- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2109-640/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24332-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- G. A.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija -Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės A. A. ieškinys atsakovui G. A., kuriuo prašoma panaikinti 2008 m. rugpjūčio 29 d. santuokos apskaitos akto įrašą Nr. 3787 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės, nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, priteisti išlaikymą vaikams, nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo kompensacijas, taip pat prašoma išspręsti kitus su santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimu susijusius klausimus bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.Ieškovė ieškinį apmokėjo 93,00 Eur (62,00 + 31,00 Eur) dydžio žyminiu mokesčiu. Likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimą prašo atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovė prašymą grindžia tuo, kad jos gaunamos pajamos sudaro apie 1200,00 Eur per mėnesį, tačiau iš gaunamų pajamų ji viena vykdanti įsipareigojimus kreditoriams, išlaikanti vaikus, todėl sumokėti visą žyminį mokestį ieškovė neturinti galimybės dėl nepakeliamos finansinės naštos. Nurodo, kad teismui neatidėjus žyminio mokesčio mokėjimo, būtų apribotos jos teisės kreiptis į teismą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetė. Nustatė ieškovei 25 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti – 1804,00 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti bei papildomiems rašytiniams įrodymams ir įstatymo reikalavimus atitinkantiems ieškinio priedams pateikti.Nurodė, kad ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Be to, reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo bylose dėl santuokos nutraukimo laikytini išvestiniais, todėl žyminiu mokesčiu, taip pat, neapmokestinami. Tačiau ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. CPK 80 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad kiekvienas neturtinis reikalavimas apmokamas 41,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, o ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokėtino žyminio mokesčio suma – 31,00 Eur. Ieškinio reikalavimo dėl santuokinio turto padalijimo suma yra turto, kurį ieškovė prašo priteisti savo nuosavybėn vertė, kuri nustatoma pagal turto rinkos vertę. Kadangi ieškovė prašo teismo padalinti santuokoje įgytą turtą priteisiant jai turtą natūra bei priteisiant iš atsakovo pinigines kompensacijas (ieškinio suma 132 220,00 Eur), šie reikalavimai privalo būti apmokėti proporciniu žyminiu mokesčiu, skaičiuojamu nuo ieškinio sumos, kuris sudaro 1 860,00 Eur. Taigi bendra žyminio mokesčio už ieškinį suma yra 1 891,00 Eur (31,00 Eur + 1860,00 Eur). Kadangi ieškovė ieškinį apmokėjo 93,00 Eur žyminiu mokesčiu, likusi nesumokėta žyminio mokesčio suma yra 1 804,00 Eur. (1 891,00 Eur – 87,00 Eur).Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą motyvavo sunkia finansine padėtimi, nes jai vienai tenka vaikų išlaikymo bei finansinių įsipareigojimų vykdymo našta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė dirba UAB „Astorija Hotel“. Jos pajamos iš darbinės veiklos yra didesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje, t. y. vidutiniškai 1 600,00 Eur per mėnesį neatskaičius privalomųjų mokesčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga. Be to, ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d. buvo apskaičiuota 3 579,84 Eur darbo užmokesčio suma. Ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, prabangų automobilį, pelningos įmonės akcijas. Teismui pateikti įrodymai apie ieškovės kasdienes išlaidas, tačiau nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės santaupas (banko sąskaitos išrašai, indėliai ir pan.). Esant šioms aplinkybėms ieškovės prašymas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, o mokėtino žyminio mokesčio suma (1 804,00 Eur) gali apriboti ieškovės galimybę kreiptis į teismą esant sunkiai materialinei padėčiai. Byloje nenustatyta aplinkybių, ribojančių ieškovės galimybę susimokėti visą žyminį mokestį šioje byloje. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, sumokėto ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, nematė pagrindo konstatuoti, jog žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei yra visiškai neįvykdomas ir turėtų būti atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovės prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą teismas laikė nepagrįstu, todėl atmetė. Esant nustatytoms aplinkybės teismas padarė išvadą, kad ieškinys neatitinka CPK 80 str. numatyto reikalavimo kiekvieną ieškinį apmokėti žyminiu mokesčiu ir CPK 135 str. 2 d. reikalavimo pridėti prie ieškinio duomenis apie jo sumokėjimą. Ieškovė buvo įpareigota sumokėti 1 804,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Teismas išaiškino, kad kreipiantis į teismą įprasta tvarka, tiek procesinius dokumentus teismui teikiant elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais grindžiamas reikalavimas. Ieškovė