VSDFV duomenimis, atsakovas iki 2015-03-18 buvo UAB ,,Finbaltus“, kurios buveinė (duomenys neskelbtini) Vilniuje darbuotojas (16, 28 b.l.); remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, R. Č. nuo 2002-07-10 iki šiol nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje (35 b.l.). Taigi, pagal šių duomenų visumą yra pakankamas pagrindas spręsti, kad atsakovas turi būstą Vilniuje, iki bankroto bylos iškėlimo dirbo Vilniuje ir viename iš oficialių registrų (Juridinių asmenų) savo gyvenamąją vietą buvo nurodęs taip pat Vilniuje. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gyventojų registre savo gyvenamąją vietą jis yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas turi ne vieną, o mažiausiai dvi gyvenamąsias vietas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas bylos teismingumo klausimą, gavo duomenis iš gyventojų registro tarnybos, kuriais remiantis, atsakovas gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2014-03-19; ši data yra vėlesnė, negu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas Vilniuje bei Juridinių asmenų registre nurodyta R. Č. gyvenamoji vieta Vilniuje. Tačiau tuo metu, kai gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), atsakovas vis dar dirbo Vilniuje, UAB ,,Finbaltus“, kas paneigia aplinkybę, jog būtent (duomenys neskelbtini) buvo pagrindine jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta arba pagrindine gyvenamąja vieta. Įvertinant tai, kad 2015 m. balandžio 24 d. (t.y. jau po atleidimo iš darbo UAB ,,Finbaltus“) pateikdamas prašymą bankroto administratoriui įrašyti į kreditorių sąrašą R. Č. savo gyvenamąją vietą nurodė būtent Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (106 b.l.), pripažintini pagrįstais apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo gyvenamąją vietą remdamasis išskirtinai Gyventojų registro duomenimis, kadangi kiti įrodymai liudija, jog pagrindinė jo gyvenamoji vieta yra Vilniuje.

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė nutartyje aptartas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmens gyvenamąją vietą bei civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylos teismingumą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui. Dėl netinkamo civilinio proceso ir materialios teisės normų taikymo nutartis naikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330, 338 straipsniai), o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir BUAB ,,Finabaltus“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.