Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas Nr. 2P/80-80 administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas ir M. B. skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 2P/80-80 M. B. nubaustas 900 Lt dydžio bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 171³ str. 1 d. padarymą.

M. B. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisijos) nariu:

1. 2011-04-13 Komisijos posėdžio protokole Nr. 4 dėl „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo (Pirkimas I) vykdymo supaprastintu skelbiamų derybų būdu, vertindamas tiekėjų pasiūlymus, nutarė kreiptis į tiekėjus su prašymu paaiškinti, ar jų pasiūlymuose nurodytos „pliusinės nuolaidos“ reiškia nuolaidą, ar antkainį. Tiekėjams paaiškinus, kad jų pasiūlymuose yra nurodytas antkainis, 2011-04-15 Komisijos posėdžio protokole Nr. 5 pripažino Tiekėjų pasiūlymus atitinkančiais pirkimo sąlygų reikalavimus.

Taip pažeisdamas 2010-09-29 UAB „V“ (duomenys pakeisti) Prezidento 2010-09-29 įsakymu Nr. 449 patvirtintų Supaprastinto pirkimo taisyklių 84 p., Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d., Šilumos tiekimo tinklų įvadų statybos darbų Vilniaus mieste“ pirkimo sąlygų 9.7.4, 9.8 p.

2. 2011-09-15 Komisijos posėdžio protokole b.n. dėl „(duomenys neskelbtini)“ (Pirkimas II), nutarė viešąjį pirkimą atlikti supaprastintu neskelbiamų derybų būdu nesant tam protokole nurodyto pagrindo – įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, kai būtina skubiai įsigyti prekių ar paslaugų, kai aplinkybės nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos“.

Taip pažeisdamas Viešųjų pirkimo įstatymo 92 str. 3 d. 3 p., 3 str. 1 d., 2 d.

Nesutikdamas su nutarimu M. B., atstovaujamas įgaliotos atstovės advokatės Jurgitos Judickienės padavė skundą ir patikslintą skundą apylinkės teismui, prašydami Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-08-01 nutarimą Nr. 2P/80-80 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, motyvuojant tuo, kad nutarimas priimtas suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nubaudžiant M. B. buvo pažeista jo teisė į gynybą, M. B. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi M. B. skundo netenkino. Nutartyje nustatyta, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas nesuėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, M. B. nubaustas pagrįstai ir teisėtai, jo veiksmuose nustatyti ATPK 171³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Apeliaciniu skundu M. B. atstovė advokatė Jurgita Judickienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, kad kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, advokatės teigimu, remiantis ATPK 9 straipsniu, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo požymiai. Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė ATPK 171³ str. 1 d. nurodyto pažeidimo sudėties, o Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai neištyrė visų galimai padaryto pažeidimo aplinkybių ir tinkamai nepagrindė skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat skunde nurodo, kad Pirkimo I sąlygų nuostatuose 5.13 punkte, pasiūlymo formoje bei Techninių sąlygų 3.1 punkte buvo nurodyta, jog tiekėjai pasiūlymuose turi pateikti nuolaidos procentą, tačiau nebuvo patikslinta, jog nuolaida turi būti įsakmiai tik pliusinė. Todėl tiekėjai, nekeisdami pasiūlymo esmės, nurodė, kad pasiūlė neigiamą nuolaidą, t.y. antkainį. Tokių pasiūlymo paaiškinimo nepriimti ir juos laikyti neatitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimų pagrindo nėra. Be to, nepriėmus tiekėjų pasiūlymų su minusinėmis nuolaidomis, būtų pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai, nes net pasiūlymus su minusinėmis nuolaidomis buvo galima įvertinti ir palyginti su kitų tiekėjų pasiūlymais.

Skunde pažymima, jog teismų praktikoje yra pateisinamos net tokios nuolaidos, kurias pritaikius neigiama tampa pati pirkimo objekto (pasiūlymo) kaina. Apylinkės teismas netyrė ir nesigilino į apelianto pateiktus paaiškinimus dėl „nuolaidos“ sąvokos. Net ir tokiu atveju, jeigu laikytina, kad Perkančioji organizacija Pirkimo dokumentuose nenumatė tiekėjų teisės pasiūlyti minusinę nuolaidą, toks netikslumas laikytinas mažareikšmiu, nes neturėjo įtakos konkurso skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimui bei laimėtojo išrinkimui. Šioje situacijoje, nors ir buvo priimti tiekėjų pasiūlymai, kurie galimai neatitiko Pirkimo I sąlygų, viešojo konkurso nugalėtoju tapo visas Pirkimo I sąlygas atitikęs tiekėjas.

