Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-156-879/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-03-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
2-156-879/2012
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02259-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daina Vaidachavičienė
Ieškovas
akcinės bendrovės Šiaulių bankas
Atsakovas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2-156-879/2012Proceso Nr. 2-49-3-02259-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 63.2; 63.3; 116.1
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Vaidachavičienė,sekretoriaujant Alvyrai Džiugienei,dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės Šiaulių bankas atstovei V. K.,atsakovei R. K., jos atstovui advokatui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo bei atsakovės R. K. priešieškinį ieškovui AB Šiaulių bankui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB Šiaulių bankas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. K. 25.513,85 Lt skolos pagal 2007-06-12 Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7620-24, kurią sudaro: 24.407,38 Lt negrąžinto kredito, 968,04 Lt nesumokėtų palūkanų, 126,04 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 12,39 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas; 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas pagal minėtą Kredito sutartį (1.5., 2.1.3. punktai) nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. nuo 24.407,38 Lt, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo; 765,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ieškovas AB Šiaulių bankas ir atsakovė R. K. 2007 m. birželio 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7620-24 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu Bankas atsakovei suteikė 50.000,00 Lt kreditą būsto remontui. Sutarties 2.1.3., 2.1.6., 3.2.3. ir 3.2.5 punktais atsakovė įsipareigojo mokėti Bankui už panaudotą kreditą 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas bei grąžinti Bankui kreditą iki 2014 m. birželio 12 d. dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike. Šiuos įsipareigojimus atsakovė vykdė netinkamai: nuo 2011 m. vasario 17 d. nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nuo 2011 m. balandžio mėnesio nemokėjo priskaičiuotų palūkanų, dėl ko skaičiuoti Kredito sutartyje numatyti delspinigiai. Nurodo, kad 2011 m. kovo 23 d. atsakovei R. K. išsiųstas ieškovo pranešimas Nr. 2401-05-20, informuojantis apie neįvykdytus įsiskolinimus. 2011 m. kovo ir balandžio mėnesiais R. K. kredito dengimui sumokėjo - 1.152, 00 Lt ir palūkanų dengimui - 383, 35 Lt., kas tik maža dalimi padengė susikaupusius įsiskolinimus ieškovui pagal Kredito sutartį. Kaip minėta, pagal Kredito sutartį atsakovė Bankui įmokas turėjo mokėti kas mėnesį nustatytomis dalimis, taip pat kas mėnesį mokėti palūkanas. Nuo 2011-03-29 jokie kredito mokėjimai jokiomis sumomis nebuvo vykdomi, ko patvirtinimui ieškovas pateikia skolininkės kredito sąskaitos išrašą. Atsakovei nevykdant skolinių įsipareigojimų beveik šešis mėnesius, 2011 metų spalio 18 d. jai buvo įteiktas ieškovo pranešimas Nr. 1 - 470, kuriuo atsakovei priminta apie susikaupusius skolinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį bei duotas dviejų savaičių terminas pradelstoms sumoms padengti. Atsižvelgiant į tai, kad skoliniai įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi, kadangi atsakovė Kredito sutartyje nustatytais terminais negrąžino kredito dalių ir nevykdė kitų įsipareigojimų, Bankas, vadovaudamasis Kredito sutartyje nurodytomis sąlygomis, nutraukė Kredito sutartį nuo 2011 m. lapkričio 4 d., nedelsiant pranešdamas apie tai atsakovei ir pareikalavo grąžinti visą suteiktą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais iki 2011-11-18. Ieškovas nurodo, jog kredito įmokų nemokėjimas bei palūkanų nemokėjimas daugiau kaip šešis mėnesius, kai sutartyje numatytas mokėjimas kas mėnesį, yra pakankamas pagrindas nutraukti būsto kreditavimo sutartį dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo - įmokų nemokėjimo. Be to, ieškovas nurodo, kad atsakovė R. K. kredito Bankui iki šiol pilnai negrąžino ir šiai dienai pagal 2007 m. birželio 12 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7620-24 Bankui yra skolinga 25.513,85 Lt sumą, kurią sudaro 24.407,38 Lt negrąžinto kredito, 968,04 Lt nesumokėtų palūkanų, 126,04 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą bei 12,39 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo pareiškimą, kuriame nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Sutarties 4.3. punkte ir jo papunkčiuose nurodyti pagrindai, kada ieškovas gali vienašališkai nutraukti Sutartį. Tačiau šiame punkte (ir kituose Sutarties punktuose) nenurodyta, prieš kiek dienų kreditorius privalo pranešti skolininkui apie vienašališką sutarties nutraukimą. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog Sutartis nutraukta dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo, reiškia, kad vienašališkai nutraukiant Sutartį ieškovas turėjo laikytis LR CK 6.217 str. numatytų pagrindų ir 6.218 str. 1 d. numatytos taisyklės, jog vienašališkai nutraukiant sutartį būtina pranešti skolininkui apie tokį sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Tokio pranešimo atsakovė iš ieškovo negavo. Tai reiškia, jog Sutartis nutraukta neteisėtai, nes 2011-11-04 pranešime Nr. 1-501 nurodyta, jog sutartis nutraukiama tą pačią dieną, kaip ir išsiunčiamas ieškovei pranešimas apie Sutarties nutraukimą. Neteisėtai nutraukus Sutartį, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti visos kredito sumos, nes Sutartyje numatyta, jog visas kreditas turi būti grąžintas iki 2014-06-12. Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko ieškinys negali būti tenkintinas.

