- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- I-318-342/2011
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- E.B.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities VPK, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Osvaldas Martinkus
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E.B. ir jo atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo Tauragės apskrities VPK atstovui Eugenijui Motiekaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E.B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl neteisėto ir nepagrįsto įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E.B. skundu ir patikslintais skundais ( b.l. 12-13, 98, 114, 127) prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą, įpareigoti atsakovą išbraukti asmens duomenis iš operatyvinės įskaitos. Mano, kad į policijos operatyvinę įskaitą yra įrašytas nepagrįstai, nes jokia veikla, kuri prieštarautų galiojantiems įstatymams, neužsiima, įstatymų nepažeidinėja. Pažymi, kad į policijos operatyvinę įskaitą buvo įrašytas 2009-10-29, t.y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėm nuo pranešimo apie įtarimą dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo. Apie tai, kad yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą sužinojo tik tuomet, kai iš Tauragės apskrities VPK Jurbarko rajono PK gavo sprendimą dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo. Nežino, kokiu įstatyminiu pagrindu buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. Mano, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes apie įrašymą į operatyvinę policijos įskaitą sužinojo tik 2009-11-09. Manydamas, kad šiems ginčams yra taikoma ikiteisminė apskundimo tvarka, todėl 2009-11-23 kreipėsi su skundu į Jurbarko rajono PK viršininką ir negavęs atsakymo, tada kreipėsi į teismą. Laiko, kad nėra duomenų ar iš vis buvo įrašytas į operatyvinę policijos įskaitą, neaišku kada ir kokiu pagrindu išbrauktas iš jos, neaišku kas įrašė ir kas išbraukė iš įskaitos, kokiu administraciniu aktu, mano, kad turėtų atsakovas išbraukti jo duomenis iš operatyvinės įskaitos.
Pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas Tauragės apskrities VPK atsiliepimais į pareiškėjo E.B. skundą su pareikšto skundo reikalavimais nesutinka ( b.l. 23-24, 102, 121-122 ). Mano, kad skundas yra neargumentuotas ir nepagrįstas, nes nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys skundo pagrindą ir dalyką. Nurodo, kad vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymu E.B. yra pagrįstai įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą. Operatyvinės informacijos sistemoje apie pareiškėjo asmenį patalpinti duomenys, jų turinys yra įslaptinti, išslaptinta nebus, todėl pareiškėjas negali su jais susipažinti. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip neargumentuotą ir nepagrįstą.
Atsakovo atstovas Eugenijus Motiekaitis prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad E.B. į operatyvinę įskaitą įrašytas griežtai laikantis visų teisės normų, kurios reglamentuoja šį procesą. pagal 2011 05 02 operatyvinės informacijos sistemos užklausos pažymą pareiškėjas į operatyvinę įskaitą įrašytas 2005 01 28, o nuo 2010 05 02 nebėra policijos operatyvinėje įskaitoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2009 11 09 sprendimu „Dėl leidimo laikyti šaunamąjį ginklą panaikinimo“ nurodyta, kad pareiškėjas E.B. pagal 2009 10 29 spaudą anketoje yra įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą (b.l. 5-6, 48). Užklausos data nėra asmens įrašymo į operatyvinę įskaitą data (b.l. 130). Pareiškėjas 2009 11 18 (išsiųstas 2009 11 23) pateikė skundą Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui, kuris gautas 2009 11 24, prašydamas patikrinti jo įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrįstumą bei išbraukti iš policijos operatyvinės įskaitos (b.l. 16, 105). Pagal šį skundą sprendimas nepriimtas, nors atsakovas 2011 04 13 rašte Nr. 85-S-4829 nurodo, kad atsakymas pareiškėjui išsiųstas 2009 11 25, tačiau įrodymų nepateikė, nors teismo buvo ne vieną kartą įpareigotas pateikti įrodymus (b.l. 92, 17, 26-27, 85-86, 99, 116, 118). Policijos departamento prie VRM 2009 12 03 sprendimu Nr. 5-S-6503 nebuvo nagrinėtas pareiškėjo 2009 11 18 skundas dėl įrašymo į operatyvinę įskaitą bei išbraukimo iš policijos operatyvinės įskaitos, nepasisakyta dėl Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato sprendimo, kurį nurodo atsakovas 2011 04 13 rašte, nagrinėtas sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 38-39, 95-96). 2009 07 22 pareiškėjui pareikštas oficialus perspėjimas (b.l. 45). Pareiškėjui 2009 07 22 nutarimu Nr. 9 taikytos prevencinio poveikio priemonės (b.l. 46). Pareiškėjui 2009 10 12 įteiktas pranešimas apie įtarimą (b.l. 40-41). Atsakovas 2011 04 13 raštu Nr. 85-S-4829 atsisakė išslaptinti medžiagą, kurios pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į operatyvinę įskaitą (b.l. 92). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 06 15 nutartimi nutarė pateiktą pareiškėjo E.B. operatyvinę įslaptintą informaciją laikyti tinkamu įrodymu byloje ir šios informacijos neatskleisti proceso dalyviams (b.l. 125). Pagal 2011 05 02 operatyvinės informacijos sistemos užklausos pažymą pareiškėjas E.B. į policijos operatyvinę įskaitą įrašytas 2005 01 28 (b.l. 130). Pareiškėjo atžvilgiu 2010 05 07 tyrimas nutrauktas ir pareiškėjas nelaikomas esančiu operatyvinėje įskaitoje nuo 2010 05 07 (b.l. 130).
Pareiškėjas patikslintais skundais prašo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą, įpareigoti atsakovą išbraukti asmens duomenis iš operatyvinės įskaitos.
Dėl termino.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 22 straipsnio 3–4 dalyse nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui; kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.
Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad asmuo, manantis, kad operatyvinės veiklos subjektų veiksmai pažeidė jo teises ir laisves, gali apskųsti šiuos veiksmus operatyvinės veiklos subjekto vadovui, prokurorui ar teismui.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo iškeltam ginčui nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, taip pat nėra numatyta, kad toks ginčas privalomai turi būti sprendžiamas teisme, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamas ginčas patenka į kategoriją ginčų, dėl kurių skundas pareiškėjo pasirinkimu gali būti paduodamas arba vienam iš Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 9 punkte nurodytų subjektų – operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar prokurorui, arba tiesiogiai teismui. Pareiškėjo pasirinkimas ginčą spręsti pasinaudojant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai per teismą, apsprendžia tolimesnę ginčo bylos teiseną, kurią reglamentuoja ABTĮ 32, 33 straipsniai.
Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad yra įrašytas į operatyvinę įskaitą, pasinaudojo neprivaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir su skundu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininką (b. l. 16).
Pasinaudojus įstatymų numatyta privaloma ar neprivaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, skundo teismui padavimo terminas skaičiuojamas pagal ABTĮ 32 straipsnio numatytas taisykles: į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai administracinių ginčų komisija ar kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nustatytu laiku skundo (prašymo) neišnagrinėja, skundas (prašymas) dėl pažeistos teisės gali būti paduodamas administraciniam teismui per du mėnesius nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas apie jo įrašymą į operatyvinę įskaitą sužinojo 2009 11 09, kai atsakovas sprendimu panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 5-6, 16). Pareiškėjas 2009 11 18 (išsiųstas 2009 11 23) skundu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatą dėl įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą pagrįstumo bei išbraukimo iš jos (b.l. 16, 105). Dėl šio skundo sprendimas nepriimtas. Atsakovas 2011 04 13 rašte Nr. 85-S-4829 nurodė, kad atsakymas pareiškėjui išsiųstas 2009 11 25, tačiau įrodymų nepateikė, nors teismo buvo ne vieną kartą įpareigotas pateikti įrodymus (b.l. 92, 17, 26-27, 85-86, 99, 116, 118). Policijos departamento prie VRM 2009 12 03 sprendimu Nr. 5-S-6503 nebuvo nagrinėtas pareiškėjo 2009 11 18 skundas dėl įrašymo į operatyvinę įskaitą bei išbraukimo iš policijos operatyvinės įskaitos, nepasisakyta dėl Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato sprendimo, kurį nurodo atsakovas 2011 04 13 rašte, nagrinėtas sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 38-39, 95-96). Pareiškėjas pasirinko vieną iš Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų alternatyvių ginčo sprendimo būdų – kreipėsi į operatyvinės veiklos subjekto vadovą, kuris įstatymu nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė kokį nors sprendimą ankščiau nei per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos. Atsižvelgus į visas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas, todėl laikytina, kad terminas (du mėnesiai) skundui paduoti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, iki kurios turėjo būti priimtas sprendimas (ABTĮ 32 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas kreipėsi į teismą 2009 12 31, t.y. nepraleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų skundo padavimo terminų.
