- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-27
- Bylos Nr.
- e1-256-1208/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02089-2025-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agneta Bulakė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje neregistruotas ir nedirbantis, buvęs teistas 5 kartus, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. L. (toliau – ir D. L.) (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kumščiu sudavė broliui A. Č. į kairę akį, taip mušdamas artimajam giminaičiui – nukentėjusiajam A. Č., sukėlė fizinį skausmą.
D. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodė, kad su pranešimu apie įtarimą sutinka, pripažįsta (duomenys neskelbtini) sudavęs kumščiu smūgį broliui A. Č.. D. L. paaiškino, kad gyvena pas motiną L. Č. (duomenys neskelbtini), o A. Č. gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini) namo numerio nežino. Su A. Č. sutaria, bendrauja, kartais išgeria alkoholio. Su A. Č. paskutiniu laiku susitinka retai. Tarp jo ir A. Č. yra buvę konfliktų, muštynių, dažniausiai neblaivūs sukonfliktuoja, susimuša, po to susitaiko, bendrauja. Apie savaitę laiko jis buvo pas dėdę V. P. (duomenys neskelbtini). Abu apie savaitę laiko vartojo alkoholį. (duomenys neskelbtini), kiek valandų buvo, nežino, jam su V. P. geriant alų ir degtinę, pas V. P. atėjo nekviestas A. Č.. Jis su V. P. buvo neblaivūs. A. Č. atėjo truputį išgėręs. Visi trys kambaryje gėrė alkoholį. Jis pats buvo stipriai neblaivus, kai kambaryje tarp jo ir A. Č. kilo žodinis konfliktas. Kodėl kilo konfliktas, neatsimena dėl girtumo. Pamena, kad su A. Č. susistumdė, abu ant grindų grūmėsi ir kaltinamasis jam kirto kumščiu į veidą. Kur pataikė, neatsimena. A. Č. kirto jam atgal, bet jam neskaudėjo girtam, nieko nejautė. Nepamena, kuo viskas baigėsi ir kaip atrodė po konflikto A. Č. Netrukus atvyko policija. Kas iškvietė policiją, nežino. Pripažįsta sudavęs smūgį A. Č., gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais ir kitais įrodymais.
Nukentėjusysis A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Brolis D. L. gyvena netoliese pas motiną. Su D. L. sutaria normaliai, bet kai kartu išgeria, brolis puola konfliktuoti, kartais naudoja fizinį smurtą. Išsiblaivę su D. L. sutaria gerai, susitaiko, bendrauja. V. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra jo dėdė, jis dažnai nueina pas jį pabūti ar išgerti. (duomenys neskelbtini) metu, gal prieš pietus, jis nuėjo iki V. P., norėjo išgerti alaus. Žinojo, kad pas jį jau kelios dienos būna brolis D. L., abu vartoja alkoholį. Nuėjęs rado V. P. kambaryje su D. L. geriant alų ir degtinę. Abu buvo neblaivūs, jį taip pat pavaišino alumi. Trise gėrė alkoholį. Išgertuvių metu D. L. pradėjo garsinti kambaryje muziką. Jis jį drausmino sakydamas, kad išjungtų, nes kitame kambaryje miegojo V. P. neįgali motina. D. L. nesutiko išjungti muzikos, pradėjo šokinėti agresyviai prieš jį ir abu susigrūmė, susistumdė, nukrito ant grindų ir voliojosi. V. P. bandė skirti, bet jam nepavyko. D. L. grumtynių metu ant žemės, užgulęs jį, kumščiu smūgiavo jam į kairę akį. Smūgis buvo stiprus, iškart pajuto fizinį skausmą, pradėjo matyti kaip per miglą. Jis bandė D. L. nusistumti rankomis. Nepamena, ar jam smūgiavo, nebent bandydamas jį nusistumti netyčia pataikė. Kaip išsiskyrė su D. L., dėl girtumo nepamena. Jis jautė skausmą kairėje akyje, tino aplink ją, šiek tiek kraujavo. Atvyko policija, kurią iškvietė V. P., ir greitoji. Jis atsisakė medicininės pagalbos. Skaudėjo kairę akį ir aplink ją, ji paraudusi, ant jos formavosi kraujosruva. Vaistų nevartojo, praėjo savaime. Akimi mato, pas medikus nesikreipė ir nesikreips, pas ekspertus nevyks - tingi važinėti. Atsisakė būti apžiūrimas medikų. D. L. pretenzijų neturi, ateityje neturės, civilinio ieškinio nereiškia. D. L. nebijo, jaučiasi saugus, jie gyvena atskirai.