Šalies argumentai

Atsakovė R. K. pateikė priešieškinį ieškovui AB Šiaulių bankas, kuriame prašo pripažinti, kad 2007-06-12 sudaryta tarp AB Šiaulių bankas ir R. K. Vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-7620-24 nuo 2011-11-04 vienašališkai nutraukta neteisėtai ir yra galiojanti bei priteisti iš ieškovo atsakovės naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutarties 4.3. punkte ir jo papunkčiuose nurodyti pagrindai, kada ieškovas gali vienašališkai nutraukti Sutartį. Tačiau šiame punkte (ir kituose Sutarties punktuose) nenurodyta, prieš kiek dienų kreditorius privalo pranešti skolininkui apie vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovė nurodo, jog ieškovas teigia, kad Sutartį jis vienašališkai nutraukia dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Tai reiškia, kad vienašališkai nutraukiant Sutartį ieškovas privalėjo laikytis LR CK 6.217 str. numatytų vienašališkų sutarties nutraukimo pagrindų ir 6.218 str. 1 d. numatytos taisyklės, jog vienašališkai nutraukiant sutartį būtina pranešti skolininkui apie tokį sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Tokio (tinkamo) pranešimo atsakovė iš ieškovo negavo. Tai reiškia, jog Sutartis nutraukta neteisėtai (pažeidžiant LR CK 6.218 str. 1 d.), nes 2011-11-04 pranešime Nr. 1-501 nurodyta, kad Sutartis nutraukiama tą pačią dieną, kaip ir išsiunčiamas atsakovui pranešimas apie Sutartis nutraukimą. Neteisėtai nutraukęs Sutartį, ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės grąžinti visos kredito sumos, nes Sutartyje numatyta, jog visas kreditas turi būti grąžintas iki 2014-06-12. Tuo yra pažeidžiamos atsakovės teisės - ieškovas reikalauja priteisti jam didesnę skolos sumą, negu turi tam reikalavimo teisę.

