Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo M. N. (toliau – M. N.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 93-103 taikyti nuteistajam M. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. N., gim. 1981-12-03, a.k. (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 242 str. ir nuteistas 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., M. N. paskirta 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda sumažinta 1/3, paskiriant jam sumažintą 40 MGL (5200 litų) dydžio baudą. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d., M. N. paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (mėnesių) 11 (vienuolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę su 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. N. paskirta bausmė subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., M. N. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo su 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda.

Be to, M. N. 2001 m. kovo 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. LR BK 18 str. 6 d., 271 str. 2 d., jam paskirta bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas su 1/4 turto konfiskavimu. Vadovaujantis 1961 m. LR BK 47 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu M. N. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 213 str. 1 d., jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str., šiuo nuosprendžiu M. N. paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika iš LR BK 213 str. 1 d. perkvalifikuota į 213 str. 2 d., M. N. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 3 str. 2 d., nusikalstama veika, už kurią M. N. nuteistas Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš 1961 m. LR BK 18 str. 6 d. ir 271 str. 2 d. į LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., M. N. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., jam paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pakeista bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus 2 (du) mėnesius laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6.

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 26 d. nuosprendžiu M. N. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 147 str., paskiriant jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64¹ str., M. N. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., jam paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, M. N. paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 8 d., pabaiga – 2016 m. balandžio 16 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015 m. vasario 5 d.).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 93-103 taikyti nuteistajam M. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nėra padaręs nei vieno nusižengimo, buvo tris kartus skatintas už gerą elgesį. Be to, laisvės atėmimo vietoje M. N. buvo pateikęs prašymą įsidarbinti, tačiau įdarbintas nebuvo ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl darbo vietų stokos, nuteistasis mokosi, siekia įgyti išsilavinimą, o po bausmės atlikimo, įsidarbinti automechaniku.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. N. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t.y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą aptartų duomenų kontekste, abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, neturi teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti 2015 m. vasario 10 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-103 taikyti nuteistajam M. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai konstatavo, kad, nepaisant to, jog M. N. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, tačiau, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį bei pasekmes, M. N. asmenybę charakterizuojančias savybes ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, bet ir iki jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo, jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad M. N. ankščiau buvo ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė. Šiuo metu M. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, tarp jų ir sunkių nusikaltimų (didelio kiekio netikrų pinigų gaminimas, prekyba žmonėmis), padarymą. 2003 m. lapkričio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu M. N. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nuo bausmės vykdymo jis pasislėpė, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei savo nutarime konstatavo Komisija, negalima teigti, kad nuteistasis visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją ar yra motyvuotas atsiriboti nuo nusikalstamos aplinkos. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą M. N. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis padarė bendrininkaudamas su kitais asmenimis ir nors tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose nuteistasis pripažįsta savo kaltę, suvokia savo nusikaltimų pasekmes, prisiima atsakomybę už savo nusikaltimus ir nesiteisina, tačiau tai nemenkina jo pavojingumo visuomenei, juo labiau įvertinus paskutiniojo M. N. inkriminuoto nusikaltimo – prekyba žmonėmis, pavojingumą bei pobūdį.

Šių duomenų kontekste akcentuotina ir tai, kad iki lygtinio paleidimo svarstymo Komisijoje posėdžio M. N. dar buvo neatlikęs kiek daugiau nei vienerių metų jam paskirtos galutinės dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu nuosprendžio priėmimo metu preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti LR BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės bei nuo neteisėtų nuteistojo veiksmų nukentėjusių asmenų interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pagrįstai manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Konstatuojant šią išvadą, pabrėžtina ir tai, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti nesąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Sprendžiant M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad, nors jis ir palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, t.y. sugyventine ir jos vaikais, kurie neabejotinai galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnių teisės pažeidimų ir turėti teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, tačiau, pažymėtina, kad anksčiau artimųjų turėjimas nuo sunkios nusikalstamos veikos įvykdymo nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, kad ir šiuo atveju M. N. socialinių santykių palaikymas sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atmetant nuteistojo skundo argumentus, akcentuotina ir tai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui ypač svarbi ir pataisos įstaigos administracijos nuomonė. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, M. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymas Komisijoje nebuvo vienbalsis – du iš septynių balsavusių Komisijos narių, įskaitant ir Komisijos pirmininką, balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą, išskiriant ir tam tikrus M. N. tolesnį nusikalstamumą galinčius paskatinti kriminogeninius veiksnius – nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai bei nuteistojo mąstymas bei elgesys, pažymint, kad nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Šių aplinkybių visumoje, netenkinant nuteistojo skundo, atsižvelgtina ir į jo nusikalstamo elgesio riziką. Ji, remiantis 2015 m. sausio 22 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, prilyginama žemai, t.y. 30 balai, tačiau vertinant šią aplinkybę bendroje nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo skalėje matyti, kad šis rezultatas yra artimas vidutinės rizikos vertinimui (41-99 balai).

Vertinant aukščiau aptartas aplinkybes kompleksiškai visų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visumoje, pastebėtina, kad M. N., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, režimo reikalavimų pažeidęs nebuvo, buvo skatintas keturis kartus, sumokėjo teismo jam paskirtą 40 MGL baudą, dėl ko, jokių finansinių įsipareigojimų nuteistasis neturi, pateikė prašymą dėl įdarbinimo, įdarbintas nebuvo tik dėl darbo vietų trūkumo, tačiau pataisos įstaigoje visuomeniniais pagrindais dirbo stalų dengėju. Akivaizdu ir neginčytina, dėl ko pritartina ir nuteistojo M. N. skundo argumentams, kad šios aplinkybės jį charakterizuoja labiau teigiamai, rodo jo norą pasitaisyti bei atskleidžia tam tikrus jo elgesio korekcijos požymius, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik patvirtina, jog M. N. laisvės atėmimo vietoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl tai nesudaro pagrindo besąlygiškam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui pastarojo atžvilgiu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. 93-103 taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nuteistojo atžvilgiu. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.