- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- e2-5175-1138/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00373-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Ieškovas
- S. B., L. B.
- Atsakovas
- N. U., L. P.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. B. ir L. B. ieškinį atsakovams N. U. ir L. P., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT), dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami perkelti S. B. ir L. B. pirkėjo N. U. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 678 ir nustatyti, kad L. P. pardavė, o S. B. ir L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovų S. B. ir L. B. solidariai atsakovo N. U. naudai 9 000,00 Eur, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (vėlesniu prašymu).
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams S. B. ir L. B. nuo 2020 m. gruodžio 11 d. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį. 2022 m. sausio 28 d. ieškovas S. B. skelbimų portale internete pastebėjo skelbimą apie parduodamą 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi šis žemės sklypas ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir ieškovams buvo žinoma apie jų turimą pirmumo teisę įsigyti gretimą sklypą, ieškovas S. B. telefonu susisiekė su skelbimo autoriumi. Telefoninio pokalbio metu ieškovui buvo pasakyta, kad būsimas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas jau yra surastas. Pasiteiravus, ar žemės sklypo savininkams yra žinoma apie ieškovų turimą pirmumo teisę įsigyti atsakovei nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą, buvo nurodyta, kad apie žemės sklypo pardavimą buvo informuota NŽT, kuri neprieštaravo tokio sandorio sudarymui. 2022 m. vasario mėnesį ieškovams tapo žinoma, kad atsakovė L. P. 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 678 iš tiesų pardavė žemės sklypą atsakovui N. U. už 9 000,00 Eur.
1.2. 2022 m. vasario 28 d. raštu ieškovai kreipėsi į NŽT Raseinių r. skyrių, nurodydami, kad atsitiktinai sužinoję apie žemės sklypo pardavimą, ieškovai nebuvo raštu informuoti apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT Raseinių skyrius 2022 m. kovo 1 d. raštu nurodė, kad pranešimas ieškovams dėl parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 3 d. registruota Lietuvos pašto siunta ankstesniuose prašymuose nurodytu korespondencijos adresu. Pašto siuntos ieškovams buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), nors pridedamos Gyventojų registro 2022 m. kovo 28 d. pažymos patvirtina, kad ieškovas S. B. nuo 2021 m. spalio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė L. B. nuo 2021 m. spalio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). NŽT pranešimą dėl pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ieškovams siuntė netinkamu adresu, dėl ko ieškovai pranešimo negavo ir neteko galimybės savalaikiai pateikti sutikimą pirkti parduodamą žemės sklypą. Akivaizdu, kad ieškovai siekė įsigyti žemės sklypą, domėjosi jo pardavimo eiga, jų ketinimai buvo realūs. Tuo atveju, jei ieškovai būtų buvę tinkamai informuoti apie galimybę pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, jie tokia teise būtų pasinaudoję ir už parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainą (9 000,00 Eur) su atsakove L. P. būtu sudarę pirkimo – pardavimo sutartį.
1.3. NŽT gavusi atsakovės L. P. pranešimą apie parduodamą ginčo sklypą ir nustačiusi, kad ieškovai kaip besiribojančio žemės sklypo savininkai turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą, netinkamai nustatė/nenustatė ieškovų deklaruojamos gyvenamosios vietos (-ų) adreso (NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. lP-( 1.3.)-5 patvirtintas pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5.2. punktas), registruota pašto siunta neinformavo ieškovų apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą (Aprašo 5.4. punktas), ir šie neteisėti veiksmai lėmė. kad ieškovai neturėjo galimybės pasinaudoti pirmumo teise ir pateikti savo rašytinį sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, gauti atitinkamos formos pažymą dėl žemės sklypo pardavimo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui ir galiausiai su atsakove L. P. sudaryti ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį.