Atsiliepimas

Ieškovas AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodo, jog su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodo, kad 2007-06-12 Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7620-24 4.3. punkte numatytos sąlygos, kurioms abejoms esant ieškovas AB Šiaulių bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kitais mokesčiais: kredito gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį nuo Kredito sutartyje nustatytų terminų (grąžinimo grafiko, palūkanų mokėjimo dienos) negrąžino kredito dalies ir/ar nesumokėjo palūkanų, o pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip 10 procentų bendros kredito sumos, ir pradelstų mokėtinų sumų kredito gavėjas nesumokėjo per 10 darbo dienų nuo rašytinio reikalavimo jam įteikimo dienos. Taigi, remiantis išdėstytomis Kredito sutarties sąlygomis, Kredito sutartis nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.217 str. 3 dalimi, 6.209 str. 3 dalimi: sutartis gali būti nutraukiama, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Kaip nurodyta 2011-11-28 ieškinyje dėl skolos priteisimo, atsakovė Bankui įmokas turėjo mokėti kas mėnesį nustatytomis dalimis, taip pat kas mėnesį mokėti palūkanas, tačiau nuo 2011-03-29 jokie kredito mokėjimai jokiomis sumomis nebuvo vykdomi. Atsakovei nevykdant skolinių įsipareigojimų beveik šešis mėnesius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.209 str. 1 d. bei Kredito sutarties 4.3. punktu, 2011 m. spalio 18 d. atsakovei buvo įteiktas ieškovo pranešimas Nr. 1 - 470, kuriuo atsakovei priminta apie susikaupusius skolinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį bei duotas dviejų savaičių terminas pradelstoms sumoms padengti. Kadangi skoliniai įsipareigojimai buvo nevykdomi jau ilgą laiką ( beveik šešis mėnesius), nustatytas papildomas dviejų savaičių terminas nesumokėtoms pradelstoms skoloms padengti tikrai pakankamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso prasme bei atitinka Kredito sutarties 4.3. punkto reikalavimus. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.209 str. 3 d., 2011-10-18 ieškovo pranešimu Nr. 1 -470, kuriuo duotas papildomas terminas įsipareigojimų įvykdymui, atsakovė įspėta, kad Kredito sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu atsakovė jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą. Tačiau skoliniai įsipareigojimai ir toliau nebuvo vykdomi. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.209 str. 3 dalyje numatyta, kad nukentėjusi šalis, pasibaigus papildomam terminui ir kitai šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, sutartį gali nutraukti. Vadovaudamasis šia nuostata ir Kredito sutarties sąlygomis, ieškovas nutraukė Kredito sutartį nuo 2011 m. lapkričio 4 d., nedelsiant pranešdamas apie tai atsakovei, ir pareikalavo grąžinti visą suteiktą kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis bei delspinigiais iki 2011-11-18.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovė įsipareigojo bankui grąžinti kreditą iki 2014 m. birželio 12 d. bei mokėti 6 procentų palūkanas dalimis ir terminais nustatytais grąžinimo grafike. Kadangi atsakovė nuo 2011 m. vasario 17 d. negrąžino kredito nustatytais terminais ir nuo 2011 m. balandžio mėnesio nemoka palūkanų, todėl 2011 m. kovo 23 d. ir 2011 m. spalio 18 d. atsakovei buvo išsiųsti pranešimai dėl įsiskolinimų ir buvo duotas terminas pradelstoms sumoms padengti. Atsakovė ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų, su banku nebendravo, todėl sutartis 2011 m. lapkričio 4 d. buvo nutraukta. Sutartis buvo nutraukta teisėtai, kadangi jei klientas nemoka daugiau kaip mėnesį ir jei nuo rašytinio reikalavimo susimokėti įteikimo praėjo 10 darbo dienų ir pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip 10 procentų bendros kredito sumos, bankas turi teisę sutartį nutraukti. Tai yra numatyta Vartojimo kredito sutarties 4.3 punkte.

Atsakovė R. K. ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti dalinai, o jų pateiktą priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad pripažįsta tik dalį ieškinyje nurodytos skolos, tai yra 6.186,79 Lt sumą, susidariusią iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo. Ginčija vienašališką sutarties nutraukimą. Atsakovė du kartus kreipėsi į banką dėl mokėjimų atidėjimo, tačiau bankas nereagavo ir nutraukė anksčiau laiko tarp jų sudarytą Vartojimo kredito sutartį. Sutartis buvo nutraukta nesant nutraukimo pagrindų. Atsakovė gavo 2011 m. spalio 17 d. pranešimą, tačiau tai nėra įstatymų numatytas pranešimas, nes jame nėra nurodyta nuo kada sutartis bus nutraukta. Kitas pranešimas buvo gautas 2011-11-04. Jų manymu bankas sutartį nutraukti galėjo tik 2011-12-05, tai yra po mėnesio po pranešimo gavimo. Turi būti konstatuojamas pažeidimas, duodamas laikas pasitaisyti ir po mėnesio sutartis nutraukiama. Atsakovė turi žinoti, kada sutartis nutraukiama ir kada prasideda neigiamos pasekmės. Bankas išdavė 50.000,00 Lt dydžio kreditą iki 2014-06-12, tačiau reikalauja visą sumą sumokėti anksčiau laiko, tuo pažeisdamas atsakovės teises.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Atsakovės priešieškinys atmestinas.

