- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-08-06
- Bylos Nr.
- I-3731-789/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02268-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Mefodija Povilaitienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- UAB „Solar Kraft“
- Atsakovas
- Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Mefodijos Povilaitienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Solar Kraft“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Energetikos ministerijos, kurią atstovauja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014-05-14 nutartimi (b. l. 31) priėmė pareiškėjos UAB „Solar Kraft“ 2014-05-07 skundą (b. l. 12–18), kuriame prašoma: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-01-24 sprendimų Nr. 17R-3586 ir Nr. 17R-3589 dalis, kuriomis atsisakyta kompensuoti avansinius mokėjimus – po 2 166 Lt (po 627,32 Eur); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-03-24 sprendimą Nr. 3R-116; 3) įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjos sumokėtus avansus – 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 15R-2696 ir 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 2698.
Paaiškino, kad 2012-12-21 sudarė sutartį su UAB „Domostudija“ dėl elektrinių projektų parengimo ir sumokėjo 13 000 Lt avansą pagal 2012-12-07 Jungtinės veiklos sutartį už trijų atskirų įmonių, įskaitant UAB „Solar Kraft“, šešių saulės elektrinių projektų parengimą. 2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo nustatė, kad elektros energijos supirkimo tarifas jau bus nustatomas ne pagal leidimo plėsti pajėgumus išdavimo dieną galiojusius tarifus, o pagal leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną galiojančius tarifus. Nurodė, kad atsisakė plėtoti saulės elektrinių projektus, nes pagal naują tvarką nebuvo žinoma, koks tarifas bus tuomet, kai pareiškėja pastatys elektrines (rizika nebuvo aiškiai prognozuojama).
Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintame Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nėra expressis verbis įtvirtinta, kad kompensacijos prašantysis privalo Komisijai pateikti konkretų dokumentą apie vykdytojo valią grąžinti ar negražinti avansą. UAB „Solar Kraft“ nuomone, pateikiant prašymą dėl kompensavimo, pakanka pridėti sutartį dėl projektavimo ir / ar rangos darbų atlikimo ir pagal ją sumokėto avanso patvirtinimą pagrindžiančius dokumentus. Pabrėžė, kad minėti dokumentai buvo pateikti Komisijai. Atkreipė dėmesį, kad Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), 2013-12-16 raštu paprašiusi pateikti dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius UAB „Domostudija“ darbų atlikimą pareiškėjos naudai už 13 000 Lt mokėjimą, o jeigu tokie darbai nebuvo atlikti, tuomet pateikti dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, koks ir kodėl buvo priimtas spendimas dėl sumokėto avanso grąžinimo (negrąžinimo), viršijo savo kompetenciją, nes prašė pateikti Apraše nenustatytus dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovės Komisijos atstovė Inspekcija atsiliepime (b. l. 38–41) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Apraše nustatyta tvarka. Mano, kad Aprašo nuostatos Komisijai nustato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymėjo, kad, nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
Pažymėjo, kad Inspekcijos 2013-12-16 prašymas pateikti susitarimą nutraukti sutartį Nr. DS-1212, kuris patvirtintų tai, koks sprendimas buvo priimtas dėl sumokėto avanso grąžinimo pareiškėjai, buvo priimtas vadovaujantis Aprašo 10.3 ir 26 p. ir yra pagrįstas, nes šiuo atveju neegzistavo 2012-12-21 sutarties Nr. DS-1212 10.4.1 ir 10.4.2 p. nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę sutartį nutraukti vienašališkai, todėl sutarties šalys, vadovaudamosi 2012-12-21 sutarties Nr. DS-1212 10.2 ir 10.3.2 p. nuostatomis, sutarties nutraukimą turėjo įforminti šalių tarpusavio raštišku susitarimu. Atkreipė dėmesį, kad Komisija, įvertinusi pareiškėjos pateiktus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 4 p., nustatė, kad 2 166 Lt išlaidos (avansas) (prašymo Nr. 15R-2688) ir 2 166 Lt išlaidos (avansas) (prašymo Nr. 15R-2696) nepagrįstos pareiškėjos pateiktais dokumentais, t. y. pareiškėja nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad, nutraukus sutartį Nr. DS-1212, avansiniai mokėjimai jai nebuvo grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012-11-21 išdavė pareiškėjai leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3951 ir Nr. LP-3952 (b. l. 52, 85). 2012-12-07 UAB „Solar Kraft“, UAB „Soliaris station“ ir UAB „Viešnagė“ sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo veikti bendrai plėtojant ir įgyvendinant saulės elektrinių projektus (b. l. 66–67). Pareiškėja, veikianti pagal 2012-12-07 jungtinės veiklos sutartį, 2012-12-21 sudarė sutartį Nr. DS-1212 su UAB „Domostudija“ (vykdytojas), pagal kurią vykdytojas įsipareigojo parengti šešių iki 30 kW saulės elektrinių projektus (sutarties Nr. DS-1212 4.1 p.), o pareiškėja įsipareigojo sumokėti 39 000 Lt (sutarties Nr. DS-1212 6.1 p.). Sutarties Nr. DS-1212 6.1 ir 6.2 p. nustatyta, kad UAB „Domostudija“ pradeda darbus tada, kai pareiškėja sumoka 13 000 Lt avansą. Pareiškėja turi teisę reikalauti avanso grąžinimo tik tuo atveju, jei pareiškėja per 10 dienų nuo avanso sumokėjimo vykdytojui dienos pasirašytinai arba registruotu laišku informuoja vykdytoją apie atsisakymą nuo šios sutarties (apie sutarties nutraukimą). Jei pareiškėja per 10 dienų laikotarpį nuo avanso sumokėjimo dienos vykdytojui nepraneša apie šios sutarties nutraukimą, tuomet pareiškėja nebeturi teisės reikalauti avanso grąžinimo (b. l. 70–74).
