Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p., b) p. p., ir galutinė subendrinta bausmė E. Č. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-03-31 iki 2010-04-01, nuo 2011-03-04 iki 2011-04-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. nuteistas už tai, kad 2010 m. kovo 31 d. apie 00 val. 05 min., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini), iš daugiabučio namo kiemo, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė svetimą, G. K. priklausantį turtą – automobilį „Ford Sierra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamintą 1986 m., 700 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. K. 700 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo E. Č. veikos kvalifikavimo pagal BK 178 str. 2 d. pagrįstumo

Nuteistasis E. Č. skunde nurodo manantis, kad atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala nėra didelė, be to, ji atlyginta sumokant automobilio savininkui 700 Lt, jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 178 str. 4 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė automobilį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte išaiškinta, kad BK 178 str. 2 d. numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). BK 190 str. išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių neginčija, ginčija tik veikos juridinę kvalifikaciją. Šiuo atveju byloje įrodyta, kad E. Č. pagrobė svetimą turtą – G. K. automobilį „Ford Sierra“ 700 Lt vertės. Taigi, esant paminėtoms aplinkybėms, t. y. įrodžius, kad E. Č. pagrobė automobilį, kurio vertė nėra didelė (viršijanti 250 MGL – 32 500 Lt dydžio sumą) ir nėra nedidelė (viršijanti 1 MGL – 130 Lt, bet neviršijanti 3 MGL – 390 Lt dydžio sumos), kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal BK 178 str. 2 d. Tenkinti E. Č. prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 178 str. 4 d. nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Č. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, E. Č. padarė būdamas anksčiau teistas, neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą (2 t. 132-133 b. l.), yra laikomas recidyvistu BK 27 str. 1 d. prasme, o recidyvistui pagal BK 56 str. nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgė ir į tai, jog E. Č. charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 65, 67 b. l.). Kadangi E. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, šią aplinkybę teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. Č. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta labai švelni savo dydžiu bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, kai BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. Č. padarė 2010 m. kovo 31 d., t. y. iki Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio priėmimo (2 t., 134-135 b. l.), teismas nauju nuosprendžiu ir minėtu nuosprendžiu E. Č. paskirtas bausmes pagrįstai subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., BK 65 str. 1 d. 1 p., b) p. p., dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Dar labiau švelninti apeliantui paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą.