- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-20
- Bylos Nr.
- 1S-296-626/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Ainora Kornelija Macevičienė, Tomas Venckus
- Kaltinamasis
- S. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomui Venckui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo S. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nutarties, kuria kaltinamajam S. B. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. B. kaltinamas tuo, kad 2018-03-04, 23.40 val., Vilniuje, bute, adresu (duomenys neskelbtini), trenkė savo močiutei R. P. kumščiu į krūtinę, dėl ko ji nukrito virtuvėje ant orkaitės ir susižeidė nugarą, šiais savo veiksmais S. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat jis kaltinamas tuo, kad 2018-07-02, apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,21 ‰ girtumo laipsnis) bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2 (du) kartus tyčia pastūmė savo močiutę R. P., dėl ko ji griūdama nugara trenkėsi į sieną, šiais savo veiksmais S. B. kaltinamas sukėlęs nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-04 nutartimi S. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 10 dienų, Vilniaus miesto apylinkės 2018-07-11 teismo nutartimi kardomoji priemonė suėmimas pratęsta 10 dienų iki 2018-07-21, Vilniaus miesto apylinkės 2018-07-19 teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar 10 dienų iki 2018-07-31.
Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-27 nutartimi suėmimas S. B. pratęstas dar 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018-07-31. Teismas konstatavo, kad nėra išnykę kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ir gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pagrįstą manymą, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje, apylinkės teismas grindė tuo, kad kaltinamasis S. B. jau buvo teistas dėl smurto savo močiutės R. P. atžvilgiu, dabar kaltinamas dėl dviejų analogiškų nusikaltimų padarymo, S. B. jokių išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nesiekė ir nesiekia laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pagrindinis jo nusikalstamų veikų taikinys yra itin garbingo amžiaus jo močiutė, pas kurią iki suėmimo realiai gyveno.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su apylinkės teismo teisėjos nutartimi kaltinamasis pateikė skundą, kuriame, kuriame prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo kaltinamojo S. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas. Vilniaus miesto nutartis keičiama, pašalinant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.
Teismas konstatuoja, kad ir šiuo metu nėra išnykę pagrindai ir sąlygos taikyti kaltinamajam S. B. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, o paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įvardyti tikslai: siekis garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir tokiu būdu nesutrukdys bylos nagrinėjimui teisme bei nuosprendžio įvykdymu bei siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Kaltės klausimas šioje nėra sprendžiamas. Be to, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendį.
Kaltinamajame akte nurodyti duomenys, leidžia manyti, kad kaltinamasis S. B. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Vertinant šiuos duomenis, kiek jie yra susiję su kardomosios priemonės skyrimo ir sąlygų nustatymo pagrindu, pripažintina, kad kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimui yra įstatyminis pagrindas, numatytas BPK 121 straipsnio 2 dalyje. Duomenys dėl įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pakankamumo ir pagrįstumo nevertinami.
Įsitikinimą, jog S. B. bėgs, slėpsis nuo teisėsaugos institucijų, apylinkės teismas grindė tuo, kad pasitvirtinus kaltinimams, jam gresia griežtesnė nei vieneri metai bausmė, kas didina galimą kaltinamojo pasislėpimo nuo baudžiamojo persekiojimo riziką. Tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), būtina vertinti konkrečioje faktinėje situacijoje. Medžiagos duomenimis, iki suėmimo kaltinamasis dirbo, gyveno pas močiutę, savo gyvenamojo būsto neturi, yra išsituokęs, kitos šeimos nesukūrė, turi suaugusią dukrą, kuri gyvena atskirai, pasak kaltinamąjį, būdamas laisvėje jis gyventų pas savo sugyventinę, tačiau byloje nėra duomenų ir neaišku, ar jo paminėta sugyventinė po suėmimo priimtų jį gyventi pas save. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad konfliktai su jo močiute vyksta visada jam būnant neblaiviam. Kaip paaiškino kaltinamasis, jo brolis gyvena ne Lietuvoje, bet byloje nėra duomenų, kad S. B. palaikytų su broliu kokius nors ryšius. Taigi, kaip matyti iš šių aplinkybių, jis nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais ir neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kaltinamasis pripažįsta, kad yra alkoholikas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, t.y. fizinį smurtą prieš savo močiutę. Dabar S. B. kaltinamas dviejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, vėlgi už fizinį smurtą prieš savo močiutę. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., gyvenančios bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įpareigojant S. B. nesilankyti R. P. gyvenamojoje vietoje nesiartinti arčiau nei 50 m., nebendrauti ir neieškoti su ja ryšių. Tačiau S. B. pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, ką patvirtina jam pareikšti kaltinimai, Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsižvelgiant į inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, gresiančios bausmės dydį (sankcijoje numatytas laisvės atėmimo terminas iki 2 metų), yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, S. B. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kur numatyta, kad, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Pažymėtina, kad kaltinamasis S. B. yra anksčiau teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir kaltinamas padaręs 2 nusikalstamą veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir šie nusikaltimai nėra numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl šis suėmimo pagrindas šalinamas.
BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų.
Kaltinamasis prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - į švelnesnę kardomąją priemonę. BPK numato galimybę taikyti 10 kardomųjų priemonių (BPK 120 straipsnis). Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Kaip jau minėta, kardomoji priemonė skiriama siekiant užkirsti kelią tam tikriems įtariamojo (kaltinamojo ar nuteistojo) veiksmams, kuriais galėtų būti trukdoma sėkmingai tirti ir nagrinėti bylą, įvykdyti nuosprendį bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Jei šie tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę kardomąją priemonę (ar priemones), pirmenybė turi būti teikiama švelnesnės kardomosios priemonės (ar priemonių), o ne suėmimo, taikymui.
Teisėjų kolegija mano, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje įvardyti minėti tikslai. Kaip minėta, S. B. jau buvo taikyta švelnesnė kardomoji priemonė - gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios R. P., tačiau S. B. pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, 2018-07-02, apsilankęs bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir galimai sukėlęs savo močiutei R. P. fizinį skausmą. Tai reiškia, kad tokia S. B. paskirta švelnesnė nei suėmimas kardomoji priemonė buvo neveiksminga, neužkirto kelio naujų nusikaltimų darymui, t.y. nepasiekė tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Kaltinamasis neturi savo gyvenamosios vietos, taip pat neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar pinginių lėšų, neaišku, ar būdamas laisvėje, toliau dirbs ir turės lėšų pragyvenimui, Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuolat smurtauja prieš savo močiutę, turi problemų su alkoholių, akivaizdu, kad jam negali būti paskirtos kardomosios priemonės, susijusios su buvimu močiutės gyvenamojoje vietoje (namų areštas, intensyvi priežiūra), o kitos kardomosios priemonės, kaip užstatas, dokumentų paėmimas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuomone, neužkirs kelio smurtavimui prieš močiutę, t.y. naujoms nusikalstamoms veikoms. neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nėra per griežta, jos pratęsimo terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 27 d. nutartį.
Pašalinti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.