Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas B. Valius, sekretoriaujant I. Sutulaitei, dalyvaujant ieškovės atstovams L. L. ir S. J. , atsakovui A. S. , atsakovo atstovui V. M. , teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Feniks“ ieškinį atsakovams A. S. ir A. Š. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu iš atsakovo A. S. prašė priteisti 273 202,50 Lt, o iš abiejų atsakovų solidariai – 273 202,50 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2006-07-27 nutartimi (įsiteisėjusia 2006-10-19) ieškovei buvo iškelta bankroto byla, tačiau įmonės direktorius ir akcininkas A. S. neperdavė administratorei įmonės turto ir dokumentų, todėl negalima nustatyti įmonės turto, patikrinti įmonės sandorių.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad pagal 1995–1996 m. sutartis su Ukrainos UAB „Kitež“ turėjo būti sumokėta 80 000 Lt už reklaminių bukletų pagaminimą ir platinimą, A. S. pagal kasos išlaidų orderį šią sumą gavo, tačiau jokių ryšių su šia įmone nebuvo ir pinigai neperduoti. Pagal 1996–1997 m. sutartis su Estijos firmos „STP Ltd“ jos atstovui turėjo būti perduota 160 000 Lt už filialų įregistravimą JAV. Nors kasos išlaidų orderiai išrašyti O. V. vardu, bet juos pasirašė A. S. , o kasos išlaidų orderiai Nr. 158, 159, 161 išrašyti A. S. vardu. UAB „STP Ltd“ nevykdė jokių įsipareigojimų. Remiantis 1995-07-05 sutartimi su UAB „Tibula“ ir 1993-05-09 sutartimi su J. Š. perdavė jam 310 000 Lt, už kuriuos neatsiskaityta. A. Š. ir direktoriaus A. S. 1994 m. sutarties pagrindu įmonės lėšomis buvo statomas poilsio namas A. Š. priklausančiuose sodininkų bendrijoje „Inkaras“ esančiuose žemės sklypuose. Įmonė tam panaudojo 190 983 Lt. Namą su žemės sklypais 1998-05-27 A. Š. pardavė.

Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo (toliau LR ABĮ) 37 str. (Valstybės žinios, 2004, Nr. 33) įmonės direktorius atsako už įmonės veiklos organizavimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. (Valstybės žinios, 2001, Nr. 99-3515) ir Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 24 str. (Valstybės žinios, 1992, Nr. 20-588) direktorius atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. A. S. šias nuostatas pažeidė. A. Š. buvo įmonės komercijos direktorius bei vienas iš akcininkų. Todėl pagal LR CK 6.6 str. 3 d. jis kartu su A. S. už lėšų namo statybai iššvaistymą atsako solidariai. Be to, A. Š. 1997 m. iš įmonės kasos atsiskaitytinai gavo 279 622 Lt, jų negrąžino ir neatsiskaitė. A. Š. nuo 1994-01-01 iki 1994-06-30 pagal 117 kasos išlaidų orderių buvo išmokėta 57 800 Lt, už kuriuos jis taip pat neatsiskaitė, A. Š. taip pat neatsiskaitė už 18 000 Lt 1994 m. statyboms gautų lėšų. A. S. , kaip direktorius, nesiekė išreikalauti nepagrįstai sumokėtų sumų.

Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad įmonės turtą išgrobstė komercijos direktorius ir kasininkas A. Š. , dėl šio fakto jis ne kartą kreipėsi į teisėsaugos organus, ieškovė byloje nepateikė jokių rašytinių žalos padarymo faktą įrodančių įrodymų, o remiasi suklastotais dokumentais. Atsakovo atstovas V. M. žalos atlyginimui prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį.

Atsakovas A. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta paskelbiant spaudoje.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla UAB „Feniks“, kurios direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas A. S. , iškelta 2006-07-27 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2006-10-19 (t. 1, b. l. 6–8). Bylos duomenimis nustatyta, kad įmonė nuo 1998 m. neteikia finansinės atskaitomybės, atsakovas administratorei neperdavė įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, bei įmonės dokumentų. Atsakovas pripažįsta dokumentus turintis, bet atsisako juos perduoti.

