- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-990-340/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17219-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „INVS Investiciniai verslo sprendimai“
- Atsakovas
- A. T.
- Kategorijos
- 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „INVS Investiciniai verslo sprendimai“ ir atsakovo A. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „INVS Investiciniai verslo sprendimai“ ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Lt už suteiktas paslaugas, 250 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2010-12-12 buvo sudaryta sutartis – užsakymas dėl atstovavimo parduodant nekilnojamąjį turtą – atsakovui tuo metu nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėta sutartimi ieškovas įsipareigojo surasti buto pirkėją, o atsakovas sumokėti už suteiktą paslaugą ieškovui 5 000 Lt. Teigė, kad savo pareigą įvykdė tinkamai, t.y. surado buto pirkėją J. R., tuo tarpu atsakovas iki šiol savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė – nesumokėjo sutartos 5 000 Lt sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškovu 2010-12-12 pasirašė sutartį – užsakymą dėl jam priklausančio buto pardavimo, sutarties galiojimo terminas – 2010-12-30. Teigė, kad per sutartą laiką ieškovas pirkėjo nerado, todėl jis neprivalo mokėti 5 000 Lt. Nurodė, kad pats patalpino į interneto skelbimų portalus parduodamo buto skelbimą, nuotraukas, kuriomis pasinaudojo ieškovas, todėl mano, kad jam nebuvo sutektos paslaugos, kurias ieškovas įsipareigojo suteikti pagal 2010-12-12 sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 2 500 Lt skolos, 102,05 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 237,39 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė; iš ieškovo atsakovo naudai priteisė 756, 60 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad 2010-12-12 šalys susitarė dėl atstovavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Taip pat nustatė, kad asmuo, nupirkęs atsakovo butą - J. R. susitarimo galiojimo laikotarpiu kreipėsi dėl buto apžiūros per ieškovo atstovą, todėl sprendė, kad ieškovo surastas pirkėjas įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas skelbimą dėl buto pardavimo patalpino 2010 m. spalio mėnesį, o J. R. pirmą kartą atvyko pažiūrėti buto 2010 m. gruodžio mėnesį, t.y. po susitarimo sudarymo ir jam galiojant. Sprendė, kad aplinkybė, jog J. R. vėliau asmeniškai pats kreipėsi į atsakovą dėl buto pirkimo ir su juo vedė derybas dėl kainos, neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, tačiau įvertinęs sutarties sudarymo aplinkybes ir pareigas vykdant sutartį dėl turto pardavimo, laikė, kad susitarime numatytos turto pardavimo sąlygos nebuvo iki galo įgyvendintos, t.y. nevisiškai pasiektas tikslas, kurio tikėjosi vartotojas (atsakovas), todėl sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti faktines ieškovo išlaidas (CK 6.270 str. 5 d.). Kadangi ieškovas atsisakė įrodinėti faktinių išlaidų dydį, argumentuodamas tuo, kad jis visiškai įvykdė sutartį, tačiau pripažino, kad nevedė derybų su turto pirkėju, neteikė informacijos apie iškilusias užsakymo vykdymo kliūtis, netarpininkavo tvarkant preliminarios ir notarinės pirkimo – pardavimo sutarties dokumentus (sutarties 5,6,7 punktai), taip pat ieškovas neįvykdė CK 6.722 straipsnyje nustatytos pareigos pateikti atskaitą, kuomet reikalavo apmokėti už suteiktas paslaugas atsakovui atsisakius sumokėti prašomą sumą, sprendė, kad ieškovo reikalaujamo atlyginimo suma dalintina perpus. Atmetė reikalavimą priteisti 250 Lt palūkanų, kadangi ieškovas nepateikė jų paskaičiavimo bei pripažino, kad palūkanų skaičiavimo terminas nėra pagrįstas; priteisė įstatyme numatytas kompensacines palūkanas už ieškovo patirtus minimalius nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo sutartis niekaip neapribojo atsakovo teisių pačiam ieškotis klientų ir pačiam nustatyti kainą, tuo tarpu ieškovas veikė sutarties ribose, kol galiojo sutartis buvo surastas ir pasiūlytas pirkėjas, kuris įsigijo butą. Apelianto teigimu, vėliau būtų buvę vykdomi ir kiti sutartyje numatyti įsipareigojimai, susiję su sutarties sudarymu, pažymi, jog esminė sutarties sąlyga jau buvo