Be to, skunde nurodoma, kad apylinkės teismas taip pat klaidingai įvertino sąvoką „nenumatyti įvykiai“, teismas nepagrįstai laikė, jog toks sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties, kuria vadovavosi apylinkės teismas faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo šios bylos. Prie nenumatytų įvykių šiuo atveju priskiriamas įvykis, apie kurį Perkančioji organizacija negalėjo žinoti iš anksto, nors formaliai ir galėjo numatyti. Įsivėlusi klaida lėmė tai, kad Perkančioji organizacija privalėjo vykdyti konkursą neskelbiamų derybų būdu. Perkančiosios organizacijos priimtas sprendimas nedelsiant vykdyti naują pirkimą neskelbiamų derybų būdu ne tik buvo neišvengiamas, bet ir atitinkantis viešąjį interesą. Perkančioji organizacija privalėjo, siekdama apsaugoti viešąjį interesą, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios nuo jos nepriklausė, perkamas paslaugas įsigyti racionaliai naudodama lėšas. Be to, Pirkimas II turėjo būti vykdomas nedelsiant, nes pagal mazuto tiekimo sutartį tarp Perkančiosios organizacijos ir O (duomenys pakeisti) 2011 m. liepos 26 d. buvo užsakyta 16000 tonų mazuto ir tiekėjas bet kuriuo momentu galėjo jį pristatyti.

Skunde nurodoma, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, nesilaikė administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, pažeidė prigimtinę apelianto teisę į teisminę gynybą, nepagrįstai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminus bei paskyrė administracinę nuobaudą suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pirmas pažeidimas tariamai buvo padarytas 2011-04-15, o nustatytas praėjus vieneriems metams, t.y. 2012-06-15, todėl administracinė nuobauda apeliantui paskirta neteisėtai, nes nuo pažeidimo padarymo ir jo nustatymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai. Viešųjų pirkimų tarnyba neturėjo teisės pratęsti termino paskirti administracinę nuobaudą, nes terminas tokiai nuobaudai paskirti jau buvo pasibaigęs. Pratęsimai skirti nuobaudą buvo atitinkamai priimti 2012-07-04 ir 2012-07-05. Be to, apeliantas 2012-07-03 Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jam yra reikalinga profesionalaus teisininko pagalba. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo atidėta ir kitas nagrinėjimas paskirtas 2012-08-01, tačiau nespėjus susipažinti su bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti teisinei gynybai, apeliantas pateikė pakartotinį prašymą atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba, neatsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir nedalyvaujant apeliantui tą pačią dieną išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą.

Viešųjų pirkimų tarnybos atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį paliktą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N444-2893/2011).

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tuo tarpu administracinė nuobauda už ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, įskaitant ir ATPK 171³ str., gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Taigi, šiuo atveju svarbi yra pažeidimo nustatymo data. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pažeidimo nustatymo diena laikytina tokia diena, kai nustatomi visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ir ką galima padaryti, tik atlikus atitinkamą tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, jog yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N15-983/2005, P143–30/2008, N575-1427/2009 ir kt.).

Apeliaciniame skunde pažeidimo nustatymo diena nepagrįstai yra laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimai, dėl kurių buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nustatyti Viešųjų pirkimų tarnybai 2011-10-25 ir 2012-02-08 parengus vertinimo išvadas. Šiose išvadose, atlikus visapusišką viešųjų pirkimų dokumentų tyrimą, buvo nurodyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Vertinimo išvadose užfiksuoti duomenys iš esmės tik buvo atkartoti surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Taigi, 2011-04-13 ir 2011-09-15 padaryti pažeidimai buvo nustatyti atitinkamai 2011-10-25 ir 2012-02-08, t.y. nepraėjus vienerių metų terminui nuo pažeidimų padarymo dienos.

ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo nustatymo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pažymėtina, kad ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1494/2007, N556-594/2008, N575-1253/2010, N575-612/2012).