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-5263-98 matyti, kad Mokesčių policijos departamento prie LR VRM Klaipėdos apskrities skyrius 1999-01-06 nutarimu iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 20-1-5263-98 pagal LR BK 323 str. 2 d. dėl apgaulingos apskaitos UAB „Feniks“ laikotarpiu nuo 1995-01-01 iki 1998-01-01 vedimo perdavė Klaipėdos VPK (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 2–3). Iš šios baudžiamosios bylos matyti, kad atsakovai, valdę po 50 proc. įmonės akcijų, 1997-01-02 nutarė įmonę likviduoti, likvidatoriumi paskyrė B. B. , tačiau nutarimas nebuvo vykdomas, nes akcininkai susipyko (baudž. bylos t. 1, b. l. 9–11, 13–14). Ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-5263-98 dalimis nutrauktas 2003-03-20, 2003-03-21, 2006-06-20 (t. 10, b. l. 13-14, 33-38, 64–98).

Iš 2008-05-21 nutarties UAB „Feniks“ bankroto byloje matyti, kad įmonė yra skolinga 459 791,20 Lt mokestinių nepriemokų (t. 3, b. l. 49). Iš esmės panaši įmonės nesumokėtų mokesčių suma buvo ir 1999-01-06 (baudž. bylos t. 1, b. l. 2–3). Ieškovė iš atsakovų prašo priteisti atlyginimą žalos, kuri buvo padaryta 1993–1997 m., kada iki 1998-04-17 LR ABĮ pataisų galiojusi įstatymo redakcija nenumatė bendrovės valdymo organų atsakomybės susiejimo su pavedimo teisiniais santykiais, o bendrovės valdymo organų atsakomybę siejo su tuo metu galiojusiu DĮK (LR ABĮ 29 str. 12 d.). Tuo metu galiojusio DĮK 145 str. 2 ir 3 p. numatė, kad darbuotojas turi visiškai atlyginti įmonei padarytą žalą, kai turtą yra gavęs atsiskaitytinai pagal vienkartinį įgaliojimą arba pagal kitus vienkartinius dokumentus ir kai žala padaryta darbuotojo veiksmais, kuriuose yra baudžiamaisiais įstatymais baudžiamų veikų požymių. Iš ikiteisminiame tyrime atlikto 1998-12-02 revizijos akto, 1998-12-07 jo papildymo, 2000-02-22 SODROS lėšų apskaičiavimo ir panaudojimo patikrinimo akto, 1999-09-17 VMI prie LR finansų ministerijos sprendimo bei kitų įrodymų konstatuojama, kad atsakovas A. S. ir A. Š. iš UAB „Feniks“ gavo ir negrąžino stambių sumų, pažeidžiant tuo metu galiojusio Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo nuostatas įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės ūkinės veiklos rezultatų, nebuvo mokami mokesčiai. A. S. 1995-09-19 sutarties su Ukrainos UAB „Kitež“ (kurios steigėju buvo jis pats ir kurioje buhaltere dirbo jo žmona T. S. (buvusi V.) pagrindu iš įmonės kasos gavo, tačiau UAB „Kitež“ neperdavė 80 000 Lt, nes jokie sutartiniai ryšiai tuo metu įmonių nesiejo (baudž. bylos t. 1, b. l. 43–57, 72–79, t. 2, b. l. 72–73, 136–149, 125–126, 122–123, 130–132). A. S. 1996-03-27 ir taisytos 1996-03-27 sutarčių pagrindu O. V. vardu išėmė, tačiau Estijos UAB „STP Ltd“ neperdavė 160 000 Lt (t. 1, b. l. 43, 57, 90–91, 93–94, t. 2, b. l. 149–160, t. 3, b. l. 138–154). A. S. remdamasis 1995-07-05 sutartimi su UAB „Tibula“ ir 1993-05-09 sutartimi su J. Š. 1996-03-27 ir 1997-03-10 laisvos formos kasos išlaidų orderiais įmonėje nedirbančiam J. Š. išdavė 310 000 Lt, kaip įmonės vadovas nepareikalavo už gautas lėšas atsiskaityti ar jų grąžinti. Dėl šių A. S. veiksmų buvo pasisavinta ar iššvaistyta 550 000 Lt.

Nors UAB „Feniks“ dirbo nuostolingai, tačiau 1994 m. A. S. , veikdamas kaip įmonės vadovas, ir A. Š. sudarė pastarajam priklausančių sodininkų bendrijoje „Inkaras“ esančių žemės sklypų Nr. 35 ir 37 nuomos sutartis, šiuose sklypuose A. Š. vardu įmonės lėšomis buvo pastatyti pastatai, kuriuos A. Š. 1998-05-27 pardavė. Dėl šių sandorių įmonė patyrė 190 983 Lt nuostolių (t. 1, b. l. 43–57, t. 5, b. l. 93–94, t. 7, b. l. 86–100, t. 4, b. l. 179–201). Dėl šių sandorių A. Š. nepagrįstai praturtėjo, o A. S. , kaip įmonės vadovas, nepasirūpino, kad į išnuomotus žemės sklypus įdėtos įmonės lėšos būtų išsaugotos. Todėl už padarytą žalą abu atsakovai atsako solidariai, nes žalą įmonei padarė bendrais veiksmais.

