Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta pagal 2004 m. balandžio 28 d. teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 17 d., apie 15.30 val., Kaune, A. Juozapavičiaus pr. prie namo Nr. 21b, pareikalavęs A. D. duoti jam du litus, o šiam atsakius, kad pinigų neturi, sugriebė A. D. už striukės, patempė jį link savęs ir kumščiu vieną kartą smogė į kairiąją akį, vieną kartą spyrė į šoną. A. D. atsistojus metaline lazda smogė jam į galvą ne mažiau kaip šešis smūgius, taip padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam nuo smūgių praradus sąmonę, A. S. pagrobė iš jo 2 Lt, taip panaudojęs fizinį smurtą ir specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė svetimą turtą.

A. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, tokiomis pačiomis aplinkybėmis iš nukentėjusiojo A. D. pagrobė jo asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasatoriaus argumento apie atliktos bausmės įskaitymą

Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai, taikydami BK 64 straipsnį, į bausmės laiką turėjo įskaityti jo atliktą iki 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2005 m. kovo 25 d. iki 2006 m. vasario 14 d., bausmę. Pažymėtina, kad šį argumentą nuteistasis A. S. buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Kauno apygardos teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, pažymėjo, kad nuteistojo prašomas įskaityti laikas nuo 2005 m. kovo 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jau yra įskaitytas į jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Šis apeliacinės instancijos teismo teiginys nėra pakankamai tikslus, nes apylinkės teismo nuosprendyje šis bausmės laikas nėra įskaitytas ir neturėjo būti įskaitytas į pagal du nuosprendžius subendrintą galutinę bausmę. Dėl nevisiškai tikslios apeliacinės instancijos teismo formuluotės kasatoriaus teisės nėra suvaržytos, nes bausmės subendrinimo klausimas nagrinėjamoje byloje išspręstas teisingai. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. vasario 14 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtą subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę paskyrė laisvės atėmimą penkeriems metams. Nuosprendyje pagrįstai nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. vasario 14 d. Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje nėra kalbama apie bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujuoju nuosprendžiu skiriamą galutinę bausmę. Įskaityti į bausmės laiką bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, privaloma tik atveju, kuris numatytas BK 63 straipsnio 9 dalyje, t. y. kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju A. S. naują nusikalstamą veiką padarė po pirmojo –2004 m. balandžio 28 d. priimto nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. 2005 m. kovo 17 d.

Pagal BK 66 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), teismas privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. S. kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) – nebuvo taikyta. Iš byloje esančios 2005 m. gegužės 13 d. pažymos apie nuteistojo bausmės vykdymą matyti, kad A. S. sulaikytas 2005 m. kovo 25 d. vykdant įsiteisėjusį Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendį, 2005 m. kovo 31 d. jis atvyko į Alytaus pataisos namus, proceso veiksmai su kasatoriumi nagrinėjamoje byloje buvo atliekami, kasatoriui esant ne suimtam, o jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2004 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė baudžiamojo įstatymo normas, nes kasatoriaus nurodyto laikotarpio jis ir neturėjo teisės įskaityti į paskirtąją bausmę.

Dėl teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu

Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. S., nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje 2006 m. vasario 10 d., pateikė raštišką prašymą susipažinti su rašomu teisiamojo posėdžio protokolu. Teismas, apsvarstęs šį prašymą, nutarė atkreipti į tai dėmesį, tačiau prašymą grąžino pareiškėjui bei jam išaiškino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 261 straipsnio 6 dalies normą dėl teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu. BPK 261 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme dalyviai su teisiamojo posėdžio protokolu gali susipažinti ir pateikti pastabas per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo surašymo. Pažymėtina, kad su teisiamojo posėdžio protokolu proceso dalyviai gali susipažinti tik tada, kai užbaigiamas teismo posėdis ir protokolą pasirašo teisėjas ir posėdžio sekretorius, kurie turi pasirašyti ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad jį teisėjas ir posėdžio sekretorė pasirašė 2006 m. vasario 14 d. Nors A. S. teisiamojo posėdžio pradžioje ir pateikė prašymą susipažinti su posėdžio protokolu, tačiau užbaigus teismo posėdį ir paskelbus nuosprendį tokio prašymo jau nereiškė (teisiamojo posėdžio protokole apie tokį prašymą duomenų nėra, raštiško A. S. prašymo susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu byloje taip pat nėra). Įvertinus tai, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu A. S. buvo išaiškinta jo teisės susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu įgyvendinimo tvarka, taip pat ir tai, kad jį teisme gynė advokatas, kuris turi pareigą padėti ginamajam pasinaudoti įstatymų jam suteiktomis teisėmis, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu.

Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

Nuteistojo kasaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai nustatė faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kasatorius teigia, kad nusikalstama veika buvo padaryta visai kitoje vietoje nei nustatyta teismo, be to, jis ne apiplėšė nukentėjusįjį, o tik jį sužalojo. Kasacinės instancijos teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, o tik patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai ištyrė ir įvertino rodymus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant bei vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teisės taikymo klaidų nepadaryta. Nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, kiti bylos įrodymai ištirti ir kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti tinkamai laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, kad nuteistasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė padaręs inkriminuotą veiką. Tik teisiamajame posėdyje jis iš dalies pripažino savo kaltę, teigdamas, kad liudytojo V. G. bute nukentėjusįjį A. D. sumušė ne norėdamas pagrobti pastarojo turtą, bet ginčo su juo metu, nukentėjusiajam apkalbėjus V. G. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje surinktus duomenis, patikrinęs A. S. iškeltą nusikalstamos veikos padarymo versiją, nuosprendyje argumentuotai dėl jos pasisakė ir pagrįstai ją atmetė. Pažymėtina, kad kasatoriaus argumentas, jog apylinkės teismas nereagavo į jo prašymą iškviesti ir dėl tikslios veikos padarymo vietos apklausti ekspertą, neatitinka tikrovės, nes toks prašymas teisiamajame posėdyje nebuvo pateiktas. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė analogiškas veikos padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino bylos įrodymus, kuriais grindžiama A. S. kaltė, pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį teisingai. Dėl minėtų aplinkybių kasatoriaus argumentai, kuriais ginčijamos nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, paliekami nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.