Liudytojas V. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad D. L. ir A. Č. yra jo sesers sūnūs, abu pilnamečiai, nedirbantys, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Pas jį į svečius kartais užsuka ar padeda ruošti malkas D. L., kartais užsuka ir A. Č.. Jis su abiem gerai sutaria, kartu vartoja alkoholį. Kelias dienas D. L. buvo pas jį, ištisai abu vartojo alkoholį. Vartodami alkoholį nesipyko, gėrė kambaryje iki (duomenys neskelbtini) ryto. Tą dieną, ryto metu, nekviestas atėjo A. Č.. Namuose turėjo degtinės, alaus, kuriuo jį pavaišino. Gėrė trise. Dienos metu, kiek valandų buvo dėl girtumo nežino, kambaryje tarp A. Č. ir D. L. kilo žodinis konfliktas. Jis išėjo į lauką. Jie abu liko kambaryje. Netrukus grįžęs į kambarį jis pamatė, kad abu broliai vartosi ant grindų ir vyksta imtynės. Tuo metu vienas kitam nesmūgiavo. Jis bandė juos atskirti, bet jie buvo įsikibę į vienas kito drabužius ir nepaleido. Kai jie grūmėsi ant grindų, A. Č. veide sužalojimo dar nebuvo. D. L. irgi buvo sveikas. Nepavykus jų išskirti, jis pasiėmė telefoną ir išėjęs į lauką skambino 112, kvietė policiją pranešdamas, kad A. Č. su D. L. tarpusavyje mušasi. Konfliktas tarp brolių kilo, nes D. L. norėjo leisti muziką, bet jis neleido, nes kitame kambaryje gulėjo slaugoma motina. Jam atrodo, kad dėl to ir kilo tarp brolių konfliktas, nes ir A. Č. neleido D. L. leisti muzikos. Po pranešimo telefonu sugrįžęs į kambarį pamatė, kad broliai išsiskyrę, nesimuša. A. Č. aplink kairę akį buvo stiprus patinimas ir paraudimas. Suprato, kad buvo gavęs į akį nuo D. L.. D. L., kiek pamena, atrodė sveikas. Nematė, kad broliai būtų sudavę smūgius. Visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Konflikto tarp brolių niekas nematė.
(duomenys neskelbtini) policijos pareigūno tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad apie įvykį pranešė V. P., gyv. (duomenys neskelbtini), smurtą patyrė A. Č., ant jo kūno stebima kraujosruva ir patinimas aplink kairę akį, smurtu įtariamas D. L.. A. Č. nustatytas 2,92 promilės, D. L. - 4,33 promilės neblaivumas. Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) atėjęs pas V. P. ir radęs jo namuose savo brolį D. L., su juo žodžiu sukonfliktavo ir susimušė kambaryje prie lovos. Teigė, kad brolis norėjo garsiai klausytis muzikos, o jis neleido, nes kitame kambaryje gulėjo slaugoma M. P., todėl jie tarpusavyje susimušė. D. L. jam sudavė ne mažiau vieną kartą galimai ranka į veido sritį (kairę akį), dėl ko jo akis paraudo ir patino. Įtariamasis D. L. paaiškino, kad jis buvo svečiuose pas dėdę V. P.. Atėjo A. Č. ir jie tarpusavyje žodžiu sukonfliktavo, susistumdė ir susimušė. Dėl girtumo detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo. Tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad atvykę policijos pareigūnai D. L. su A. Č. rado gulinčius su rūbais lovoje vienas šalia kito, akivaizdžiai matėsi, kad A. Č. kairė akis sutinusi, su kraujosruva. Pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes, abu asmenys tarpusavyje pradėjo konfliktuoti, ginčytis ir nei vienas dėl girtumo tiksliai negalėjo paaiškinti konflikto aplinkybių. Į įvykio vietą iškvietus greitosios medicinos pagalbos medikus, A. Č. ir D. L. nepanoro būti apžiūrimi, atsisakė su medikais vykti į gydymo įstaigą apžiūrai.
Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – kambarys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) asmens apžiūros protokole užfiksuota A. Č. kairės akies srityje esanti kraujosruva, patinimas, paraudimas.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. L. padarė jam inkriminuojamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes savo šeimos nariui – broliui, sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vartojo alkoholį, kuomet tarp jo ir brolio A. Č. kilo žodinis konfliktas. Kodėl kilo konfliktas, neatsimena dėl girtumo. Pamena, kad su A. Č. susistumdė, abu ant grindų grūmėsi ir kaltinamasis A. Č. kirto kumščiu į veidą. Kur pataikė, neatsimena. A. Č. kirto jam atgal, bet jam girtam neskaudėjo, nieko nejautė. Nepamena, kuo viskas baigėsi ir kaip atrodė po konflikto A. Č.
Kaltinamojo neteisėtus veiksmus nukentėjusiajam sukėlus fizinį skausmą įrodo ir nukentėjusiojo A. Č. apklausos metu duoti parodymai apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Nukentėjusysis parodė, kad norėjo sudrausminti kaltinamąjį, kadangi kaltinamasis nesutiko išjungti muzikos. Kaltinamasis jo neklausė, pradėjo agresyviai prieš nukentėjusįjį šokinėti ir jie abu susigrūmė, susistumdė, nukrito ant grindų ir voliojosi. Įvykio vietoje buvęs liudytojas V. P. bandė juos skirti, bet jam nepavyko. Kaltinamasis grumtynių metu ant žemės, užgulę nukentėjusįjį, kumščiu smūgiavo nukentėjusiajam į kairę akį. Smūgis buvo stiprus, iškart pajuto fizinį skausmą, pradėjo matyti kaip per miglą. Nors liudytojas V. P. nurodė nematęs smūgių nukentėjusiajam sudavimo momento, tačiau patvirtino, kad jam grįžus į kambarį pamatė, kad abu broliai vartosi ant grindų ir vyksta imtynės. Jis bandė juos išskirti, bet jie buvo įsikibę į vienas kito drabužius ir nepaleido. Nepavykus jų išskirti, jis pasiėmė telefoną ir išėjęs į lauką kvietė policiją. Po pranešimo telefonu policijai sugrįžęs į kambarį pamatė, kad broliai išsiskyrę, nesimuša. A. Č. aplink kairę akį buvo stiprus patinimas ir paraudimas. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įrodo ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas; tarnybinis pranešimas.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. L. sukėlė A. Č. fizinį skausmą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali sukelti fizinį skausmą ir to norėjo. Taigi, D. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Kita vertus, bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, kaltinamajam inkriminuotas nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimas nėra pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais. Pažymėtina, kad Teisingumo ministro, Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu 2003 m. gegužės 23 d. patvirtintose „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytose taisyklėse yra nurodoma, kad sveikatos sutrikdymo mastą <...> nustato teismo medicinos ekspertai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis į teismo medicinos ekspertus nesikreipė, specialisto išvada byloje nėra gauta, todėl teismas pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu nurodytą aplinkybę, kad D. L. nukentėjusiajam A. Č. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, šalina iš kaltinimo.
IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. L. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusiajam buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis jokių prieštaravimų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepareiškė.
Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl D. L. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. L. anksčiau du kartus teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumai išnykę, per paskutinius penkerius metus baustas administracine tvarka keturis kartus, sumokėjęs vieną paskirtą baudą, nesantis psichiatrinio gydymo įstaigoje, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta D. L. paskyrus prokurorės siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas nesiekiantis įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės vidurkio. Pagrindo skirti švelnesnę bausmės rūšį ar mažinti bausmės trukmę teismas neįžvelgia. Kaltinamojo padarytos veikos pavojingumas yra didelis, asmuo smurtavo prieš savo šeimos narį, suduodamas smūgius į gyvybiškai pavojingą vietą – galvą, anksčiau baustas du kartus už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad neigiamai charakterizuojamam D. L. prokuroro prašoma skirti arešto bausmė nėra neproporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo asmenybės pavojingumui, yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo principui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pripažino savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. sausio 16 d. 13 val. 55 min. iki 2025 m. sausio 17 d. 12 val. 25 min. – 1 para.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. L. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, įskaityti D. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai yra vieną parą, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto dienai.
D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras;
2) nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija;
3) išaiškinti D. L., jog nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 8 315 53542, el. p.: linas.cesnavicius@kalejimai.lt). Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.