Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi Kauno rajono sav., Kulautuvos sen., (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti ,, (duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovo pavaduotoja ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. 2023 m. birželio 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Kauno raj., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0342, patikros sertifikatas Nr. 1753666, 21.11 val. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji V. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su mama buvo nuvykusi į kapines, kur išgėrė valerijono ir nenumatė pasekmių. Įvykio dieną dviejų valandų laike išgėrė pusantro 50 ml talpos buteliuko valerijono. Alkoholio tikrai nevartojo. Turi kraujo spaudimo problemų, hipertenzija, dėl ko dažnai sukyla kraujo spaudimas, todėl du kartus per savaitę prieš einant miegoti išgerdavo valerijono. Toks neblaivumo laipsnis galėjo būti nustatytas galimai dėl to, kad neseniai buvo išgėrusi valerijono. Jei būtų jautusis blogai, būtų nesėdusi prie vairo. Valerijono nebevartoja, o alkoholį vartoja tik per šventes, juo nepiktnaudžiauja. Automobilis, kurį vairavo, priklauso broliui, dieną prieš įvykį jį pasiskolino ir juo naudojosi, nes jos automobilis buvo sugedęs. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi ir griaužiasi, lankosi pas psichiatrę bei psichologę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją brolio, su kuriuo kartu gyvena, atsakomybei. Brolis galėtų ją kontroliuoti. Jis nežinojo apie tai, kad ji vartoja valerijoną, nematydavo, kuomet ji yra apsvaigusi, kadangi ji valerijoną vartodavo prieš einant miegoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios V. L. prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2023 m. birželio 14 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklaustas liudytojas K. M. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK reagavimo valdyboje tyrėju. Pamena, kad 2023 m. birželio 8 d. dirbo su kolega Ž. F.. Apie 21.00 val. gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) kaime važiuoja galimai neblaivus vairuotojas ,,Peugeot“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pastebėjo budėtojo nurodytą automobilį. Važiuojant paskui minėtą automobilį, vairuotojas buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Iš vairavimo matėsi, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Pasivijus automobilį, stabdė su švyturėliais, garsiniais signalais bei garsiniais nurodymais sustoti, tačiau vairuotojas sustojo ne iš karto, galbūt tik už šimto metrų. Sustabdė minėtą automobilį gatvių - (duomenys neskelbtini) g. - sankryžoje. Prie automobilio iš vairuotojo pusės nubėgo kolega, atidarė dureles ir ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Už vairo sėdėjo moteris. Vėliau nustatyta, kad moters vardas V., pavardės neatsimena. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Nuo moters sklido stiprus alkoholio kvapas, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Moters paprašė persėsti į tarnybinį automobilį, kur ją patikrino alkotesteriu. Atsimena, kad pirmu tikrinimu buvo nustatyta 2,48 promilių neblaivumas, antru tikrinimu - 2,61 promilės neblaivumas. Moteris nurodė, kad alkoholio išvis buvo nevartojusi, valerijoną buvo gėrusi prieš 40 min. Kiek buvo išgėrusi valerijono, neminėjo. Apžiūrint automobilį, prie vairuotojo sėdynės, ant žemės, mėtėsi valerijono popierinės pakuotės. Jei gerai pamena, buvo trys tuščios pakuotės. Buteliukų viduje nebuvo. Moteris minėjo, kad jai stresas, sunkus gyvenimas, neseniai mirė vyras, todėl vartoja valerijoną. Kodėl vairavo gėrusi valerijoną, neminėjo. Kiek pamena, moteris nurodė jog vyko namo iš darbo, kad kreipsis patikrinimo savarankiškai į medikus (1 t., b. l. 51–54).

2023 m. birželio 15 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos apklaustas liudytojas G. Ž. parodė, kad V. L. - jo sesuo. Su seserimi bendrauja artimai, kai reikia jai padeda, kartu sprendžia problemas, turi artimą ryšį. Gyvena vienuose namuose, todėl praleidžia kartu daug laiko. Sesuo alkoholio vartoja labai mažai, tik švenčių metu. Atsimena, kad 2023 m. birželio 9 d. jam paskambino sesuo ir papasakojo, kad ją sustabdė policija, ji pripūtė promilių, todėl jo automobilis buvo išvežtas į aikštelę. Sesuo sakė, kad buvo gėrusi valerijono. Jis nežinojo, kad sesuo vartoja valerijoną. Ji sakė, kad buvo susinervinusi, kilo spaudimas, todėl jo ir išgėrė. Sesers automobilis sugedęs, todėl jis jai paskolino važinėti į darbą savo automobilį ,,Pegueot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi sesuo yra praktiškai nevartojanti alkoholio, jis net neįtarė, kad ji gali važiuoti, būdama neblaiva. Automobiliu leido naudotis tik būnant blaiviai. Jis norėtų būti sesers laiduotoju. Sesuo yra atsakinga, darbšti, geras žmogus. Mano, kad ji padarė klaidą, tačiau jos nekartos, todėl sutinka būti laiduotoju (1 t., b. l. 57–60).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 8 d. 20.52 val. Kauno apskrities VPK gautas pranešimas apie tai, kad Kauno raj., (duomenys neskelbtini) link, važiuoja automobilis ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neadekvačiai. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2023 m. birželio 8 d. 20.57 val.. Nustatyta, jog automobilį vairavo V. L.. Pranešimo skambučio BPCID 95357497700. Skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje filmuota pareigūno kūno kamera (1 t., b. l. 12).