teismui pateikė santuokos liudijimo kopiją, tačiau CPK 382 str. 8 p. numatyta, kad tarp teismui pridedamų dokumentų turi būti pridėtas santuokos liudijimo originalas. Ieškovė buvo įpareigota pašalinti šį procesinio dokumento trūkumą ir teismui pateikti santuokos liudijimo originalą. Ieškovė teismui pateikė įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas ieškinio priedų kopijas, todėl įpareigotina pašalinti šį procesinio dokumento trūkumą. Be to, tam tikros ieškinio priedų kopijos (išrašai iš banko sąskaitos) yra neįskaitomos, todėl negali būti laikomi tinkamai pateiktais procesinio dokumento priedais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje ir atidėti A. A. 1860,26 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Nurodė, kad nesutinka su priimta teismo nutartimi dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. A. A. pateikė prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo iš dalies atidėjimo. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas bankui “Swedbank”, AB; 100 % DENTAL SERVICE, UAB, akcijų, bendrovėje dirba ir jai vadovauja atsakovas; keleivinį automobilį BMW, X5,3.0D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo vienasmeniškai naudojasi atsakovas. Taip pat ieškovei ir atsakovui, asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio Lazdynų g. 32-11, Vilniuje, kuriam įregistruota hipoteka kreditoriaus banko Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai. Tiek A. A., tiek ir G. A. turi įsipareigojimų kreditoriams – bankui Swedbank, AB ir Nordea Bank AB Lietuvos skyriui.A. A. dirba samdoma darbuotoja, G. A. vadovauja santuokos metu įsteigtai bendrovei, apie kurios veiklą, be to, kad bendrovė užsiima dantų technikų veikla, iš kurios G. A. gauna gana nemažas pajamas (ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo metu atsakovas uždirbdavo apie 4500,00 Eur), A. A. jokios informacijos neturi (išskyrus teismui pateiktus su bendrovės veikla susijusius finansinius dokumentus) ir negali gauti, kadangi G. A. neteikia sutuoktinei jokios informacijos ir įrodymų, apskritai su ieškove nebendrauja. Taigi akivaizdu, kad siekdama sumokėti žyminį mokestį A. A. negali nei parduoti, nei įkeisti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Juolab gyvenamasis namas jau yra įkeistas, apie bendrovę, kaip minėta, A. A. turi ribotą kiekį informacijos, t.y. tik tą, kuri viešai prieinama, keleiviniu automobiliu vėlgi naudojasi išskirtinai G. A.. Tad visiškai akivaizdu, kad iš bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto – nekilnojamojo (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) ir kilnojamojo (akcijų ir keleivinio automobilio) gauti finansinės naudos ir sumokėti žyminio mokesčio A. A. neturi jokių galimybių. Analogiška situacija yra ir su butu, esančiu Lazdynų g. 32-11, Vilniuje. Nors A. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, tačiau butas yra įkeistas kreditoriaus, t.y. banko, naudai ir A. A. kartu su sutuoktiniu G. A. yra atsakingi už visą prievolę, t.y. ne už pusę, o už visą. Todėl net ir bankui leidus A. A. parduoti jai priklausančią buto dalį, iš gautų lėšų (už pusę buto) nepavyks padengti viso kredito. Galiausiai, akivaizdu, kad turto realizuoti per tokį trumpą laiką nėra įmanoma.Kartu A. A. pateikia sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog ji neturi indėlių, kad patiria dideles išlaidas būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui – vaikų išlaikymui, jų maistui, aprangai, vitaminams, mokesčiams, minimalioms atostogoms ir pan. Iš gaunamų pajamų ieškovė moka kreditų įmokas, mokesčius ir pan. Taigi, ieškovė neturi objektyvių galimybių nei sumokėti viso žyminio mokesčio iš karto, nei parduoti turto, kadangi jis arba įkeistas, arba priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nei pasiskolinti, kadangi finansinių įsipareigojimų jau turi ir kredito įstaigos atsisako suteikti papildomų kreditų. Teismui neatidėjus dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (93,00 Eur A. A. sumokėjo), buvo apribotos A. A. galimybės apginti savo pažeistas ir toliau pažeidžiamas teises, dar daugiau, buvo sudarytos sąlygos ir toliau pažeidinėti nepilnamečių vaikų teises ir interesus.Ieškovė šiuo atveju nesiekia būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o siekia, kad teismas iš dalies atidėtų žyminio mokesčio sumokėjimą, t.y. leistų žyminį mokestį sumokėti vėliau. Ieškovės teikiami įrodymai apie turtą, įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas, mokamas kredito įmokas, indėlių neturėjimą, išlaidas vaikų poreikių tenkinimui ir pan., manytina, sudaro pagrindą prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą laikyti pakankamu jo tenkinimui.Kreipdamasi į teismą ieškovė A. A. turi sumokėti žyminį mokestį. Ieškinio suma:132220,00 Eur (prašomo priteisti turto ir pinginės kompensacijos suma) ir 2100,00 Eur (atsakovui tenkanti būsto kredito įmokų dalis). Neturtinio ginčo dalyje (santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo dalyje) žyminis mokestis sudaro 123,00 Eur. Turtinio ginčo dalyje žyminis mokestis sudaro 2480,34 Eur, t. y. 2027,00 Eur+1% (nuo