Sutinkamai su LR CK 6.189 str. 1 d. teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią bei pagal LR CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. LR CK 6.63 str. 1 d. 1, 2 punktai numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos bei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas AB Šiaulių bankas ir atsakovė R. K. 2007 m. birželio 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7620-24 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kurios pagrindu Bankas atsakovei suteikė 50.000,00 Lt kreditą būsto remontui (b.l. 3-6). Iš sutarties 2.1.3., 2.1.6., 3.2.3. ir 3.2.5 punktų matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti Bankui už panaudotą kreditą 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas bei grąžinti Bankui kreditą iki 2014 m. birželio 12 d. dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike (b.l. 3-8). Iš R. K. sąskaitos išrašo (b.l. 12), AB Šiaulių banko 2011-11-28 pažymos Nr. 1-541 matyti, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė: nuo 2011 m. vasario 17 d. nustatytais terminais negrąžino kredito dalių, o nuo 2011 m. balandžio mėnesio nemokėjo priskaičiuotų palūkanų.

Pagal LR CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7620-24 4.3 punkto matyti, jog šalys susitarė, kad bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pareikalauti grąžinti visą Kreditą su priskaičiuotomis palūkanomis, delspinigiais ir kitais mokesčiais, jeigu yra abi šios sąlygos: 4.3.1. Kredito gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį nuo Sutartyje nustatytų terminų (Grąžinimo grafiko, Palūkanų mokėjimo dienos) negrąžino kredito dalies ir/ar nesumokėjo palūkanų, o pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip 10 procentų bendros Kredito sumos; 4.3.2. Pradelstų mokėtinų sumų Kredito gavėjas nesumokėjo per 10 (dešimt) darbo dienų nuo rašytinio reikalavimo įteikimo jam dienos“.

Byloje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojimų tinkamai nevykdo nuo 2011-03-29 (b.l. 13). Iš AB Šiaulių banko 2011-03-23 pranešimo Nr. 2401-05-20 dėl pradelstų sumų grąžinimo matyti, kad atsakovė R. K. buvo informuota apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus (b.l. 9). Iš AB Šiaulių banko 2011-10-17 pranešimo Nr. 1-470 dėl įsipareigojimų nevykdymo matyti, kad atsakovė R. K. buvo informuota apie susidariusią 6.186,79 Lt skolą ir prašoma iki 2011-11-03 geranoriškai įvykdyti įsipareigojimus. Šiuo pranešimu atsakovė įspėjama, kad geranoriškai neįvykdžius įsipareigojimų bankas bus priverstas pritaikyti Kreditavimo sutartyje numatytas sankcijas: nutraukti kredito sutartį ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto (b.l. 10). Iš AB Šiaulių bankas 2011-11-04 pranešimo Nr. 1-501 dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo matyti, kad atsakovė R. K. informuojama, jog AB Šiaulių bankas nutraukia Kreditavimo sutartį nuo 2011 m. lapkričio 4 d. Atsakovė informuojama, jog iki 2011-11-18 negrąžinus visos skolos, bankas bus priverstas kreiptis į teismą (b.l. 11).

Atsakovė R. K. ir jos atstovas ginčija vienašališką Vartojimo kredito sutarties nutraukimą, nurodydami, jog ši sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi ieškovas nesilaikė LR CK 6.217 str. numatytų vienašališkų sutarties nutraukimo pagrindų ir 6.218 str. 1 d. numatytų taisyklių, jog vienašališkai nutraukiant sutartį būtina pranešti skolininkui apie tokį sutarties nutraukimą prieš 30 dienų. Atsakovė nurodo, kad gavo 2011-03-23 ieškovo minimą pranešimą Nr. 2401-05-20, tačiau jis negali būti vertintinas kaip pranešimas, numatytas LR CK 6.218 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Teismų praktikoje pripažįstama, jog jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-P-346/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-577/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-300/2009).

Iš Šalių sudarytos 2007 m. birželio 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-7620-24 matyti, kad 4.3. punktas suteikė AB Šiaulių bankui teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį nuo Sutartyje nustatytų terminų negrąžino Kredito dalies, pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip dešimt procentų bendros Kredito sumos, bei, jei pradelstų mokėtinų sumų Kredito gavėjas nesumokėjo per 10 darbo dienų nuo rašytinio reikalavimo įteikimo jam dienos.