įvykdyta. Nurodo, jog sudarydamas sutartį atsakovas gavo naudą, jo interesus atstovavo agentūra, kuri sutaupė jo laiką ir išlaidas buto pirkėjui paieškai, todėl tai neturi būti siejama su parduoto buto kaina. Atsižvelgiant į tai, turi teisę gauti visą atlygį už suteiktas paslaugas – surastą pirkėją, nes visi veiksmai buvo atlikti sutarties galiojimo metu, o atsakovas turi pareigą įvykdyti sutartį – pilnai atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teigia, jog sutarties termino pasibaigimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktą paslaugą, nes paslauga buvo suteikta laiku, sutarties galiojimo metu. Nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, jog ieškovas neva ne iki galo įgyvendino sutartyje numatytų buto pardavimo sąlygų, o paslaugos buvo suteiktos tik iš dalies, nes teismas nepagrindė ir nenurodė kokiu būdu nustatė, jog ieškovui priteistina tik pusė jam priklausančio komisinio mokesčio pagal sutartį.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas iš dalies įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus yra nepagrįsta ir atmestina. Teigia, jog sutarties galiojimo metu butas nebuvo parduotas, nebuvo susitarimo dėl jo pardavimo sutarta kaina, taip pat nebuvo sudaryta preliminarioji buto pirkimo – pardavimo sutartis ar buto pardavimas bei sutarties įforminimas notarine tvarka. Pažymi, jog sudarant sutartį lemiamą įtaką turėjo buto pardavimo kaina, atsakovas sutiko pasirašyti sutartį tik sutarus, jog ieškovas suras pirkėją, pirksiantį butą už ne mažesnę negu 388 000 Lt sumą. Kadangi pirkėjas – J. R. siūlė mažesnę kainą, susitarimas su šiuo pirkėju nebuvo pasiektas, o ieškovas savo pažadėtos suteikti paslaugos – parduoti butą už 388 000 Lt sumą nesuteikė. Nurodo, jog iki sutartyje nurodyto termino pabaigos ieškovas pažadėtų paslaugų nesuteikė ir nebuvo jokių prielaidų manyti, jog paslaugas suteiks vėliau. Teigia, jog pasirašė užsakymo lape, nes ieškovas įsipareigojo butą parduoti už 388 000 Lt, iš kurių 5 000 Lt būtų atitekę ieškovui už suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrindinis sutarties kriterijus – surasti pirkėjus atsakovo butui. Kadangi butas buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, tuo tarpu sudaryta sutartis buvo naudinga atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, dar ir ta prasme, kad pareiga atsiskaityti atsiranda tik tada, kai yra realus rezultatas. Nurodo, kad būtų suteikęs kitas sutartyje nurodytas paslaugas, jei atsakovas būtų pageidavęs, bet atsakovas nebendradarbiavo, elgėsi nesąžiningai ir siekė nemokėti už atliktą darbą. Teigia, jog atsakovo argumentas, kad neva buto kaina turėjo būti 5 000 Lt didesnė, kad pirkėjas apmokėtų atsakovo išlaidas yra nepagrįstas – sudarydamas sutartį atsakovas gavo naudą, jo interesams buvo atstovaujama, dėl to atsakovas sutaupė laiko ir išlaidas buto pirkėjų paieškai, todėl tai neturi būti siejama su buto kaina, tuo labiau, kad sutarties 6 p. numato, jog esant parduodamo buto kainos pokyčiui, kuris yra suderintas su klientu, ieškovo atlygis išlieka toks pats – 5 000 Lt.
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad nebuvo jokio susitarimo kokia kaina bus parduotas butas. Nurodo, kad buto kaina buvo esminė sąlyga ir buvo aiškiai aptarta prieš pasirašant sutartį. Teigia, jog po to, kai iki nustatyto termino, t.y. 2010-12-30 ieškovas savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, atsakovas galėjo dėl turto pardavimo spręsti savo nuožiūra, taip pat laisva valia priimti sprendimą mažinti turto kainą, kol atsiras butą pirkti norintis pirkėjas. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai remiasi sutarties 6 p., nes minėtas punktas kaip tik patvirtina, kad jei butas parduodamas už mažesnę kainą, nei buvo sutarta, gali būti laikoma, kad ieškovas sutartį įvykdė ir atlyginimą gaus tik esant kliento sutikimui. Pažymi, jog šiuo atveju, sutikimo butą parduoti už mažesnę nei sutartą 388 000 Lt kainą, nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šalių sutarties nuostatų aiškinimą; absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinių skundų nagrinėjimo dalykas – tarpininkavimo sutarties parduodant nekilnojamąjį turtą tinkamas įvykdymas.
