Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl tėvystės nuginčijimo, kuriame ieškovas prašė patvirtinti, kad duomenys apie vaiko A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše apie tėvą „A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nuginčyti, šalys pateikė prašymą patvirtinti 2020 m. gruodžio 1 d. šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir kuria byla nutraukta, pripažinus, kad ieškovas atsisakė ieškinio – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis).

10. Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

11. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

12. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

13. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, laikoma, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas ieškiniu siekė nuginčyti savo tėvystę A. M., gimusios (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-8052-305/2019, patvirtintoje pareiškėjų I. M. ir A. M. 2019 m. spalio 16 d. sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, ieškovas šioje byloje A. M. įsipareigojo teikti 235 Eur mokamą kas mėnesį materialinį išlaikymą nepilnametei A. M., gim. (duomenys neskelbtini) , nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki jos pilnametystės (Sutarties 3.2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad šalys susitaria, jog ieškovas nuo šios taikos sutarties įsiteisėjimo dienos A. M. išlaikymui mokės po 70 Eur iki jos pilnametystės.

15. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovo tėvystės nuginčijimas A. M.. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio nepilnametei A. M. sumažinimo. Šalys taikos sutartimi susitarė sumažinti išlaikymo dydį, nustatytą įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu.

16. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindas pakeisti išlaikymo dydį konstatuojamas nustačius konkrečias faktines aplinkybes, t. y. esminius skolininko turtinės padėties pasikeitimus arba vaiko poreikių pasikeitimą; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas teismine tvarka atskiroje byloje ir tik šioje byloje sudaryta šalių taikos sutartis dėl išlaikymo pakeitimo gali būti tvirtinama.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių taikos sutarties 3 punktu nustatytas išlaikymo dydžio sumažinimas negalimas dėl CK 3.201 straipsnio imperatyviosios teisės normomis nustatytos išlaikymo dydžio pakeitimo tvarkos pažeidimo. Be to, esant tokiai situacijai yra apribojama teismo galimybė patikrinti, ar tokiu ženkliu išlaikymo sumažinimu (nuo 235 Eur iki 70 Eur) nėra pažeidžiami nepilnametės A. M. teisėti interesai, ar išlaikymo pakeitimas neprieštarauja prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad taikos sutarties 3 punkto sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį (CK 6.984 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

18. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės yra tokios pačios kaip taikos sutarties patvirtinimo, t. y. ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas), o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs taikos sutarties turinį, sprendė, kad taikos sutartimi ieškovas atsisakė ieškinio. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovo ieškinio atsisakymas priklauso nuo taikos sutarties patvirtinimo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

20. Taikos sutarties 5 punkte nurodyta, kad ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimo atsižvelgdamas į šios taikos sutarties 1 punktą. Iš taikos sutarties 1 punkto teksto matyti, kad ieškovas pripažino A. M. socialinę tėvystę, nors 2020 m. rugsėjo 9 d. Ekspertizės aktu Nr. ES77/2020(01) yra patvirtinta, kad jis nėra biologinis A. M. tėvas. Ieškovas atsižvelgė į tai, kad atsakovė atsisakė nurodyti asmenis, galimus biologinius vaiko tėvus, į vaiko interesus ir teismų formuojamą praktiką. Taikos sutartyje nėra pažodžiui įvardinta, kad ieškovo ieškinio atsisakymas yra siejamas būtent su taikos sutarties patvirtinimu ar teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimu. Taikos sutarties 7 punkte yra prašoma patvirtinti taikos sutartį, o ne kalbama apie ieškinio atsisakymą.

21. Ieškovo ieškinio atsisakymo pateikimo forma atitinka ieškinio atsisakymui keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Nenustatyta, jog šioje byloje ieškovo ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų šalių ar nepilnametės A. M. teises ir teisėtus interesus.

22. Remiantis nurodytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą laikyti, jog ieškovas atsisakė ieškinio, todėl skundžiama nutartimi ieškovo ieškinio atsisakymas priimtas ir byla nutraukta pagrįstai.

23. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartį keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.