Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aldona Burbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo kontora“, ieškinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tinkamai apie iškeltą bylą informuotas atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo kontora“, bankrutuojančios įmonės vadovas įpareigotas per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus dokumentus ir antspaudą. Atsakovas bankroto administratoriui pateikė 2016-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto nurašymo aktą, kuriuo įmonėje buvo nurašyta trumpalaikio turto (įvairių įrankių) už 9334,56 Eur, kuris nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Akte nurodyta, jog per 2016 m. liepos – lapkričio mėnesius įmonės veiklos pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti nupirkti įrankiai, tačiau Norvegijoje Vasel IDDA objekte jie dingo (buvo pavogti).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ir žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis numato, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Pažymėtina tai, kad juridinio asmens valdymo organo nario santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis Nr. 3K-7-444/2009; 2011-05-05 nutartis Nr. 3K-3-228/2011).

Jeigu įmonės vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).

Atsakovas bankroto administratoriui pateikė tik 2016-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto nurašymo aktą, kuriame formaliai nurodyta, kad įmonei 9334,56 Eur vertės priklausantys įrankiai buvo pavogti. Jokių duomenų, kurie patvirtintų akte nurodytas aplinkybes, kokių veiksmų dėl turto vagystės kaip įmonės vadovas, ėmėsi atsakovas, t. y., ar buvo kreiptasi į policiją, ar buvo reikalaujama atlyginti žalą iš asmenų, kurie buvo atsakingi už jiems perduotus įmonės įrankius, nėra. Tai, kad įmonėje dingus įrankių už 9334,56 Eur sumą yra surašomas tik turto nurašymo aktas ir nėra atliekami jokie veiksmai žalai panaikinti ar sumažinti, leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovas nevykdė savo pareigos įmonės interesais veikti rūpestingai, sąžiningai, protingai ir dėl tokio neveikimo įmonei buvo padaryta žala, todėl ieškinys tenkintinas ir 9334,56 Eur žalos atlyginimo priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 2.87 str., 6.248 str. 1 d., 6.263 str.)

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškovė atleista nuo 210 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str.1 d. 9 p.), ši suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. K. 9334,56 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus 56 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Iš atsakovo J. K. priteisti 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, (duomenys neskelbtini).