2023 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, bei automobilio ,,Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Po apžiūros automobilis kartu su užvedimo rakteliu ir signalizacijos pulteliu nutransportuotas į UAB ,,Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią adresu Kaunas, Technikos g. 18A. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 15–42).

Iš 2023 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 8 d. 21.11 val. alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0342, patikros sertifikato Nr. 1753666, V. L. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 21.30 val. antrojo tikrinimo metu nustatytas 2,61 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 32–37).

VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra G. Ž. (1 t., b. l. 44).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės ,,Peugeot 407 2.2 HDI“ gamybos periodas 2007-2008 m., pasirinkti metai 2007 m., kaina Lietuvoje be PVM 1 935,50 Eur, su PVM – 2 450 Eur (1 t., b. l. 45).

2023 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše matyti kaip pareigūnas nurodo moteriai atsisėsti į tarnybinio automobilio vidų. Jam pasiteiravus, ar 15 min. bėgyje ji vartojo alkoholį, ši atsako, kad ne, nurodo, kad anksčiau vartojo valerijoną. Moteris tikrinama alkotesteriu, pareigūnas nurodo alkotesterio rodmenis - ,,du keturi aštuoni“, alkotesterio rodmenis parodo moteriai. Pareigūnas pasiteirauja, ar moteris turi vairuotojo teises, ši patvirtina, prisistato, kad yra V. L.. Pareigūnas nurodo, kad reikės laukti 15 min., bus antras tikrinimas, moteris nurodo, kad alkoholio nevartojo, tik valerijoną. Pareigūnai moteriai nurodo, kad ji vairavo ,,kraupiai“, buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą. Moteris nurodo, jog tai žino, suprato. Pasiteiravus, prieš kiek laiko vartojo valerijoną, moteris nurodo, kad prieš galbūt 40 min. Toliau moters pareigūnas paprašo išlipti iš automobilio, eiti tiesia linija, paliesti pirštu nosį. Moteris prašo pareigūno susitarti, pareigūnas kategoriškai nurodo, kad susitarti galimybės nėra, bus antras tikrinimas su alkotesteriu. Toliau moteris nurodo, kad valerijoną vartojo, nes vyras numirė. Toliau girdima, kaip prieina vaikinas, nurodo, kad moteris yra jo mama. Pareigūnui pasiteiravus, ar mama vartoja alkoholį, vaikinas nurodo, kad vartoja valerijoną. Vaikinas nurodo, kad važiavo pro šalį. Toliau matoma, kaip moteris alkotesteriu tikrinama antrą kartą, pareigūnas įgarsina rodmenis - ,,du šeši vienas“, nurodo, kad kyla, ekraną parodo moteriai. Vaikinas pasiteirauja, ką gali padaryti, ar gali vykti pasidaryti kraujo tyrimus. Pareigūnas nurodo, kad kraujo tyrimą gali pasidaryti valandos bėgyje (1 t., b. l. 46–48).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas V. L. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonės būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji V. L. savo kaltę pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu (1 t., b. l. 34), ir užfiksuotas 2023 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akte, kuriame kaltinamoji V. L. nurodė, jog sutinka su tikrinimo rezultatais ir matomas jos ranka darytas įrašas ,,sutinku“ (1 t., b. l. 32). Transporto priemonės vairavimo būnant neblaivia faktą taip pat patvirtina kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojo K. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas, kurio apžiūros duomenys užfiksuoti 2023 m. birželio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole, bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji V. L. 2023 m. birželio 8 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje (duomenys neskelbtini), Kauno raj., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkotesteriu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0342, patikros sertifikatas Nr. 1753666, 21.11 val. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais kaltinamoji V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš 2023 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. birželio 8 d. tikrinant kaltinamajai V. L. neblaivumą, jai 21.11 val. pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, 21.30 val. antrojo patikrinimo metu – 2,61 promilės neblaivumas. Kaltinime buvo nurodyti abu kaltinamajai nustatyti neblaivumo laipsniai. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, jog policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad V. L. buvo nustatytas 2,61 promilės neblaivumas, paliekant tik aplinkybę, kad 21.11 val. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. Tai nekeičia kaltinamajai V. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Dėl laidavimo taikymo

Kaltinamoji V. L. teisiamojo posėdžio metu prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas G. Ž. prašymas perduoti kaltinamąją V. L. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato (1 t., b. l. 79–80).

BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

G. Ž., kaltinamosios brolis, sutiko būti laiduotoju ir prašė teismo perduoti kaltinamąją V. L. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. G. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo sesę gerai pažįsta, visuomet yra šalia jos, galės stebėti ir prižiūrėti ją. Jų santykiai yra puikūs, bendrauja kiekvieną dieną. Su seserimi kalbėjosi apie šį įvykį, ieškojo priežasties, analizavo jį, nesitikėjo, kad gali taip įvykti. Įvykio dieną nesimatė, ryte kartu pusryčiavo, atsisveikino ir iki vakaro nesimatė. Kad sesuo vartoja, neatkreipė dėmesio, kad įsilašins valerijono nesureikšmino, kadangi tai ne alkoholio vartojimas. Apsvaigusios sesers nematydavo ir nepastebėdavo. Sesuo alkoholį vartoja retai, per šventes, be priežasties jo nevartoja. Automobilis, kurį vairavo sesuo, priklauso jam, jį jai perdavė dieną prieš įvykį. G. Ž. praeityje neteistas (1 t., b. l. 89), baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 85–87), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 81). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūris į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jo ir kaltinamosios, teismui sudaro pagrindą manyti, kad G. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui.

Esant kaltinamosios V. L. ir jos brolio G. Ž. prašymui perduoti kaltinamąją brolio atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji V. L. praeityje neteista (1 t., b. l. 107–108), nusikalstamos veikos padarymo metu vieną kartą buvo bausta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, tačiau tik už smulkų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (1 t., b. l. 103–105). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruota (1 t., b. l. 101), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 102). Kaltinamoji V. L. dirbanti (1 t., b. l. 97), darbdavio charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 78). Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji V. L. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios V. L. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos kaltinamąją V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąją bei laiduotoją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji V. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąją V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi V. L. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista, o taip pat nėra bausta už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatytinas trumpesnis, nei vidurkis (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju skirtinas ilgesnis, nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kadangi kaltinamajai nustatytas neblaivumo laipsnis artimas sunkiam, be to, vairuodama automobilį, ji kėlė avarines situacijas, buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, kas neabejotinai rodo didesnį kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą. Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 metų 6 mėnesių terminas, per kurį kaltinamajai V. L. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 15 d.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji V. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas yra G. Ž. (1 t., b. l. 44). Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji automobilį neblaivi vairavo jo savininkui apie tai žinant.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi iš kaltinamosios V. L. pagal įstatymą turi būti išieškoma automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teismas taip pat pažymi, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės ,,Peugeot 407“, pasirinkti metai 2007 m., kaina Lietuvoje su PVM – 2 450 Eur (1 t., b. l. 45). Tačiau teismas pažymi, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, minėta informacija yra rekomendacinio pobūdžio, tai yra minėtoje duomenų bazėje esantys duomenys yra orientaciniai, masinio vertinimo tokios markės automobiliui. Individualūs automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) požymiai ir techninės savybės pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje pateikiamus duomenis nėra įvertinti. Kaltinamoji V. L. teismui pateikė automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos išvadą, kurioje nurodoma, jog transporto priemonės rinkos vertė 2 110 Eur, transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto kaštai) sudaro 2 910 Eur, kadangi atkūrimo (remonto) sąnaudos viršija 75% transporto priemonės vertės prieš apgadinimus, likutinė transporto priemonės vertė – 880 Eur (2 t., b. l. 2–33). Teismas neturi pagrindo nesutikti su atliktu automobilio vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu, kadangi nustatyta konkretaus automobilio rinkos vertė su PVM, todėl iš kaltinamosios išieškotina automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 880 Eur.

Kaltinamajai V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 126–128), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 130–132) bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 134–136), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą V. L. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti V. L. laiduotojo G. Ž. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti V. L., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui G. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajai dienos, t. y. nuo 2023 m. birželio 15 d.;

- išieškoti konfiskuotino automobilio ,,Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų).

Konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Nesumokėjus konfiskuotino turto vertės, ji išieškoma priverstinai.

Kaltinamajai V. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (1 t., b. l. 126–128), rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 130–132) bei specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą (1 t., b. l. 134–136), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“, t. y. jį išdavusiai institucijai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.