turto virš 86886,00 Eur). Ieškinio suma: 132220,00 Eur (pusė santuokoje įgyto žemės sklypo ir pusė gyvenamojo namo - 63150,00 Eur vertės, taip pat 66970,00 Eur dydžio piniginė kompensacija už tai, jog atsakovui priteistinos bendrovės akcijos (120940,00 Eur) ir keleivinis automobilis (13000,00 Eur vertės), 2100,00 Eur įsiskolinimas už kredito įmokų dengimą). Atsižvelgiant į tai, jog procesiniai dokumentai teismui teikiami elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1953,26 Eur (1860,26 Eur (75% * 2480,34 Eur) + 93,00 Eur (75% * 3*41,00 Eur). Ieškovė yra sumokėjusi 93,00 Eur už 3 neturtinius reikalavimus: santuokos nutraukimą, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymą ir bendravimo tvarkos nustatymą.Teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 1600,00 Eur per mėnesį, tačiau ši suma yra neatskaičius mokesčių, realiai ieškovė disponuoja 1200,00 Eur pajamomis per mėnesį. Ieškovė nesiekia įtikinti teismo, kad jos gaunamos pajamos yra minimalios, tačiau A. A. pateikė teismu (teikia pakartotinai) duomenis, jog kredito įmokas bankui moka tik ji, atsakovas prie kredito įmokų mokėjimo prisidėjo vos kelis kartus, tuo tarpu nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios 2016 m. spalio mėn., abu kreditus (750,00 Eur) moka tik ieškovė. Ieškovė moka ir komunalinius mokesčius už būstus. Be to, jai tenka didžioji nepilnamečių dukterų priežiūros našta. Todėl 1200,00 Eur dydžio pajamos, iš kurių 750,00 Eur mokami už kreditus, dalis už būstui teikiamas paslaugas, nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą, neleidžia A. A. sumokėti viso žyminio mokesčio iš karto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės sudaro pagrindą apskųstajai teismo nutarčiai dalyje panaikinti. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, dalyje dėl atsisakymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, yra pagrįsta ir teisėta.Viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja LR CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 84 straipsnis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su nagrinėjamu momentu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet ir su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantės finansinė padėtis nėra bloga ir ji gali susimokėti visą žyminio mokesčio sumą. Teismas nustatė, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, prabangų automobilį, pelningos įmonės akcijas. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie kasdienines išlaidas, tačiau teismo vertinimu nepateikė įrodymų pagrindžiančių ieškovės santaupas (banko sąskaitos išrašais, indėliais ir pan.).Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko. Nurodė, kad iš gaunamų pajamų ieškovė moka kreditų įmokas, mokesčius ir išlaiko vaikus. Taigi, ieškovė neturi objektyvių galimybių nei sumokėti viso žyminio mokesčio iš karto, nei parduoti turto, kadangi jis arba įkeistas, arba priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nei pasiskolinti, nes finansinių įsipareigojimų jau turi ir kredito įstaigos atsisako suteikti papildomus kreditus.Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodomais motyvais. Nors ieškovės gaunamos pajamos viršija minimalų Lietuvoje gaunamą darbo užmokestį, tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės gaunamos mėnesinės pajamos visgi yra mažesnės nei mokėtina žyminio mokesčio suma. Pažymėtina, kad teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad ieškovė bendrąją jungtine nuosavybe įgyto turto realizuoti šiuo metu negali, nes kreipėsi į teismą dėl santuokos ir su tuo susijusių klausimų nagrinėjimo, o taip pat ji neturi galimybės pasiimti kreditą, nes jau yra gavusi iš banko paskolą, kurią šiuo metu moka. Ieškovė pateikė duomenis, jog turi nemažai išlaidų per mėnesį, t.y. dengia kreditą bei išlaiko nepilnamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nereikalauja ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ji prašo, kad žyminio mokesčio sumokėjimas būtų atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovės finansinė padėtis šiuo metu nėra pakankamai gera, kad ji turėtų galimybę sumokėti visą žyminio mokesčio sumą, tačiau yra pagrindas manyti, jog ieškovė tokią galimybę turės iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai vertino ieškovės nurodytus argumentus ir nepagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties pagrįstumo klausimą tik dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, todėl nesant skundo reikalavimų dėl kitų 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumų ištaisymui.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio mokėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei nustatyto 1804 eurų dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį dalyje dėl ieškovės A. A. prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atmetimo ir įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei A. A. 1804 EUR žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo.
Nustatyti ieškovei A. A. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos kitiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.