Bylos duomenys rodo, kad A. Š. atsiskaitytinai 1994 m. buvo išmokėta 18 000 Lt ir 57 8000 Lt, o 1997 m. – 279 622 Lt (t. 1, b. l. 17–21, 43–57, t. 5, b. l. 90–98, t. 6, b. l. 143–200, t. 7, b. l. 90–98). A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo byloje pripažino gavęs 279 622 Lt kaip dividendų avansą (t. 3, b. l. 79–81). Atsakovas A. Š. už atsiskaitytinai gautus 355 422 Lt atsako DĮK 145 str. 2 ir 3 p. pagrindu. Reikalavimas šią sumą solidariai priteisti ir iš A. S. atmestinas, nes atsakyti turi pinigus gavęs asmuo. Atsakovo A. S. atstovo prašymas taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui yra nepagrįstas.

Kaip jau nurodyta, nutartis iškelti UAB „Feniks“ bankroto bylą įsiteisėjo 2006-10-19 ir konstatuojama, kad nuo tada įmonės administratorė sužinojo ar privalėjo sužinoti apie atsakovų padarytą žalą ir pažeistas kreditorių teises (LR CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovų padaryti pažeidimai yra tęstiniai, byloje ilgą laiką vyko ikiteisminis tyrimas, buvęs įmonės vadovas A. S. administratorei neteikė ir neperduoda įmonės dokumentų, atsakovams, kurie ginčijo savo prievoles, prievolių įvykdymo terminai nebuvo nustatyti (1964 m. 89 str. 5 d., LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d., naujojo LR CK 1.127 str. 5 d., 1.130 str. 5 d.). Pripažintina, kad nuo atsakovų įmonės lėšų pasisavinimo, dėl ko valstybei nebuvo sumokėti mokesčiai, praėjo daugiau kaip 3 metai, tačiau šis terminas yra praleistas dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, todėl pažeista kreditorių teisė turi būti ginama ir praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas (LR CK 1.131 str. 2 d.). Įmonės administratorius iš atsakovų, kurie buvo įmonės akcininkai, negali reikalauti daugiau, nei reikia padengti kreditorių finansiniams reikalavimams – 459 791 Lt ir įmonės administravimo išlaidoms – 30 100 Lt (iš viso 489 891 Lt). Teismas mano, kad 190 983 Lt abu atsakovai įmonei turi atlyginti solidariai, o likusi dalis – 268 808 Lt – iš atsakovų priteistina per pusę, tai yra po 134 404 Lt iš kiekvieno. Atsakovo A. S. atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad visi įrodymai yra suklastoti, yra nepagrįsti. Visų pirma, jis nutraukus ikiteisminį tyrimą atgavo įmonės dokumentus, tačiau jų administratorei neperdavė. Be to, atsakovas nesutiko skirti dar vienos įmonės ūkinės finansinės veiklos ekspertizės. Ikiteisminio tyrimo byloje surinktų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovai pasisavino įmonės lėšas, dėl ko neatsiskaityta su kreditoriais, įmonėje aplaidžiai buvo tvarkoma buhalterinė apskaita, kreditoriams padaryta žymi žala.

Iš atsakovų į valstybės pajamas priteistina po 4 449 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno. Kita ieškinio dalis atmestina. Iš ieškovės LUAB „Feniks“ atsakovui A. S. priteistina dalis – 1 500 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje (LR CPK 98 str.). Priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgiama į advokato atlikto darbo apimtį bei užtruktą laiką. Šalims dokumentų kopijavimo išlaidos neatlygintinos, nes neaišku, kokių dokumentų kopijos buvo daromos, o išlaidos iš dalies padengia kitos šalies turėtas išlaidas (t. 2, b. l. 127–128).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Ieškovei likviduojamai dėl bankroto UAB „Feniks“ iš atsakovo A. S. ir iš atsakovo A. Š. solidariai priteisti 190 983 Lt ir po 134 404 Lt iš kiekvieno.

Iš atsakovų A. S. ir A. Š. į valstybės pajamas priteisti po 4 449 Lt žyminio mokesčio iš kiekvieno.

Iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Feniks“ atsakovui A. S. priteisti 1 500 Lt išlaidų už advokato pagalbą byloje.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.