Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1 d., 3 d., 6 d. 1 p., V. S. įpareigotas būti savo namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.

A. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S. civilinio proceso tvarka.

A. J. prašymas atlyginti 205,33 Lt patirtą turtinę žalą dėl liudytojų kelionės išlaidų netenkintas.

A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Nukentėjusiojo A. J. 500 litų patirtos išlaidos gynėjo pagalbai apmokėti priteistos iš kaltinamojo V. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis 2011-08-01, apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, spyrė koja į A. J. automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkė kairės pusės galinį sparną ir tuo sugadino svetimą turtą 1237,19 Lt sumai, t. y. tyčia sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas A. J. 1237,19 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. J. ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir iš nuteistojo priteisti nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) 544 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p., 4 p.).

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis (civilinis ieškovas) neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl jo pareikšto civilinio ieškinio ir prašo iš kaltininko priteisti 907,50 Lt turtinės žalos ir 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodytas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti nukentėjusiojo A. J. automobilio remonto išlaidas pagrindžiantys dokumentai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita faktūra 907,50 Lt sumai už automobilio sparno lyginimą, paruošimą ir dažymą su medžiagomis ir šios sumos apmokėjimo kvitas (85, 86 b. l.). Šios išlaidos, kolegijos nuomone, yra pagrįstos ir abejonių nekelia, todėl ši pinigų suma (907,50 Lt) priteistina nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) A. J. iš nuteistojo V. S.. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo keičiama (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas konstatavo, kad V. S. 2011-08-01, apie 19 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, spyrė koja į A. J. automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenkė kairės pusės galinį sparną ir tuo sugadino svetimą turtą 1237,19 Lt sumai, t. y. tyčia sugadino svetimą turtą, tuo padarydamas A. J. 1237,19 Lt turtinę žalą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. pateiktais jo apgadinto automobilio remonto išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad už automobilio sparno lyginimą, paruošimą ir dažymą su medžiagomis A. J. patyrė 907,50 Lt dydžio išlaidas (85, 86 b. l.), kas sudaro turtinės žalos turinį, konstatuoja, kad V. S. spirdamas koja į A. J. automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip įlenkdamas kairės pusės galinį sparną, sugadino svetimą turtą 907,50 Lt sumai, t. y. tyčia sugadindamas svetimą turtą, padarė A. J. 907,50 Lt turtinę žalą. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) patirta turtinė žala yra mažesnė nei nustatė apylinkės teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Kaip minėta, apeliantas savo skundu nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti jo civilinio ieškinio dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininkų interesus (Lietuvos Respublikos CK 6.282 str.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimu tiesiogiai buvo kėsintasi į nukentėjusiojo nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog dėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo nukentėjusiojo sveikata, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, jog A. J. dėl padaryto nusikaltimo ir atsiradusių padarinių, sugadinus jo turtą, nepatyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, kas, be abejonės, atitinka neturtinės žalos turinį. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas nukentėjusiajam A. J. neturtinės žalos atlyginimo, neįvertino to, kad nuteistasis V. S. nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais, brutaliais veiksmais dėl menkavertės priežasties. Taigi, įvertinus šias aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas tyčia, daroma išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiajam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad neturtinės žalos atlyginimo suma apeliantui turi būti mažesnė nei nurodoma apeliaciniame skunde (2000 Lt). Teisėjų kolegija, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajam A. J. padarytos neturtinės žalos dydį įvertina 200 litų. Esant šiom aplinkybėms skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto neturtinės žalos atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. atstovas advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikdamas teismui du tarpfilialinius kasos pajamų orderius (2012-02-06, Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-08-12, Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinančius, kad 2011-08-12 A. J. sumokėjo 400 Lt advokatui už paslaugas, o 2012-02-06 - 300 Lt (98, 99 b. l.), prašė iš nuteistojo V. S. priteisti A. J. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Iš apeliacinio proceso metu pateikto 2012-02-06 tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už teisinę pagalbą nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. J. advokatui V. Metelicai sumokėjo 300 Lt (98 b. l.). Šios nukentėjusiojo turėtos proceso išlaidos yra visiškai pagrįstos, kolegijos nuomone, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš nuteistojo V. S.. Iš apeliacinio proceso metu pateikto 2011-08-12 tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už advokato paslaugas nukentėjusysis (civilinis ieškovas) A. J. advokatui V. Metelicai 2011-08-12 sumokėjo 400 Lt. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos šias išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusysis patyrė dar prieš pradedant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šios 2011-08-12 nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra už apeliacinio skundo surašymą ar atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo 2011-08-12 už advokato paslaugas nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) A. J. advokatui V. Metelicai sumokėtus 400 Lt priteisti iš nuteistojo V. S..

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo V. S. gynėjas advokatas taip pat pateikė 2012-04-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad V. S. už gynybą advokatui A. Koskui sumokėjo 400 Lt. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad išskyrus atvejus, kai nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui moka nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys, nėra pagrindo V. S. turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas V. S. atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-26 nuosprendį:

nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes pakeisti nurodant, kad V. S., spirdamas koja į A. J. automobilį „Mitsubishi Galant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip įlenkdamas kairės pusės galinį sparną, sugadino svetimą turtą 907,50 Lt sumai, t. y. tyčia sugadindamas svetimą turtą, padarė A. J. 907,50 Lt turtinę žalą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S. civilinio proceso tvarka.

Iš nuteistojo V. S. priteisti nukentėjusiajam A. J. 907,50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Iš nuteistojo V. S. priteisti nukentėjusiajam A. J. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Iš nuteistojo V. S. priteisti 300 Lt nukentėjusiajam A. J. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.