Byloje nustatyta, kad atsakovė R. K. pažeidė sutarties 4.3 punktą, nuo 2011-03-29 nevykdydama savo sutartinių įsipareigojimų. 2011-10-17 pranešimas Nr. 1-470 (b.l. 10) ir 2011-11-04 pranešimas Nr. 1-501 (b.l. 11) patvirtina, jog atsakovei buvo pranešta ne anksčiau kaip prieš 10 darbo dienų iki sutarties nutraukimo. Iš AB Šiaulių banko 2011-11-28 pažymos Nr. 1-541 matyti, kad pradelsto įsiskolinimo suma sudaro ne mažiau kaip 10 procentų bendros Kredito sumos.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovė R. K. pažeidė Vartojimo kredito sutarties 2.1.3, 2.1.6, 3.2.3, 3.2.5, 4.3 punktų reikalavimus, todėl vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Kreditavimo sutarties 4.3 punktu atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį.

Sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. Kreditavimo sutarties 4.3.2 punkte numatyta, kad kredito davėjas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 10 darbo dienų įteikęs rašytinį reikalavimą sumokėti skolą. Priešingai nei teigia atsakovės atstovas, Vartojimo kredito sutartyje yra numatytas 10 (dešimties) darbo dienų terminas per kurį privaloma pranešti kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Kadangi toks terminas sutartyje yra numatytas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas AB Šiaulių bankas neturėjo pareigos vadovautis LR CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytu trisdešimties dienų terminu pranešti apie sutarties nutraukimą.Aukščiau aptarti: 2011-03-23 pranešimas Nr. 2401-05-20 dėl pradelstų sumų grąžinimo (b.l. 9), 2011-10-17 pranešimas Nr. 1-470 dėl įsipareigojimų nevykdymo (b.l. 10), 2011-11-04 pranešimas Nr. 1-501 dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo (b.l. 11), patvirtina, kad Sutarties 4.3.2 punkto ieškovas nepažeidė. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.209 str. 1 d. bei Kredito sutarties 4.3. punktu, 2011 m. spalio 18 d. atsakovei įteikė pranešimą Nr. 1 – 470 (b.l. 10), kuriuo atsakovei priminė apie skolinius įsipareigojimus pagal Kredito sutartį bei suteikė dviejų savaičių terminą pradelstoms sumoms padengti. Kadangi atsakovė per nustatytą terminą įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas turėjo pagrindą nutraukti vienašališkai sutartį, vadovaudamasis LR CK 6.209 str. 3 d.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str., 6.189 str., 6.200, 6.205 str., 6.873 str., 6.881 str.).

Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 str.).

Atsakovė nustatytais terminais kredito negrąžino, nors paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Teismas vertina, kad atsakovė neįvykdė sutarties sąlygų, dėl ko sutartis buvo teisėtai nutraukta, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 24.407,38 Lt negrąžinto kredito, 968,04 Lt nesumokėtų palūkanų, 126,04 Lt delspinigių už negrąžintą kreditą, 12,39 Lt delspinigių už nesumokėtas palūkanas bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos, tai yra nuo 24.407,38 Lt, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito sumos grąžinimo.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str., 6.874 str.).

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistina 765,00 Lt žyminio mokesčio išlaidos (b.l. 15); priešieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 25.513,85 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius penkis šimtus trylika litų 85 centus) skolos pagal 2007-06-12 Vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-7620-24, kurią sudaro: 24.407,38 Lt (dvidešimt keturi tūkstančiai keturi šimtai septyni litai 38 centai) negrąžinto kredito, 968,04 Lt (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni litai 04 centai) nesumokėtų palūkanų, 126,04 Lt (vienas šimtas dvidešimt šeši litai 04 centai) delspinigių už negrąžintą kreditą, 12,39 Lt (dvylika litų 39 centai) delspinigių už nesumokėtas palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos, t.y. nuo 24.407,38 Lt (dvidešimt keturių tūkstančių keturių šimtų septynių litų 38 centų), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 25.513,85 Lt (dvidešimt penkių tūkstančių penkių šimtų trylikos litų 85 centų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 765,00 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus 00 centų) žyminio mokesčio išlaidų, ieškovo AB Šiaulių banko, įmonės kodas 112025254, buveinė - Tilžės g. 149, Šiauliai, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė