Kauno apygardos teismo nutartis

2021-10-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-149-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
T-149-317/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
J. M.
Advokatai
Jurgita Jablonskienė
Kategorijos
Byla Nr. T-149-317/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.20 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus vyriausiajai specialistei G. M.,

nuteistajam J. M., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Institucija) teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. M. nuteistas už tai, kad S. Č., B. T., A. Č. organizavus, o R. J. padedant (tokiu būdu veikiant grupe), 1992 m. gruodžio 28 d. apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato valdybos pastato, už 2 000 JAV dolerių bei pažadėtą automobilį VAZ-2107, šūviu į galvą tyčia nužudė (duomenys neskelbtini) metalurgijos kombinato generalinį direktorių A. S. ryšium su jo vykdymu valstybinės pareigos.

Taip pat J. M. nuteistas už tai, kad 1992 m. vasarą (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,92 mm kalibro Mauzerio sistemos su optiniu taikikliu karabiną Nr. 9106 - bei penkis šovinius šiam karabinui. Karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė savo garaže (duomenys neskelbtini), neteisėtai nešiojo, o 1992 m. lapkričio mėnesį nusivežė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur karabiną ir šaudmenis neteisėtai laikė iki 1992 m. gruodžio 29 d. šio miesto gyventojo S. Č. garaže Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, J. M. nuteistas už tai, kad 1992 m. vasaros pabaigoje (duomenys neskelbtini) iš nenustatyto asmens be atitinkamo leidimo įsigijo šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro revolverį „Nagan“ Nr. 60586 - ir 41 šovinį šiam revolveriui, kuriuos iki 1993 m. kovo 23 d. neteisėtai nešiojo bei laikė savo garaže (duomenys neskelbtini).

Taip pat J. M. nuteistas už tai, kad 1992 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), iš nenustatyto asmens įsigijo 20 mm kalibro medžioklinį šautuvą Nr. K 59508 ir sutrumpinęs vamzdį bei buožę perdarė į nestandartinį šaunamąjį ginklą, kurį neteisėtai laikė S. Č. garaže iki 1992 m. gruodžio 28 d.

Dar J. M. nuteistas už tai, kad 1992 m. gruodžio 14 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), be tikslo pagrobti nuvarė J. R. automobilį VAZ-21013, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Už šias veikas J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktus, BK 253 straipsnio 1 dalį ir 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 250 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu J. M. buvo nuteistas mirties bausme, kuri Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. balandžio 13 d. dekretu dėl malonės nuteistajam suteikimo pakeista laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nuteistojo veikos įsigaliojus naujos redakcijos baudžiamajam įstatymui, perkvalifikuotos Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 31 d. nutartimi).

Institucijos teikimu siūloma J. M. skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Teikime nurodoma, kad nuteistasis į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2019 m. vasario 18 d., adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, aplinkybes. Gali nesunkiai pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, mintis dėsto nuosekliai, logiškai. Diskusijų metu išsako savo nuomonę. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas. Pataisos namuose vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, laikosi savo vertybinių nuostatų. Nėra įrodymų, kad jis yra susijęs su kriminaline subkultūra, neišsako atvirų rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų. Įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Požiūris į priežiūrą yra teigiamas, stengiasi koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose trisdešimt tris kartus skatintas. Teisminio nagrinėjimo metu J. M. kaltę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Įvertinimo metu savo kaltės neminimalizuoja, pripažįsta, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė. Nusikaltimus atliko su bendrininkais. Pataisos įstaigoje nuteistas įgijo dailidės specialybę. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuo 2002 m. balandžio 3 d. įsidarbino siuvėjo pareigose, gamybos bare, nuo 2006 m. dirbo staliaus pareigose, darbinę veiklą tęsė iki 2013 m. 2019 m. vasario 18 d. atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis išreiškė norą dirbti, kreipėsi į įstaigos administraciją bei VĮ „Mūsų amatai“, tačiau įdarbintas nebuvo. Jo nuostata į darbą išlieka teigiama. Teismo sprendimu nuteistasis neturi priteisto civilinio ieškinio. 2021 m. rugpjūčio 18 d. buvo gauta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus pažyma (Nr. 25-2095), kad nuteistojo vardu vykdomųjų patvarkymų įstaiga nėra gavusi.

Taip pat teikime nurodoma, kad J. M. aktyviai dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė“ bei kituose įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja „Teisinio ir socialinio švietimo programoje“, su juo vedami individualūs pokalbiai. Nuteistasis kreipėsi į įstaigos administraciją dėl dalyvavimo „Nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje“, 2018 m. vasario 2 d. gavo leidimą užsiimti individualia kūrybine veikla (daryti rankdarbius). Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką nustatyta vidutinė rizika - 45 balai. Nuo pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. birželio 5 d., nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 55 balų iki 45 balų. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma: 20 balų. Po atlikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau teistas, pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų)); įvykdytas itin sunkus nusikaltimas su bendrininkais; buvo įtakojamas asocialios grupės. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai: kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas; teigiama nuostata į darbinę veiklą, teigiamas požiūris į priežiūrą.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu BK 51 straipsnio 2 dalis numato, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

BK 51 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus formaliuosius reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis. Spręsdama klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, teisėjų kolegija įvertina visas reikšmingas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, asmens pavojingumą, nuteistojo amžių veikos padarymo metu, jo gyvenimo būdą iki nusikaltimo padarymo, elgesį bausmės atlikimo metu, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, galimybę ir norą adaptuotis, resocializuotis ir pastangas laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Be to, vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis J. M. yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1993 m. sausio 1 d.). Nuteistasis taip pat pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto, vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka – siekiant priimti teisingą sprendimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos (ne)pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, būtina įvertinti ir eilę kitų aplinkybių.

Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos matyti, jog J. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvauja „Teisinio ir socialinio švietimo programoje”, kreipėsi į įstaigos administraciją dėl dalyvavimo „Nuteistųjų iki gyvos galvos rankdarbių būrelyje”, gavo leidimą užsiimti individualia kūrybine veikla (daryti rankdarbius), aktyviai dalyvauja socialiniame projekte „Žalioji oazė”), dalyvauja pozityvaus užimtumo renginiuose, taip pat yra net 33 kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Didžiąją dalį laiko atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dirbo, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją taip pat išreiškė norą dirbti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stygiaus. Be to, pataisos namuose nuteistasis mokėsi ir įgijo dailidės specialybę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad J. M. nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti, taip pat asmenų, kurių priežiūra yra sustiprinta, sąrašus. Jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė, įvertinta 45 balais, ši rizika nuo pirminio vertinimo, atlikto 2019 m. birželio 5 d., sumažėjo 10 balų (buvo nustatyti 55 balai). Nuteistasis, atvykęs į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją, adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos bei nustatytų elgesio ir bendravimo ypatumų. Požiūris į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą yra teigiamas, su administracijos atstovais jis bendrauja tinkamai, destruktyvių grupių pataisos namuose nuteistasis vengia. Kaip nurodyta J. M. socialinio tyrimo išvadoje – šiuo metu jis pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, jos neminimizuoja.

Teisėjų kolegija neabejoja, kad ankstesnėje pastraipoje aptartos aplinkybės J. M. apibūdina teigiamai ir turi būti vertintinos jo naudai svarstant galimybę pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme. Tačiau, kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kad vis dar pakankamai didelę J. M. nusikalstamo elgesio rizikos dalį (25 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kurie gali būti sumažinti ar iš viso panaikinti, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą ir t. t. Tai taip pat reiškia, kad pavyzdingai elgdamasis ir aktyviai siekdamas resocializacijos, J. M. vis dar gali patekti ir į žemos pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupę. Be to, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išskiriami trys jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai: kriminalinė istorija; įvykdytas itin sunkus nusikaltimas su bendrininkais; pastovių pajamų neturėjimas (nuteistasis šiuo metu nedirba). Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis 10 balų, įvertinus netrumpą laikotarpį nuo pirminio iki paskutinio (pirminis vertinimas, kaip jau buvo minėta, atliktas 2019 m. birželio 5 d., paskutinis - 2021 m. rugpjūčio 31 d.) jos vertinimų, atsižvelgiant ir į tai, kad nustatyti net 25 kintantys balai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, viso bausmės atlikimo metu vis tik nedėjo. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir tas faktas, jog pakankamai neseniai - 2018 m. lapkričio 29 d. - J. M. atsisakė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir nedalyvavo psichokorekcijos užsiėmimuose, į psichologus nesikreipė bei nerodė iniciatyvos.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančios pažymos apie paskatinimus ir drausmines nuobaudas, J. M. bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, bet ir du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Be to, už tokio paties pobūdžio pažeidimų padarymą jis buvo svarstytas drausmės komisijoje dar du kartus, tačiau buvo nuspręsta nuobaudos neskirti. Nors šiuo metu J. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo J. M. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad paskutinį kartą drausmės komisijoje nuteistasis buvo svarstytas 2014 m. kovo 24 d., dar prieš tai – drausmine tvarka baustas 2013 m. balandžio 18 d., kas įvertinus J. M. skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (nuo 1993 m. sausio 1 d.), suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laikotarpį, kuris nėra pakankamas nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

Svarbu įvertinti ir tai, kad aptariamas teistumas nuteistajam nėra pirmasis – J. M. praeityje teistas dar du kartus, abu kartus jam buvo paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, pirmą kartą į įkalinimo įstaigą jis pateko dar būdamas nepilnametis. Be to, nuteistajam jau buvo pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neatlikus žymios laisvės atėmimo bausmės, tačiau šis jam teismo parodytas pasitikėjimas nebuvo pateisintas ir vėliau nuteistasis darė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo metu bausmę jis atlieka už kelis nusikaltimus, tarp jų ir už bendrininkų grupėje dėl savanaudiškų paskatų ir nukentėjusiojo asmens tarnybos ar piliečio pareigų įvykdytą labai sunkų ir itin pavojingą, negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą - nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimo padarymas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, moralės ir elgesio normų niekinimą. Tiek ankstesnių teistumų faktas, tiek nusikaltimų, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę tyčinis pobūdis, taip pat rodo, jog ir vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl ilgainiui susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šioje pastraipoje akcentuojamos neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant J. M. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad ir socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios, sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas bei nekelia grėsmės visuomenei. Pabrėžtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, bei kurie bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Taip pat pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu (nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja; jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; paskutiniu metu nebaustas, tik skatintas; jo požiūris į priežiūrą yra teigiamas; nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti pagal režimo reikalavimus; jis mokėsi, dirbo, teigiama darbinė motyvacija išlieka ir šiuo metu), tačiau šiuo metu ji dar nesudaro pagrindo spręsti, jog J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, o pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, ir visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad jau šiuo metu taikyti J. M. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas