Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimo M. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. U. už tai, kad jis 2009 m. gegužės 12 d., apie 9 val., iškoneveikė N. J. ir O. K. necenzūriniais žodžiais Panevėžio miesto apylinkės teisme, taip pat nevykdė policijos pareigūnų nurodymų bei reikalavimų. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimu M. U. pripažino kaltu dėl ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo bei skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 400 Lt baudą. Teismas konstatavo, kad tai, jog M. U. keikė teismo darbuotojas ir policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, taip pat nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti daromą teisės pažeidimą, įrodo liudytojų O. K., N. J., V. M., G. P. bei A. D. (A. D.) parodymai. Pažymėjo, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, juos iš dalies patvirtina ir pažeidėjo pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti, kaip pareigūnams sulaikant M. U., jis vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius. M. U. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Administracines nuobaudas skyrė atsižvelgęs į tai, kad pažeidimai padaryti valstybės tarnautojų ir pareigūnų atžvilgiu, valstybinės įstaigos patalpose, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo padarytų veikų neigiamai nevertina, tačiau yra jaunas žmogus, dirba, šeimos nesukūręs.

II.

Apeliaciniu skundu M. U. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad byla išnagrinėta nevisapusiškai, todėl turėtų būti nagrinėjama iš naujo. Paaiškina, kad į teismo posėdžius neatvyko nes sirgo, telefonu pranešti apie neatvykimą taip pat negalėjo, nes sekretorė numetė ragelį, o vėliau į skambučius niekas neatsiliepė. Teigia, kad pareigūnai ir teismo sekretorės davė melagingus ir iš anksto suderintus parodymus. Tvirtina, kad policijos pareigūnai jį užsipuolė ir išprovokavo konfliktą, jį smaugė ir mušė. Pabrėžia, kad pareigūnai už šį incidentą buvo patraukti tarnybinėn atsakomybėn. Nurodo, kad nebuvo išreikalauti teisme daryti vaizdo įrašai. Mano, kad teismas turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes incidentas įvyko Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose. Teigia, kad teismo posėdžio protokole parodymai perrašyti visai kitaip nei buvo pasakyti pareigūnų ir teismo darbuotojo, todėl mano, kad teismo posėdžio sekretorė derino su nukentėjusiąja N. J. protokolo aplinkybes. Neigia priešinęsis pareigūnams ir juos įžeidęs bei tvirtina, jog šis kaltinimas pareikštas siekiant nuslėpti pačių pareigūnų nusikalstamą veiką. Kaltę dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo pripažįsta. Nurodo, kad globoja du sesers vaikus.

Motyvuojamoji dalis

konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas M. U. pripažintas kaltu pagal ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2009 m. gegužės 12 d. necenzūriniais žodžiais iškeikė N. J. ir O. K. bei už tai, jog nevykdė policijos pareigūnų nurodymų bei teisėtų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus, apklausė eilę liudytojų bei padarė faktines aplinkybes atsitinkančias išvadas. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais motyvais bei pateiktu įrodymų vertinimu, todėl daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo šališkas. Vien tai, kad apeliantas kaltinamas necenzūriniais žodžiais iškeikęs teismo, nagrinėjusio jo administracinių teisės pažeidimų bylą, darbuotoją, nelaikytina teismo šališkumu, nes aplinkybę, jog M. U. necenzūriniais žodžiais iškeikė N. J., patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojais apklaustų policijos pareigūnų V. M., G. P. ir A. D. parodymai, be to, ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo neneigia pats apeliantas. Pagrindų manyti, jog buvo kokios nors aplinkybės, leidžiančios abejoti teisėjo nešališkumu, nėra, todėl teisėjas neturėjo teisinio pagrindo nusišalinti.

Nors apeliantas neigia padaręs ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tai, jog jis nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų išeiti iš kabineto bei eiti kartu su pareigūnais, įrodo nukentėjusiosios N. J. rašytinis prašymas bei parodymai teismo posėdyje (b. l. 4, 38-39), pareigūnų V. M., G. P. ir A. D. tarnybiniai pranešimai bei parodymai (b. l. 6-8, 40-43). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2009 m. rugsėjo 7 d. duodant parodymus teisme pareigūnams jau buvo pritaikytos poveikio priemonės dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų (b. l. 85), o ikiteisminis tyrimas dėl pareigūnų M. U. atžvilgiu naudoto smurto buvo nutrauktas nustačius, jog pareigūnai fizinę jėgą panaudojo esant Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme nustatytiems pagrindams, t. y. teisėtai (b. l. 25-27, 62-63). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog duodami parodymus pareigūnai būtų siekę išvengti atsakomybės ir duoti melagingus parodymus, tuo labiau, kad pareigūnų parodymai nuoseklūs ir logiški bei atitinka nukentėjusiosios N. J. rašytiniame prašyme bei teismo posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes. Pastebėtina, jog byloje duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastabas dėl teismo posėdžio protokolo nėra, todėl darytina išvada, jog liudytojais apklaustų O. K., N. J., V. M., G. P., A. D. parodymai teismo posėdžio protokole užfiksuoti tinkamai.

Dėl apelianto argumento, kad dėl ligos jis negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose bei pateikti įrodymų, pažymėtina, jog, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, M. U. dalyvavo 2009 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje, uždavė liudytojais apklaustiems asmenims klausimus, be to, pirmosios instancijos teismas tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą prie bylos prijungti skundo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai kopiją bei liudytoju į teismo posėdyje kviesti policijos pareigūną A. J. (b. l. 37-43). Taigi nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme būtų pažeistos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Skiriant M. U. administracinę nuobaudą buvo atsižvelgta į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. M. U. grubiai pažeidė viešąją tvarką bei padarė šiurkščius administracinius teisės pažeidimus, todėl net ir atsižvelgus į tai, jog apeliantas globoja du nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose skirta galutinė administracinė nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybės, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. M. U. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius