Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Edita Jusevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės visuotinio pajininkų susirinkimo likvidacinės komisijos (duomenys neskelbtini) protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta parduoti siloso tranšėją A. B. už 200 litų. (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti 200 litai, (duomenys neskelbtini) važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė perdavė siloso tranšėjas A. B.

6. Įstatyme numatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas siloso tranšėją, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudoja ir valdo nuo 1996 m. balandžio mėnesio. Nuosavybės teisė į siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra visos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į siloso tranšėją, esančią (duomenys neskelbtini), kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, siloso tranšėja nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens nuosavybė, pareiškėjas įgijo ir valdo sąžiningai, šio nekilnojamojo daikto valdymas yra teisėtas ir atviras (per visą valdymo laikotarpį pareiškėjo atžvilgiu nebuvo jokių skundų, ginčų dėl neteisėto nuosavybės užvaldymo). Pareiškėjas nuo 1996 metų nepertraukiamai naudoja siloso tranšėją, t. y. 29 metus, šio valdymo laikotarpis yra nepertraukiamas. Pareiškėjas neturi visiškai jokių duomenų apie tai, kad koks nors kitas asmuo galėtų turėti daugiau teisių į siloso tranšėją nei jis. Valdo atvirai, visiškai nesislapstydamas. Siloso tranšėją valdo kaip savą.

10. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios siloso tranšėjos valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, paskelbus apie bylą viešai, jokie kiti asmenys neįstojo į bylą ir nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjo nuosavybės teisių į siloso tranšėją. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į siloso tranšėją, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, CK 4.68-4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 530-533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra įgijęs nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į siloso tranšėją, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.