Dėl įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą pagrįstumo.
Pareiškėjas pagal operatyvinės informacijos sistemos užklausos pažymą (įslaptinta) 2005 01 28 įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą (b.l. 130).
Operatyvinės veiklos teisinius pagrindus, operatyvinės veiklos principus ir uždavinius, operatyvinės veiklos subjektų teises ir pareigas, operatyvinių veiksmų ir operatyvinio tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą operatyvinėje veikloje, operatyvinės informacijos panaudojimą ir atskleidimą, taip pat šios veiklos finansavimą, kontrolę ir priežiūrą reglamentuoja Operatyvinės veiklos įstatymas (toliau tekste – Įstatymas, 2001 m. lapkričio 12 d. įstatymo Nr. IX-965 redakcija). Įstatymo 3 straipsnio 10 dalis įvardija operatyvinę įskaitą kaip operatyvinių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus objektus tvarkymo sistemą, skirtą operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui. Operatyvinėje įskaitoje turi būti kaupiami operatyvinės veiklos subjektų informaciniam aprūpinimui skirti duomenys apie: rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus; nusikaltimus rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; aktyvius asmenų veiksmus neutralizuojant operatyvinę veiklą arba įterpiant nusikalstamų struktūrų narius į teisėsaugos, krašto apsaugos ar kitas valstybės valdžios ir valdymo institucijas; kitų valstybių specialiųjų tarnybų veikla bei kitus su valstybės saugumu susijusius asmenis ir valdymo institucijas (Taisyklių 5 punktas).
Pagal OVĮ 3 straipsnio 10 dalį į duomenų apie asmenis, įvykius ar kitus subjektus tvarkymo sistemą patenka duomenys, gauti bet kokių operatyvinių veiksmų atlikimo metu, ne būtinai atliekamų tiesiogiai prieš tą asmenį, kuris įtraukiamas į operatyvinę įskaitą – operatyvinės veiklos subjektų informavimo sistemą. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytos teisinio poveikio priemonės – oficialus perspėjimas, teismo įpareigojimai yra prevencinio pobūdžio, tuo tarpu įrašymas į operatyvinę įskaitą nėra prevencinio poveikio priemonė, ji turi kitus uždavinius ir tikslus, jų taikymo pagrindai, skyrimo tvarka bei teisinės pasekmės skiriasi nuo prevencinių poveikio priemonių, todėl operatyvinės veiklos subjektams nėra nustatyta pareiga informuoti į įskaitą įtrauktų asmenų apie įrašymo į įskaitą faktą, tai inicijavusius asmenis, pagrindus bei priežastis, lėmusias įtraukimą į įskaitą.
Teismas, susipažinęs su atsakovo pateikta medžiaga, kurios pagrindu buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė – įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą, daro išvadą, kad siekiant garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, buvo pagrindas E.B. įrašyti jį į policijos operatyvinę įskaitą. Asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas, tačiau veiksmų, keliančių grėsmę visuomenės saugumui nenutraukė, arba asmuo, dėl kurio veiklos gauti duomenys yra pakankami, kad būtų taikomos griežtesnės nei perspėjimas prevencinės poveikio priemonės, policijos įstaigos vadovo nutarimu gali būti įrašomas į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas betarpiškai palaikė ryšius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais, kurie užsiėmė sunkių nusikaltimų vykdymu, t.y. kontrabanda, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali dalyvauti organizuojant bei vykdant sunkias nusikalstamas veikas. Atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją atitinka įstatymų numatytus reikalavimus ir šie duomenys buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka.
Operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktu sudaro valstybės paslaptį. Teismui atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėją yra įslaptinti. Ištyrus atsakovo pateiktą slaptą medžiagą, neperžengiant slaptumo ribų ir neatskleidžiant įslaptintos informacijos turinio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad operatyvinės veiklos ir tyrimo procese, nepažeidžiant nustatytų procedūrų bei tvarkos, vadovaudamiesi įskaitos duomenų tvarkymo instrukcijomis, gautos operatyvinės informacijos pagrindu įgaliotas operatyvinės veiklos subjektas pareiškėją E.B. teisėtai ir pagrįstai įrašė į policijos operatyvinę įskaitą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 3 dalis nustato, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės paslaptį, net jeigu jie nėra išslaptinti, tam tikrais atvejais gali būti įrodymais administracinėje byloje (LVAT 2005-11-22 nutartis byloje Nr.A-1413/2005, 2006-06-13 nutartis byloje Nr.A-932/2006). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-05-15 nutarime Dėl valstybės ir tarnybos paslapčių suformulavo aktualias šių klausimų sprendimo nuostatas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad visais atvejais būtina paisyti valstybės paslapties, kaip neskelbtinos, neatskleistinos informacijos, kurios atskleidimas padarytų žalos valstybei, kaip bendram visos visuomenės gėriui, visuomenės politinei organizacijai, turinčiai užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą, konstitucinės sampratos. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka - iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus, tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Kiekvienu atveju konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybių visetą, ar faktiniai duomenys bus vertinami kaip įrodymais, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį. Sprendimą, ar minėti faktiniai duomenys gali būti įtraukti į bylą kaip įrodymai, teismas gali priimti tik atsižvelgęs į atitinkamos bylos medžiagą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą viešą medžiagą, taip pat pateiktą informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, konstatuoja, kad viešos ir įslaptintos informacijos duomenys yra tarpusavyje susiję, neprieštarauja, vieni kitus papildo, bei pripažįstami pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais pareiškėjo įrašymą į policijos operatyvinę įskaitą. Nurodyti įrodymai leistinumo ir pakankamumo prasme visiškai atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas įrodymų, sudarančių valstybės ar tarnybos paslaptį, vertinimo taisykles. Taigi pareiškėjo įrašymas į operatyvinę įskaitą buvo teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 57, 86 straipsniai).
Pareiškėjo bei jo atstovo nurodyti argumentai, kad nežinant įrašymo į operatyvinę įskaitą pagrindų, nesant galimybės susipažinti su operatyvine medžiaga, pažeidžiama pareiškėjo teisė ginti savo teises teisme rungtiniškumo principo pagrindu, šiuo atveju, nepagrįsti.
Pažymėtina, kad bylos rungtyniškumas ir proceso šalių lygybė yra fundamentalūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principai, suteikiantis galimybę žinoti apie kitos šalies pateiktus įrodymus ir juos paneigti. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teisė į įrodymų atskleidimą nėra absoliuti. Tam tirais atvejais, kai kuriuose bylose būtina atsisakyti pateikti susipažinti su tam tikrais įrodymais saugant viešą interesą, visuomenės saugumą, kitų asmenų teises liudytojus nuo persekiojimo, taip pat siekiant išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus ir informacijos šaltinius. Nagrinėjamos bylos atveju, duomenys, kurių pagrindu pareiškėjas buvo įrašytas į policijos operatyvinę įskaitą, yra gauti operatyvinių veiksmų atlikimo metu bei užfiksuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktas, 2 dalies 20 punktas, sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį. Tokio pobūdžio informacijai netaikomos ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos.
Įvertinus nurodytų įstatymų nuostatas, teigtina, kad byloje atsakovo pateikti operatyvinei duomenys sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį ir jie negali būti atskleisti pareiškėjui. Nors dėl to pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas patyrė tam tikrus pareiškėjo teisių apribojimus, tačiau šie apribojimai buvo kompensuoti procedūrų, kuriomis teismas vadovavosi teismo posėdžio metu, t.y. pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas ABTĮ nustatyta tvarka buvo supažindinami su proceso eiga, jiems buvo leista išdėstyti savo poziciją, pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus, dalyvauti bylos nagrinėjimo procese tiek, kiek tai buvo galima neatskleidžiant operatyvinio tyrimo medžiagos duomenų.. Pareiškėjas turėjo teisę paneigti (ginčyti) aukščiau nurodytus pagrindus bei duomenis teisme. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog pareiškėjo teisė ginti savo interesus teisme nebuvo pažeista, jam buvo užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, rungimosi principas pažeistas nebuvo.
Įvertinus byloje išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjo įrašymas į policijos operatyvinę įskaitą buvo pagrįstas ir teisėtas, todėl pripažinti neteisėtu nėra pagrindo.
Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad jam dėl įrašymo į policijos operatyvinę įskaitą atsakovo sprendimu buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris ginčijamas kitoje administracinėje byloje. Teismas dėl šių pareiškėjo nurodytų motyvų pasisako plačiau. Nuo 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146 buvo pakeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Minėtu įstatymu inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija. Nauja įstatymo redakcija nuo 2011 m. kovo 1 d. naujai apibrėžus asmenis, kurie nelaikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis, nebeliko 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, kurioje buvo nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Dabartinės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijos 2 dalies 8 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi pasikeitus teisiniam reguliavimui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijai), pareiškėjo atveju Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje nustatyti švelnesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis.
Teisinio reguliavimo srityje galioja teisės principas lex retro non agit. Tai svarbus teisės principas, susijęs su teisės aktų galiojimu laike, pagal kurį įstatymo ar kito teisės akto galia yra nukreipta į ateitį. Pabrėžtina, jog teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime padarė prielaidą, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimas yra tam tikro pobūdžio sankcija, kuria siekiama šio įstatymo 1 straipsnyje apibrėžto tikslo - reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Ginčo atveju pareiškėjo įrašymas į operatyvinę įskaitą dėl savo grėsmės Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo1 straipsnyje įvardytoms vertybėms suponavo poveikio priemonę pareiškėjui - išduoto leidimo Nr. 181 laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus panaikinimą. Kadangi šiame įstatyme nustatyta sankcija pagal savo požymius yra artima administracinei atsakomybei, be to, kaip jau minėta, įstatymo leidėjo valia buvo pakeista Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijoje pareiškėjo atveju nustatytais švelnesniais reikalavimais, susijusiais su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, naujos įstatymo 18 straipsnio redakcijos nuostatos pagerino pareiškėjo teisinę padėtį lyginant su ankstesne įstatymo redakcija, vertinant tai, ar pareiškėjas atitinka nepriekaištingos reputacijos asmeniui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija šiame ginče taiko naujai įsigaliojusią nuo 2011 m. kovo 1 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakciją, kurioje nebėra nuostatos, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris yra įrašytas į operatyvinę įskaitą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas laiko, kad pareiškėjas gali kreiptis į atsakovą dėl leidimo laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus. Be to, pareiškėjas nuo 2010 05 07 nebėra policijos operatyvinėje įskaitoje (b.l. 130, 102, 121-122).
Dėl asmens duomenų išbraukimo iš operatyvinės įskaitos.
Byloje esančių įrodymų (tiek įslaptintų, tiek neslaptų) visuma, bylojanti ne pareiškėjo naudai, suponuoja teiginį, jog pareiškėjas į policijos operatyvinę įskaitą buvo įrašytas pagrįstai. Konstatavus, kad buvo teisinės prielaidos įrašymui į policijos operatyvinę įskaitą akivaizdu, jog nėra teisinių prielaidų pripažinti, kad atsakovas kaip operatyvinės veiklos subjektas neteisėtai naudojo operatyvinius veiksmus prieš operatyvinės veiklos objektus ir rinko informaciją apie jį. Todėl netenkintinas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą išbraukti asmens duomenis iš operatyvinės įskaitos.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškėjo E.B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba apeliacinės instancijos teismui.