Bylos medžiaga nustatyta, jog šalys 2010-12-12 sudarė sutartį dėl atstovavimo parduodant nekilnojamąjį turtą, kuria ieškovas įsipareigojo organizuoti atsakovo nekilnojamojo turto pardavimą, o atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui už suteiktas paslaugas. Kaip teigia ieškovas, atsakovas nekilnojamąjį turtą, dėl kurio pardavimo buvo sudaryta ginčo sutartis, pardavė jo surastam pirkėjui J. R. ir nors nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp minėto asmens ir atsakovo buvo sudaryta jau pasibaigus ginčo sutarčiai, t.y. po 2010-12-30, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už ieškovo suteiktas paslaugas. Tuo tarpu atsakovas neginčija, jog tarp šalių buvo sutartiniai teisiniai santykiai dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo, tačiau teigia, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis su J. R. buvo sudaryta jo pastangomis. Atsakovo teigimu, ginčo sutartis numatė, jog ieškovas turi surasti pirkėją, kuris nekilnojamąjį turtą nupirktų už atsakovo nustatyta kainą – ne mažesnę kaip 388 000 Lt. Kadangi ieškovo klientas – J. R. atsakovo buto už nurodytą kainą pirkti nesutiko, atsakovui nekyla pareiga atsiskaityti su ieškovu. Pirmos instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas tenkino iš dalies, t.y. įpareigojo atsakovą atlyginti pusę ieškovo prašytos 5 000 Lt sumos. Nustatė, jog būtent ieškovo surastas pirkėjas – J. R., kuris per ginčo sutarties galiojimo laikotarpį kreipėsi į ieškovą dėl atsakovo buto apžiūros, nupirko pastarojo nekilnojamąjį turtą ir nors buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta jau pasibaigus ginčo sutarties galiojimui, sprendė, jog ši aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos sumokėti už jam suteiktas paslaugas. Tačiau pažymėjo, jog ginčo sutartyje nustatytos tarpininkavimo sąlygos nebuvo įgyvendintos iki galo, todėl sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti faktines ieškovo išlaidas, tačiau atsižvelgęs į tai, jog ieškovas atsisakė įrodinėti šių išlaidų dydį, sprendė, kad abi šalys lygiai prisidėjo prie buto pardavimo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog elgėsi sąžiningai – nereikalavo jokio avansinio mokėjimo pradedant vykdyti sutartį, nors turėjo teisę tai daryti, atsižvelgė į tai, kad sandorį sudaro fizinis asmuo, todėl buvo sutarta, kad atsakovas už suteiktas paslaugas sumoka tik tuomet, kai buto pirkimo – pardavimo sutartis pasirašoma su apelianto surastu klientu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju ieškovo, kaip juridinio asmens, užsiimančio atitinkama veikla, sąžiningumas nebuvo kriterijus, kuris turėjo lemiamą reikšmę pirmos instancijos teismui nustatant atsakovo atlygintiną ieškovui sumą už suteiktas tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą paslaugas. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovas turėjo teisę reikalauti iš atsakovo avansinio mokesčio sumokėjimo, tačiau šio mokesčio neprašė, nesudaro pagrindo teigti, jog tai patvirtina ieškovo, kaip sandorio šalies, sąžiningą elgesį kliento atžvilgiu. Pažymėtina, jog 2010-12-12 šalių sutartis nustatė, jog ieškovas turi teisę reikalauti pusę atlyginimo sumos, t. y. 2 500 Lt sumokėjimo po to, kai su potencialiu atsakovo būsto pirkėju pasirašoma preliminari pirkimo – pardavimo sutartis ar pastarasis sumoka atsakovui avansą (sutarties 5 p.). Kadangi ši sutarties sąlyga nebuvo įvykdyta, o atsakovo buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pasibaigus sutarties galiojimui, ieškovas teisės reikalauti sumokėti pusę atlyginimo sumos anksčiau nei iki buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo neįgijo.