Kadangi pažeidimas buvo nustatytas ne vėliau kaip 2011 m. spalio 25 d., todėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų suėjęs 2012 m. balandžio 25 d., tačiau 2012 m. balandžio 23 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, skaičiuojant nuo 2011-10-25. Pažeidimo, paaiškėjusio 2012 m. vasario 8 d., administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas 2012 m. liepos 4 d. Taigi, administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti dar jiems nepasibaigus. Administracinė nuobauda M. B. buvo paskirta 2012-08-01 nutarimu, t.y. nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, protokolas apeliantui buvo surašytas 2012 m. birželio 15 d. prieš tai net kelis kartus nesėkmingai bandžius išsikviesti M. B. į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir netgi kreipusis į policijos pareigūnus dėl pažeidėjo atvesdinimo.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminai buvo pratęsti pagrįstai, administracinė nuobauda M. B. skirta dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Dėl nutarimo priėmimo nedalyvaujant M. B.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista M. B. teisė į teisminę gynybą, nes nutarimas priimtas jam nedalyvaujant.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo bylos jau buvo atidėtas mėnesiui gavus M. B. prašymą dėl atstovo susiradimo, kadangi apie administracinio teisės pažeidimo bylą M. B. sužinojo surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą 2012-06-15, todėl 2012 m. rugpjūčio 1 d. vykusio administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo atidėti dėl tos paties priežasties nebuvo pagrindo, kadangi M. B. turėjo pakankamai laiko atstovui susirasti, tokie pažeidėjo veiksmai vertintini kaip administracinės atsakomybės vengimas ir pagrįstai nebuvo pripažinti svarbia nedalyvavimo bylos nagrinėjime priežastimi. Be to, kaip pažymėjo apylinkės teismas, M. B. atstovė dalyvavo nagrinėjant skundą apylinkės teisme ir išsamiai pateikė visus paaiškinimus dėl bylos aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo byla buvo pagrįstai išnagrinėta M. B. nedalyvaujant, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota pagal ATPK 171³ str. 1 d., kurioje administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Atsakomybė už ATPK 171³ str. 1 d. nustatytus pažeidimus kyla perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą.

Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 85 str. 2 d. (redakcija, galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu) numatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles.

Pirkimo I sąlygų 5.13. punkte įtvirtinta, kad pasiūlymuose nurodoma pasiūlymo kaina pateikiama nurodant nuolaidos procentą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų su maksimaliais priskaitymais pagal bendruosius ekonominius normatyvus, kurie nurodyti techninėse sąlygose. Taigi, šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pateikti pasiūlymo kainą būtent su nuolaidos procentu. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi Dabartinės lietuvių kalbos žodyne esančio žodžio „nuolaida“ viena iš reikšmių, kad tai yra nuo kainos nuleidžiama suma, kas reiškia, jog tiekėjai turėjo pateikti savo poziciją dėl nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų nuleidžiamos sumos. Tokia nuolaidos sąvoka atitinka ir Pirkimo I sąlygų sisteminį ir loginį aiškinimą. Pirkime I dalyvavusios ir pasiūlymus pateikusios AB „P“ (duomenys pakeisti) ir AB „A“ (duomenys pakeisti) pateikė atitinkamai +10 % ir +6 % nuolaidą nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“ rinkiniuose nurodytų kainų. Paprašytos paaiškinti savo pasiūlymus, minėtos įmonės nurodė, kad nuolaidų su pliuso ženklu nurodymas reiškia, jog prie kainos bus pridedamas atitinkamas procentas, tai laikytina ne kuo kitu o antkainiu. Todėl minėtų bendrovių pasiūlymai neatitiko Pirkimo I sąlygų 5.13. punkto ir vadovaujantis Pirkimo I sąlygų 9.7.4. p., turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys derybų sąlygose nustatytų reikalavimų, tačiau viešojo pirkimo komisija, kurios nariu buvo M. B., 2011-04-15 posėdyje vienbalsiai balsuodama, pripažino, kad AB „P“ (duomenys pakeisti) ir AB „A“ (duomenys pakeisti) pasiūlymai atitinka derybų sąlygų reikalavimus bei nepagrįstai pakvietė šiuos tiekėjus derėtis dėl nuolaidos nuo „Statybos resursų skaičiuojamų rinkos kainų“.

Taip pat buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatytas skaidrumo principas, nes buvo priimtas ir vertintas tiekėjo pasiūlymas, neatitinkantis pirkimo sąlygų.

Apeliacinio skundo argumentas, kad nuolaida gali būti vertinama kaip teigiama ir kaip neigiama, tačiau tokios nuolaidos sąvokos nebuvo vartojamos Viešojo pirkimo sąlygose, todėl tiekėjai turėjo teisę nurodyti ir pliusinę nuolaidą, prieštarauja žodžio „nuolaida“ visuotinai žinomam aiškinimui ir yra nepagrįstas bei nelogiškas. Tokiu žodžio „nuolaida“ interpretavimu tik siekiama pateisinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus ir išvengti atsakomybės.