1.4. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista žemės sklypo pirkimo pirmumo teise procedūra, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie žemės sklypo savininko sprendimą parduoti gretimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko jie negalėjo realizuoti savo pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Ieškovai apie ginčo sklypo pardavimą sužinojo 2022 m. vasario mėnesį, todėl įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas yra nepraleistas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė L. P. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė pasiūlyti ieškovams pakeisti netinkamą šalį tinkama – vietoj L. P. dalyvavimo byloje atsakove įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Nurodė, kad iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovai jų pirmumo teisės pirkti žemės sklypą pažeidimą sieja išskirtinai vien tik su trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais (neveikimu), t. y. su tuo, kad trečiasis asmuo ieškovams tinkamai nepranešė apie parduodamą žemės sklypą. Ieškinyje nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovės L. P., kaip žemės sklypo pardavėjos, neteisėtus veiksmus žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo procese. Tokių faktų ir negali būti, nes, kaip paminėta ir pačiame ieškinyje, atsakovė L. P. tinkamai įvykdė savo, kaip žemės sklypo pardavėjos, pareigą, numatytą Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 3 d., apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pranešti trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai. 2022 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius išdavė atsakovei pažymą Nr. 11PAŽ-16-(14.11.33E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“. Vadovaudamasi šia pažyma, atsakovė visiškai teisėtai ir pagrįstai sudarė ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su jos pasirinktu pirkėju – atsakovu N. U.. Ieškinys atsakovei L. P. yra pareikštas iš esmės formaliu pagrindu – kaip ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vienai iš šalių – pardavėjai. Tačiau ieškinio dalykas nėra niekaip susijęs su jokiais atsakovei reiškiamais materialiais teisiniais reikalavimais. Be to, esminė ieškinio faktinio pagrindo aplinkybė – ieškovų pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą pažeidimas, nėra niekaip susijusi su atsakovės L. P. veiksmais (neveikimu). Todėl manytina, kad L. P. yra nepagrįstai įtraukta į šią bylą atsakove.
3. Atsakovas N. U. atsiliepimo teismui nustatytu terminu nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka, kad teismo sprendimas šioje byloje būtų priimtas teismo nuožiūra.
4.1. Nurodė, kad nustatė gretimus žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu ir 2021 m. gruodžio 2 d. registruotais laiškais pranešė jų savininkams apie jų pirmumo teisę įsigyti parduodamą Žemės sklypą ir nurodė, kad per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos jie turėtų pateikti savo sutikimą arba atsisakymą pirkti žemės sklypą. Pranešimas S. B. ir L. B. buvo išsiųstas registruotu laišku jų ankstesniame 2021 m. kovo 16 d. prašyme Raseinių skyriui nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 12 d. siunta buvo grąžinta, nurodant, kad gavėjas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą. 2022 m. sausio 5 d. parengė „Pažymą dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ Nr. 11PAŽ-16-(14.11.33E.), kurioje nurodyta, kad L. P. žemės sklypą gali parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi parduodamo žemės sklypo nepageidavo pirkti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ir 2 dalyje nurodyti asmenys.
5. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovai negalėjo pasinaudoti pirmumo teise įsigyjant žemės sklypą. Pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą garantuoja įstatymas, kuriuo numatyta teisė įsigyti sklypą pirmumo teise esant šioms sąlygoms, t. y. sklypas turi ribotis ir turi būti įregistruotas ūkis. Tą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai, tačiau nesėkmingi. Ieškovai apie pirmumo teisę sužinojo atsitiktinai, S. B. paskambino, gavo informaciją, kad žemės sklypas yra parduotas. Ieškovams pasiteiravus, kodėl negavo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimo, gavus duomenis paaiškėjo, kad pranešimas išsiųstas kitu adresu, nei nurodyta registre. Ūkininko ūkis yra įregistruotas ieškovo vardu, tačiau ieškovai yra sutuoktiniai, todėl nuosavybė yra bendroji. Apie sutarties sudarymą S. B. informuotas tik vasario mėnesį. Ieškovų pirmumo teisė buvo pažeista, teisę pažeidė Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju gyvenamosios vietos deklaravimas turi esminę reikšmę. Svarbus dokumentas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas, kuriuo patvirtintas aprašas dėl pažymos išdavimo tvarkos. Į teismą ieškovai kreipėsi laiku.
6. Ieškovai S. B. ir L. B. į teismo posėdį neatvyko, juos atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Atsiliepimas
7. Atsakovas N. U. su pareikštais reikalavimais sutiko, nurodė, kad įvyko klaida, žemę įsigijo neteisėtai. Vis dėlto, mano, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka nebūtų logiška.
8. Atsakovė L. P. ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė nuotolinio ryšio priemonėmis), gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant.
9. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė nuotolinio ryšio priemonėmis), gautas prašymas bylą nagrinėti tarnybos atstovei nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 678 atsakovė L. P. pardavė, o atsakovas N. U. už 9 000,00 Eur nusipirko 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)
11. Ieškovams S. B. ir L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso su parduotu žemės sklypu besiribojantis 2,3 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovas S. B. nustatyta tvarka nuo 2007 m. gruodžio 7 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį.
12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi tik sutarties sudarymo metu, tiek ir šiuo metu) nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Aptariamo straipsnio 3 dalis numato, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai.
