- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-28
- Bylos Nr.
- 2A-224-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Pareiškėjas
- D. A.
- Advokatai
- Aida Martinaitienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. A. ir suinteresuoto asmens A. R. pareiškimus dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. A. Prienų rajono apylinkės teisme kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti, kad J. A. , miręs 2005-09-09, priėmė palikimą, atsiradusį po A. K. , mirusios 1997-03-07, mirties.
Pareiškėja nurodė, kad po sesers A. K. mirties, pareiškėjos vyras J. A. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis. Taip pat pareiškėja su vyru rūpinosi A. K. laidotuvėmis bei tvarkė kapą. Pareiškime nurodoma, kad mirusiosios sutuoktinis I. K. yra miręs 2000-01-27, jis dėl palikimo po žmonos mirties nepriėmė, vaikų velionė neturėjo. A. K. sesuo A. R. palikimo nepriėmė, dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja. Pareiškėja nurodė, kad A. K. prieš mirtį pretendavo į nuosavybės teisų atkūrimą į jos tėvui J. A. priklausiusią žemę Julijanavos kaime, Prienų raj., nuosavybės teisės buvo atkurtos, tačiau nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai po A. K. mirties. Šiuo žemės sklypu naudojosi pareiškėja su savo vyru. Taip pat pareiškime nurodoma, kad J. A. 2005-08-29 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą po savo sesers A. K. mirties. 2005-09-09 J. A. mirė. Pareiškėja gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, todėl D. A. yra vienintelė J. A. turto ir turtinių teisių paveldėtoja ir teisėta jo teisių perėmėja.
Suinteresuotas asmuo A. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po A. K. mirties. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad po sesers A. K. mirties, ji priėmė atsiradusį palikimą, pasiimdama sesers asmeninius daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos D. A. pareiškimą tenkino pilnai, o suinteresuoto asmens A. R. pareiškimą tenkino iš dalies.
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, konstatavo, kad pareiškėjos vyras J. A. po savo sesers A. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkino. Taip pat teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo A. R. , po sesers A. K. mirties, priėmė palikimą, t.y. namų apyvokos daiktus, ir pradėjo jį faktiškai valdyti, todėl taip pat tenkino prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dalyje, kurioje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A. po sesers A. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti ir nustatyti, jog A. R. po sesers A. K. mirties priėmė visą atsiradusį palikimą.
A. R. nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skunde nurodoma, kad po A. K. mirties J. A. jokio palikimo nepriėmė ir nevaldė, kadangi palikimą priėmė velionės vyras I. K. . Taip pat nei pareiškėja, nei jos vyras nesirūpino A. K. , nei kai ji sirgo ir gulėjo ligoninėje, nei jos laidotuvėmis. Visą laiką seserimi rūpinosi A. R. . Taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog J. A. dirbo sesers A. K. turimą 1,07 ha žemę, kadangi kai 2004 m. buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,07 ha žemės A. K. , J. A. Julijanavos kaime žemės nebeturėjo ir dirbti kartu su A. K. žeme negalėjo. Po A. K. mirties, jos vyras I. K. paliko namų apyvokos daiktus A. R. , todėl ji teisėtai priėmė ir valdo palikimą, tuo tarpu pareiškėja ir jos vyras jokio teisėtai įgyto velionės palikimo nepriėmė ir nevaldė, ir pretenduoti į likusį nekilnojamąjį turtą neturi jokio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja D. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad jeigu I. K. būtų priėmęs palikimą, tai jis, kaip sutuoktinis, nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, būtų paveldėjęs visą palikimą ir nei sesuo, nei brolis, kurie pagal įstatymą yra laikomi tik ketvirtosios eilės įpėdiniais, neturėtų jokių paveldėjimo teisių, todėl apeliantė nepagrįstai nurodė, kad po velionės mirties, visą palikimą priėmė jos vyras. Taip pat pareiškėja nurodė, kad prieš mirtį velionė jam pati sakė, kad žemę paliks broliui J. A. , tam neprieštaravo ir A. R. . Nepagrįstas skundo argumentas, jog pareiškėja ir jos vyras nesirūpino velionės laidotuvėmis, netvarkė jos kapo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė A. R. jos skundą prašė tenkinti. Pareiškėjos atstovė pirmosios instancijos teismo sprendimo prašė nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Paveldėjimo teisės normos reglamentuoja fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams (CK 5.1 straipsnis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Iš esmės taip pat šiuos santykius reglamentavo ir palikimo atsiradimo metu galiojęs 1964 m. CK 587 straipsnis, kuriame buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis, norintis paveldėti mirusiojo turtą, turėjo įstatymo nustatytais terminais kreiptis į notarų biurą arba faktiškai pradėti palikimą ar jo dalį valdyti. Ši norma teisės doktrinoje ir praktikoje buvo aiškinama taip, kad, įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. mirė 1997 metų kovo 07 d. (b.l.7), todėl paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 metų Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Velionė testamento nepaliko, todėl palikimas atsirado pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad A. K. mirties dieną buvo gyvas jos sutuoktinis I. K. (b.l.8,14), kuris įstatymo prasme buvo pirmosios eilės įpėdinis (1964 m. CK 1 dalies 1 punktas). Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad velionės vyras jos palikimo nepriėmė. Nesant antrosios eilės įpėdinių, tokiu atveju teisę paveldėti mirusiosios turtą įgijo trečiosios eilės įpėdiniai – brolis ir sesuo (1964 m. CK 1 dalies 3 p., 3 dalis).
Iš teismo priimto sprendimo matyti, kad pareiškėjos D. A. vyras – velionės brolis, faktiškai priėmęs palikimą – velionės asmeninius daiktus, drabužius ir kt., siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Apeliantė neginčija fakto, kad nuosavybės teisių atkūrimu mirusiosios A. K. vardu rūpinosi brolis J. A. . Teismas taip pat nustatė, kad dalį velionės asmeninių daiktų priėmė ir apeliantė A. R. . Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. palikimą priėmė trečiosios eilės įpėdiniai J. A. ir A. R. yra pagrįsta. Apeliantė neįrodė, kad sesers palikimą priėmė tik ji viena, o nesivadovauti pareiškėjos teismui pateiktais įrodymais teismas neturėjo pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Šis teismo sprendimas atitinka susiklosčiusią teisminę praktiką, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pastebėtina tai, kad apeliacinio skundo argumentai daugiau susiję su sirgusios sesers priežiūra iki mirties, jos laidotuvėmis. Šios aplinkybės yra reikšmingos tik papročių ir geros moralės požiūriu, tačiau nėra susijusios su palikimo priėmimu. Galiojančios teisės normos nenumato, kad paveldėti gali tik tie įpėdiniai, kurie rūpinosi mirusiuoju ar jį palaidojo.
Dėl išdėstytų motyvų apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai iš apeliantės nepriteistinos vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismui yra suteikta teisė proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi šios kategorijos bylose bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas yra tik teismo teisė, bet ne pareiga, kolegija sprendžia, jog tiek pareiškėjos, tiek apeliantės pareiškimai iš esmės yra patenkinti, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimas vienai iš bylos dalyvių prieštarautų protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.