Analizuojant Pirkimo II vykdymo metu padarytus pažeidimus pažymėtina, kad VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

Viešojo pirkimo komisijos 2011-09-15 posėdžio protokole nurodyta, kad Pirkimas II yra neužbaigtas, kadangi yra netikslumų pirkimo dokumentuose – numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, nes formulėje didesnis lyginamasis svoris suteiktas paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui, pastarasis faktorius yra svarbesnis, kadangi bendrovė dėl paslaugos suteikimo laiko patirs didelius nuostolius, kurie suminėje išraiškoje viršys pačios paslaugos kainą, todėl su UAB „U“ (duomenys pakeisti) galiojanti sutartis yra ekonomiškai nenaudinga ir siekiant racionaliai naudoti pirkimui skirtas lėšas bei įvertinant perkamo objekto svarbą viešajam interesui tikslinga nutraukti pirkimo procedūras ir skubiai organizuoti kitą pirkimą, nes pagal mazuto tiekimo sutartį su O (duomenys pakeisti) yra 2011 m. liepos 26 d. užsakyta 16000 tonų mazuto, kuris bet kuriuo metu gali būti pristatytas, ko pasėkoje būtų patirti papildomi nuostoliai dėl vagonų prastovų.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad viešojo pirkimo sąlygose įsivėlusi klaida, kai buvo numatyta klaidinga ekonominio naudingumo apskaičiavimo formulė, didesnį lyginamąjį svorį suteikiant paslaugos kainai, o ne paslaugos suteikimo laikui, lėmusi pirkimo vykdymą neskelbiamų derybų būdu, laikytina nenumatytu atveju, pateisinančiu viešojo pirkimo vykdymą ypatinga skuba. Išanalizavus bylos aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog šiuo atveju aplinkybės, kuriomis buvo grindžiama ypatinga skuba, priklausė nuo perkančiosios organizacijos. Pagal suformuotą teismų praktiką nenumatytais įvykiais laikytini reiškiniai, nepriklausantys nuo perkančiosios organizacijos veiksmų ir kurie nepatenka į normalią ekonominę ir socialinę veiklą. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė – klaidos ekonominio naudingumo formulėje buvimas, išimtinai priklausė nuo perkančiosios organizacijos. Tai iš esmės yra pripažįstama ir apeliaciniame skunde, kuriame nurodyta, kad klaida buvo padaryta viešojo pirkimo sąlygų ruošimo metu ir nebuvo pastebėta nei tvirtinant pirkimo sąlygas, nei vėliau vykdant pirkimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde yra pateikiami vienas kitam prieštaraujantys argumentai. Viena vertus, teigiama, kad perkančiosios organizacijos darbuotojai buvo pakankamai atidūs ir kompetentingi ruošiant pirkimo sąlygas, kita vertus, įsivėlusi klaida įvardijama „žmogiškuoju faktoriumi“, už kurį perkančioji organizacija negali atsakyti. Pastarasis argumentas laikytinas tik subjektyvia, niekuo nepagrįsta nuomone, toks aplinkybių vertinimas yra ne kas kita, o siekis išvengti atsakomybės. Akivaizdu, jog pirkimo sąlygos buvo paruoštos perkančiosios organizacijos darbuotojų, jas patvirtino viešojo pirkimo komisija, net apeliaciniame skunde teigiama, kad pirkimo sąlygos buvo kruopščiai rengtos ir tikrintos perkančiosios organizacijos darbuotojų, už ką perkančioji organizacija privalo prisiimti atsakomybę, todėl akivaizdu, jog vykdyto viešojo pirkimo nutraukimo ir neskelbiamų derybų būdo parinkimo priežastys priklausė nuo perkančiosios organizacijos. Be to, priimant sprendimą dėl viešojo pirkimo vykdymo dar galiojo sutartis su UAB „U“ (duomenys pakeisti), skelbimas apie viešąjį pirkimą buvo paskelbtas 2011 m. liepos 1 d., o 16000 tonų mazuto perkančioji organizacija užsakė 2011 m. liepos 26 d., taigi perkančiajai organizacijai buvo žinoma, kad mazutas gali bet kada būti pristatytas ir tai taip pat nelaikytina įvykiu, kurio perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog M. B. veiksmuose buvo pagrįstai nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Apeliaciniame skunde išdėstytas pažeidimo aplinkybių vertinimas laikytinas subjektyvia niekuo nepagrįsta nuomone, nesudarančia pagrindo abejoti skundžiamų nutarimo ir apylinkės teismo nutarties pagrįstumu ir teisėtumu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą ir M. B. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.