13. Kaip pagrįstai nurodoma ir ieškinyje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1P-736-(1.3 E.) redakcija) patvirtinto „Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo“ 5.2. papunktis numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo dėl sprendimo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gavimo dienos Lietuvos Respublikos gyventojų registre atlieka parduodamo žemės sklypo naudotojų ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų paiešką (jeigu parduodamo žemės sklypo naudotojai ir žemės sklypų, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu, savininkai yra fiziniai asmenys). Tuo tarpu aprašo 5.4. papunktis numato pareigą raštu, kuris siunčiamas registruotu laišku, pranešti apie parduodamą žemės sklypą ir žemės savininko nurodytą kainą ir pardavimo sąlygas.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai pranešė Nacionalinei žemės tarnybai apie parduodamą žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos pranešimas apie parduodamą žemės sklypą pirmumo teisę pirkti turintiems S. B. ir L. B. buvo išsiųstas registruotu laišku jų 2021 m. kovo 16 d. prašyme Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyriui nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 12 d. siunta buvo grąžinta, nurodant, kad gavėjas neatsiėmė siuntos per siuntos saugojimo terminą. 2022 m. sausio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyrius išdavė atsakovei pažymą Nr. 11PAŽ-16-(14.11.33E.) „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“.
15. Vis dėlto, Gyventojų registro 2022 m. kovo 28 d. pažymų duomenimis ieškovas S. B. nuo 2021 m. spalio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė L. B. nuo 2021 m. spalio 20 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai buvo tinkamai, t. y. aptarto aprašo nustatyta tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresu informuoti apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ieškovai S. B. ir L. B. apie atsakovės žemės sklypo pardavimą būtų buvę informuoti tinkamai, t. y. bent vienas iš ieškovų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas taip pat sprendžia, kad 2021 m. kovo 16 d. S. B. ir L. B. prašyme nurodytas gyvenamosios vietos adresas per beveik vienerių metų laikotarpį galėjo būti pasikeitęs, todėl ieškovai apie parduodamą žemės sklypą turėjo būti informuoti deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad žemės įgijimo pirmumo teises procedūra buvo pažeista.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog, sprendžiant ginčus dėl pirmenybės teisės pažeidimo, būtina išsiaiškinti, ar pirmenybės teisę turėjęs bendraturtis iš tiesų turėjo tikrą interesą tokia teise pasinaudoti, siekė ją įgyventi ir turėjo finansines galimybes tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyti aktyvūs ir operatyvūs ieškovų veiksmai, prasidėję dar 2022 m. vasario mėnesį siunčiant pranešimą Nacionalinei žemės tarnybai siekiant pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą, ieškinys pareikštas nepraleidus įstatymo leidėjo nustatyto termino, kas rodo ieškovų interesą pasinaudoti pirmenybės teise, prieštaravimų ieškinio materialiųjų reikalavimų tenkinimui kiti proceso dalyviai taip pat nepareiškė, todėl reikalavimas perkelti S. B. ir L. B. pirkėjo N. U. teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 678 ir nustatyti, kad L. P. pardavė, o S. B. ir L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 2.6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o taip pat priteisti iš ieškovų S. B. ir L. B. solidariai atsakovo N. U. naudai 9 000,00 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 1 000,00 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 203,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai su ieškiniu sutiko, t. y. jų procesinis elgesys buvo lygiavertis, taip pat į tai, kad teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, jog tiek L. P., tiek ir N. U., byloje turi būti bendraatsakoviais tiek dėl susiklosčiusios teismų praktikos (plačiau dėl to pasisakė ir 2022 m. liepos 8 d. nutartyje), tiek ir dėl to, kad pirkėjo teises prašoma perkelti pagal atsakovų sudarytą sutartį, o atsakovei be kita ko įstatymo leidėjo numatyta tinkamo pranešimo pareiga pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai, ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 601,50 Eur iš kiekvieno. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, protingumo bei proporcingumo reikalavimus (CPK 98 straipsnis), išlaidos pagrįstos atsižvelgiant ir į atstovo intelektualines ir laiko sąnaudas nagrinėjant bylą.
20. Kartu teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, o proceso dalyviai, patyrę tokią žalą, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka.
21. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos išieškomos iš šalių valstybei proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Iš kiekvieno atsakovo priteistina bylinėjimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl valstybei šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
perkelti S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pirkėjo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal 2022 m. vasario 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 678 ir nustatyti, kad L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė, o S. B. ir L. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 9 000,00 Eur nupirko 2,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti iš ieškovų S. B. ir L. B. solidariai atsakovo N. U. naudai 9 000,00 Eur (devynis tūkstančius eurų 0 ct) sumokėtų už įsigytą žemės sklypą.
Priteisti iš atsakovo N. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 601,50 Eur (šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 601,50 Eur (šešis šimtus vieną eurą 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, apie bylos nagrinėjimo pabaigą informuoti Valstybės įmonę „Registrų centras“, išsiunčiant sprendimo nuorašą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.