UAB „Solar Kraft“, UAB „Soliaris station“ ir UAB „Viešnagė“ direktoriai 2013-01-02 rašte patvirtino, kad visi partneriai pagal 2012-12-07 jungtinės veiklos sutartį įnešė po 5 000 Lt (b. l. 89). UAB „Domostudija“ 2013-01-02 kasos pajamų orderio kvitas Nr. 13-0001 (b. l. 76) patvirtina, kad pareiškėja, vykdydama sutartį Nr. DS-1212, UAB „Domostudija“ atliko 13 000 Lt avansinį mokėjimą. Pareiškėja 2013-01-17 pranešimu informavo UAB „Domostudija“ apie 2012-12-21 sutarties Nr. DS-1212 nutraukimą, prašė visus darbus nutraukti ir pranešė, kad antrasis 13 000 Lt mokėjimas nebus mokamas (b. l. 75).
2013-08-30 Inspekcijoje gauti pareiškėjos prašymai Nr. 15R-2688 ir Nr. 15R-2696 dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Abiejuose minėtuose prašymuose pareiškėja, be kita ko, prašė kompensuoti po 2 166 Lt (po 627,32 Eur) sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (b. l. 44–46 ir 77–79). Pareiškėja avansinių mokėjimų išlaidas grindė Jungtinės veiklos sutartimi, sutartimi dėl 5 000 Lt įnašo, kasos pajamų orderio kvitais dėl 5 000 Lt, sutartimi Nr. DS-1212 ir jos priedais, kasos pajamų orderio kvitu dėl 13 000 Lt ir 2013-01-17 pranešimu dėl sutarties Nr. DS-1212 nutraukimo. Pareiškėja minėtuose prašymuose paaiškino, kad į jungtinę veiklą partneriai įnešė po 5 000 Lt, atsakingas partneris UAB „Solar Kraft“ iš surinktų 15 000 Lt įnašų sumokėjo 13 000 Lt avansą už šešių elektrinių projektavimo, priežiūros ir kt. paslaugas. Šeštadalis sumokėto ir negrąžinto avanso yra 2 166 Lt.
Pagal Aprašo 6 p. maksimalūs 5 p. nurodytų išlaidų dydžiai nurodyti Aprašo 2 priede, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo maksimalus kompensuotinas dydis yra 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 p.). Komisijos sprendimas turi būti motyvuotas (Aprašo 5.7, 6 ir 21 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015 padarė išvadą, kad Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta Aprašo 5.7 ir 6 p. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatavo, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą teisinį reguliavimą ir minėtą LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, konstatuoja, kad Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, turėjo, be kita ko, įvertinti, ar pareiškėjos prašymuose nurodytos 4 332 Lt (po 2 166 Lt) išlaidos yra susijusios su sumokėtais ir negrąžintais avansiniais mokėjimais pagal sutartis dėl saulės elektrinės įrengimo ir ar šios išlaidos neviršija 45 procentų visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir yra kompensuotinos (t. y. patirtos iki 2013-02-01, gali būti nustatytos, yra pagrįstos, yra patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais). Kadangi Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjos nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą, tai Inspekcija 2013-12-16 raštu Nr. 2R-4262 pagrįstai paprašė pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius avansinių mokėjimų išlaidų pagrįstumą. Nors avansas civiline prasme yra tik prievolių užtikrinimo priemonė, tačiau, norint gauti už jo sumokėjimą kompensaciją, avansas privalo būti pagrįstas išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo dokumentais (LVAT 2015-05-14 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1118-525/2015).
Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybe, jog nurodytos išlaidos apmokėtos iki 2013-02-01, taigi atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, Komisija pagrįstai ginčijamuose sprendimuose įvertino su avanso sumokėjimu ir negrąžinimu susijusių aplinkybių visumą (pareiškėjos elgesį nesiimant veiksmų susigrąžinti sumokėtus avansinius mokėjimus ir duomenų apie realias vykdytojo išlaidas (nuostolius) nepateikimą).
Sutarties Nr. DS-1212 6.2 p. nustatyta, kad pareiškėja turi teisę reikalauti avanso grąžinimo tik tuo atveju, jei pareiškėja per 10 dienų nuo avanso sumokėjimo vykdytojui dienos pasirašytinai arba registruotu laišku informuoja vykdytoją apie atsisakymą nuo šios sutarties (apie sutarties nutraukimą). Jei pareiškėja per 10 dienų laikotarpį nuo avanso sumokėjimo dienos vykdytojui nepraneša apie šios sutarties nutraukimą, tuomet pareiškėja nebeturi teisės reikalauti avanso grąžinimo.
CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
Pažymėtina, kad pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriai taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasi šių principų, o ypač vykdydama prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdama rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl, veikdama apdairiai, galėjo nesutikti su avanso susigrąžinimą ribojančia sutarties Nr. DS-1212 sąlyga. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010; 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011). CK 6.73 str. 2 d. bei 6.258 str. 3 d. yra nustatyta skolininko teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti netesybas neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir nesiėmė priemonių, kad sutarties šalys patirtų kuo mažiau nuostolių, t. y. neveikė kaip apdairus ir rūpestingas juridinis asmuo, siekiantis maksimaliai sumažinti patiriamas išlaidas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėja, sumokėjusi avansus, jokios įrangos ar paslaugų už jį neįgijo. Komisija patirtų išlaidų pagrįstumą vertino pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, tarp kurių nebuvo jokių įrodymų, kad vykdytojas turėjo kokių nors realių sutarties Nr. DS-1212 vykdymo sąnaudų.
Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia sutartyje numatyta vykdytojo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjos sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises, ginčijo avanso susigrąžinimą ribojančią sutarties sąlygą ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Domostudija“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Pažymėtina, kad UAB „Solar Kraft“ net nebandė gauti iš vykdytojo informacijos apie jo turėtas sutarčių vykdymo išlaidas, nors juos siejo sutartiniai santykiai, o teisės aktai (CK 6.200 str. 2 d.) nustato sutarties šalių pareigą vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su sutarties Nr. DS-1212 nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai atsisakė kompensuoti avansiniu mokėjimu patirtas išlaidas.
LVAT tokio pobūdžio byloje (2015-04-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-709-525/2015) yra nurodęs, kad ūkio subjektas, veikdamas sąžiningai ir rūpestingai, visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų ėmusis visų įmanomų priemonių, kad sumažintų išlaidas, patiriamas dėl sutarties Nr. DS-1212 nutraukimo – derėjusis su vykdytoju dėl negrąžintinos avanso sumos dydžio ar dėl jos (jos dalies) grąžinimo darbais ar įranga. Taigi yra pagrindas teigti, kad pareiškėja nesielgė taip, kaip būtų elgusis tuo atveju, jeigu nebūtų tikėjusis, kad šios išlaidos pagal Įgyvendinimo įstatymą ir Aprašą bus kompensuotos. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai sprendė, jog išlaidos, patirtos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, nagrinėjamu atveju nekompensuotinos kaip nepagrįstos.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisinį reglamentavimą ir įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisijos sprendimų ginčijamos dalys, susijusios su avansinių mokėjimų nekompensavimu, ir VAGK 2014-03-24 sprendimas Nr. 3R-116 pareiškėjos skundą atmesti yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Be to, pareiškėja skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjos sumokėtus avansus – 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 15R-2696 ir 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 2698. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas pareiškėjos patirtoms išlaidoms kompensuoti nustatė specialų mechanizmą (procedūrą), pagal kurį dėl tokių išlaidų kompensavimo sprendžia Komisija. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja yra pasinaudojusi minėta teise kreiptis į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymų kompensuoti patirtas po 2 166 Lt (627,32 Eur) išlaidas. Taigi, nors pareiškėjos netenkina šis rezultatas, tačiau nėra pagrindo įpareigoti Komisiją kompensuoti pareiškėjos sumokėtus avansus – 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 15R-2696 ir 2 166 Lt (627,32 Eur) pagal prašymą Nr. 2698. Pareiškėjos skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Solar Kraft“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.