Apeliantas nurodo, jog sutarties pasibaigimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nes paslauga buvo suteikta laiku, sutarties galiojimo metu. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu sutinka iš dalies. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovo buto pirkėjas – J. R. sutarties galiojimo laikotarpiu kreipėsi į ieškovą dėl atsakovo buto apžiūros, byloje esančius įrodymus apie ieškovo darbuotojų pastangas siūlant įsigyti atsakovo turtą, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytos paslaugos buvo dalinai įvykdytos, t.y. organizuota ir vykdyta turto pardavimo reklaminė kampanija, ieškoti potencialūs turto pirkėjai, organizuotas turto pristatymas potencialiems turto pirkėjams (sutarties 1, 2, 3 p.). Kita vertus, apeliantas neginčija aplinkybės, jog atsakovas šiuo atveju yra vartotojas, kuriam buvo svarbu parduoti turtą už kuo didesnę kainą ir atsižvelgiant į sutarties galiojimo terminą - nuo 2010-12-12 iki 2010-12-30, matyti, jog atsakovas siekė turtą parduoti per gana trumpą terminą. Iš byloje esančių tiek ieškovo, tiek paties atsakovo internetinėse svetainėse patalpintų parduodamo atsakovo buto skelbimų matyti, kad butas buvo parduotas už mažesnę kainą, nei nurodyta skelbimuose, kuri kaip minėta, yra neabejotinai svarbi vartotojui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtas buvo parduotas už mažesnę nei skelbimuose nurodytą kainą bei tai, kad buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pasibaigus ginčo sutarties galiojimui, sutikti su apelianto argumentu, jog sutartis buvo visiškai įvykdyta sutarties galiojimo metu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog esant sudarytai atlygintinei paslaugų sutarčiai ir ieškovui paslaugą iš dalies įvykdžius, o atsakovui faktiškai sutikus su paslaugos įvykdymu, ieškovas negali tikėtis viso atlygio pagal sutartį. Pripažinus tokią aplinkybę teisėta faktiškai prarastų bet kokią prasmę šalių sutartiniai santykiai, būtų paneigti šalių teisėti lūkesčiai.
Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmos instancijos teismo priteisto atlyginimo dydžio klausimą. Kadangi ieškovas neįrodė, kad ginčo sutartį įvykdė tinkamai pilna apimti, tačiau byloje buvo nustatyta, jog jis iš dalies vykdė ginčo sutartyje nustatytas nekilnojamojo turto pardavimo paslaugas, pirmos instancijos teismas sprendė, jog ieškovui turėtų būti atlygintinos jo faktiškai patirtos išlaidas. Pažymėtina, jog šios išlaidos priteistos vadovaujantis bendraisiais teisės principais, atsižvelgiant į tai, jog įrodymų apie konkrečiai patirtas išlaidas vykdant ginčo sutartį ieškovas nepateikė. Objektyviai nustatyti ieškovui priteistinos atlyginimo sumos pirmos instancijos teismas neturėjo galimybės dėl ieškovo pareigos pagrįsti teigiamas aplinkybes nevykdymo, tuo tarpu priteista atlyginimo suma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, proporcinga suteiktoms ieškovo atlygintinėms paslaugoms, atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Apeliantas neginčija aplinkybės, jog jo buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta su ieškovo surastu pirkėju – J. R., tačiau apelianto teigimu, nepavykus turto parduoti pastarajam už norimą kainą – 388 000 Lt buto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ginčo sutarties galiojimo metu, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginimo už suteiktas paslaugas, kadangi atlyginimas sutartyje susietas su turto pardavimo momentu.
CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, ir kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pažymėtina, jog iš byloje pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad bendradarbiavimas tarp šalių siekiant parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą vyko jau nuo 2010 m. spalio mėnesio (b.l.43), kuomet atsakovas persiuntė ieškovo darbuotojai buto nuotraukas, kad pastaroji galėtų organizuoti turto pristatymą potencialiems turto pirkėjams, byloje pateikti ieškovo internetiniuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose patalpinti atsakovo buto pardavimo skelbimai. Kaip matyti iš byloje pateikto nekilnojamojo turto objekto apžiūrėjimo akto, ieškovas suorganizavo atsakovo buto apžiūrą potencialiam pirkėjui – J. R. (b.l.9). Dėl nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, jog šių ginčo teisinių santykių dalykas buvo ne tik atsakovo buto pardavimas, bet ir buto pirkėjo paieška. Tuo tarpu nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas vykdė sutartines pareigas, susijusias su atsakovo buto pirkėjų paieška. Šiuo atveju svarbu tai, jog minėtas sutarties 5 p. nustatė, jog 5 000 Lt atlygis ieškovui sumokamas už agentūros klientams parduodamą turtą. Todėl tai, jog atsakovo butą nupirko ieškovo surastas asmuo, patvirtina, kad atsakovas pasinaudojo ieškovo darbo rezultatu bei įdirbiu. Aplinkybės, jog su minėtu pirkėju buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta pasibaigus ginčo sutarties galiojimui bei tai, jog turtas nebuvo parduotas už atsakovo prašomą - 388 000 Lt kainą, nepaneigia atsakovo pareigos sąžiningai atlyginti už suteiktas paslaugas (CK 1.137 str. 3 d.).
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog ginčo sutartis buvo pasirašyta apie 15 minučių iki atvedant potencialių pirkėją – J. R. ir susitarus, kad šis butą pirks už 388 000 Lt kainą, iš kurių 5 000 Lt atiteks ieškovui. Pažymi, jog turto pardavimo kaina buvo itin svarbi, kadangi sumokėti ieškovui minėtą sumą vien už tai, jog jis atvedė klientą apžiūrėti buto, atsakovui nebūtų buvę naudinga. Taigi buto pardavimo kaina buvo esminė sutarties sudarymo sąlyga, kurios neįvykdžius, pareiga mokėti ieškovui nekyla. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas skundžiame sprendime įvertino aplinkybę, jog atsakovo sutarties sudarymo tikslas buvo greitas jo turto pardavimas už kuo didesnę kainą. Nors šis tikslas ginčo sutartimi nebuvo pasiektas, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek ikisutartinių šalių santykių metu, tiek ginčo sutarties galiojimo metu ieškovas vykdė tarpininkavimo paslaugas atsakovo naudai, kurių metu apie atsakovo turto pardavimą ieškovo buvo skelbiama internetinėse su nekilnojamuoju turtu susijusiose svetainėse, buvo organizuojama šio turto apžiūra, galiausiai būtent su ieškovo surastu pirkėju atsakovas pasibaigus šalių teisiniams santykiams sudarė buto pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas įvykdė prievolę surasti buto pirkėją. Kadangi ginčo sutarties galiojimo metu ieškovo surastas pirkėjas nesutiko sumokėti atsakovo nustatytos buto kainos, susitarime numatytos turto pardavimo sąlygos nebuvo iki galo įgyvendintos, tačiau pažymėtina, kad ginčo sutarčiai pasibaigus ieškovo surastas pirkėjas kreipėsi į atsakovą asmeniškai, tarp jų įvyko derybos ir jo turtas buvo parduotas atsakovui pasinaudojus ieškovo suteiktomis paslaugomis. Šią išvadą patvirtina tai, kad nors ir siekė parduoti turtą už 388 000 Lt sumą, tačiau netrukus po ginčo sutarties galiojimo pabaigos - 2011-01-21 sudarytoje buto pirkimo – pardavimo sutartyje atsakovas ir pirkėjas sulygo dėl mažesnės, t.y. dėl 380 000 Lt buto pardavimo kainos, todėl galima teigti, jog šiuo atveju atsakovo lūkesčių patenkinimas buvo susijęs ne tik su 388 000 Lt sumos gavimu, bet ir su asmens, norinčio įsigyti atsakovo parduodamą turtą, suradimu. Pažymėtina, jog dėl ieškovo veiksmų vykdant sutartį – pirkėjo J. R. suradimo, kuris nors ir pasibaigus ginčo sutarties galiojimo laikotarpiui kreipėsi į atsakovą, pastarasis sutaupė savo laiko ir išlaidų buto pirkėjų paieškai, todėl ginčo sutarties įvykdymas pirmos instancijos teismo pagrįstai nebuvo siejamas vien tik su parduoto buto kaina.
Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Apeliaciniuose skunduose šalys pareiškė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo apeliaciniai skundai atmesti, tuo tarpu pateiktuose bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose apeliantai neišskyrė, kokios išlaidų dalys buvo skirtos atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimui, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.