- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-583-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01032-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Albina Pupeikienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- A. P.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-583-538/2013
NUTARTIS
2013 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7702,5 Lt skolą už malkas, kuro katilą ir dvejas duris, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatyti, kad teismo sprendimo dėl skolos priteisimo įsiteisėjimo dieną priteista skola įskaitoma į jo prievolę mokėti išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad iš jo yra priteistas išlaikymas jo ir atsakovės nepilnamečiams vaikams - sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2008-02-13 nutraukta santuoka bei padalytas turtas, tame tarpe ir sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jie toliau gyveno tame pačiame sodo namelyje, su atsakove buvo žodžiu sutarę, kad jis nupirks malkas nameliui apšildyti, o atsakovė kompensuos pusę sumos, atitinkamai sumažindama jo mokamą išlaikymą vaikams. Nuo 2007 iki 2011 metų jis savo lėšomis nupirko 49,3 m³ malkų, 9,23 m³ rąstų bei 11,60 m³ medienos atliekų, bendrai 8305 Lt sumai. Taip pat už 3000 Lt jis nupirko bendram naudojimui kieto kuro katilą, atsakovės namo daliai dvejas duris – pušines su apvadais už 800 Lt ir ąžuolines su kalviškais apkaustais už 1250 Lt. Nurodo, kad su atsakove buvo sutarta dėl ½ šių išlaidų kompensavimo, išskaitant šias sumas iš išlaikymo jų vaikams, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. 2011 m. rugsėjo 19 d. antstolis pateikė pranešimą, kad dėl neteikiamo priteisto išlaikymo vaikams susidarė 20700 Lt įsiskolinimas. Kadangi atsakovė nevykdo žodinio susitarimo kompensuoti pusę jo turėtų išlaidų, šias sumas prašo priteisti, atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2012-11-26 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš R. S. 1100 Lt bylinėjimosi išlaidų A. P.. Nurodė, kad 2007–2011 metais jis savo asmeninėmis lėšomis nupirko 49,3 m³ malkų, 9,23 m³ rąstų bei 11,60 m³ medienos atliekų už bendrą 8305 Lt sumą, malkomis buvo šildomos jo ir atsakovės patalpos, todėl atsakovė privalo kompensuoti pusę jo turėtų išlaidų – 4152,5 Lt. Tačiau šie ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog jų pagrindu įgytos malkos (mediena) buvo naudojama jo ir atsakovės, kaip bendraturčių, namo šildymui 2008-2011 metais. Pats ieškovas nurodo, jog dalis medienos buvo naudojama statybinėms reikmėms, tvorai tverti, parduota. Kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl atsakovei tenkančios dalies šildymo išlaidų kompensavimo, ieškovas taip pat nepateikė. Ieškovas taip pat nurodo, jog jo lėšomis namui buvo nupirktos durys - pušinės su apvadais už 800 Lt ir ąžuolinės su kalviškais apkaustais už 1250 Lt. Tokių įrodymų, jog atsakovė būtų sutikusi su turto pagerinimu ir įsipareigojusi kompensuoti ½ ieškovo išlaidų, ieškovas nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie šių jo patirtų išlaidų būtinumo faktą – kad patirtos išlaidos buvo būtinos turtui išsaugoti ir išlaikyti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovas patyrė išlaidas turto tvarkymui, tačiau, nesant įrodymų, jog atsakovė sutiko prisidėti prie šių daiktų įsigijimo savo lėšomis, t.y., kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo atsakovei kompensuojant ½ ieškovo patirtų išlaidų, pripažintina, jog ieškovas veikė ir patyrė išlaidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą. Taip pat nurodė, kad ieškovui nepateikus įrodymų, jog kieto kuro katilas patalpoms šildyti buvo nupirktas jo asmeninėmis lėšomis, nėra pagrindo tenkinti jo reikalavimą dėl 1500 Lt priteisimo iš atsakovės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad malkos, kurias pirko 2008-2011 metais, buvo panaudotos šalių bendro pastato – sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Dobilas", (duomenys neskelbtini), šildymui, kadangi jis pateikė įrodymus apie tai, kad įsigijo malkų namo šildymui, o atsakovė jokių įrodymų nepateikė. Taip pat nors ir įrodyta, kad patyrė išlaidų durims įsigyti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų davusi sutikimą durims pirkti ar kad tai buvo būtina daryti. Tai nebuvo namelio pagerinimas, o esamos namelio vertės išlaikymas, nes duris buvo būtina keisti. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ne ieškovas, o atsakovė už katilą sumokėjo. Apeliantas nurodo, kad atsakovė neturėjo lėšų, todėl negalėjo sumokėti už katilą bei kad už katilą mokėjo ieškovas patvirtina A. G., iš kurio pirko katilą, pakvitavimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas ir motyvuotas, todėl atmestinas, o Plungės rajono apylinkes teismo 2012-11-26 sprendimas paliktinas nepakeistas. Plungės rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, nenukrypo nuo LAT formuojamos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad 2008-02-13 teismo sprendimu santuoka tarp šalių yra nutraukta ir padalytas santuokoje įgytas turtas. Ieškovas ir atsakovė yra pastato – sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), SB „Dobilas“, (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, A. S. priklauso 61/100 ir A. P. 39/100 pastato – sodo namelio. Tarp šalių 2008-05-08 notariškai patvirtinta sutartimi nustatyta naudojimosi sodo namelio patalpomis tvarka. Ieškovas nurodo, kad įrodė visas patirtas išlaidas, kurios iš atsakovės turi būti priteistos. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad su atsakove buvo sutarta dėl ½ šių išlaidų kompensavimo, išskaitant šias sumas iš išlaikymo jų vaikams, tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti. 2011 m. rugsėjo 19 d. antstolis pateikė pranešimą, kad dėl neteikiamo priteisto išlaikymo vaikams susidarė 20700 Lt įsiskolinimas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatos. Konstatuotina, kad išlaikymas yra numatytas vaikams bei jokie susitarimai teikti paslaugas atsakovei, o ne jos vaikams, kaip numatyta teismo nutartyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo, negalimi.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamam faktui buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
CK 4.76 straipsnyje nurodyta, jog kiekvienas bendraturtis privalo prisidėti prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bendraturtis privalo apmokėti tik tas jo turto daliai tenkančias išlaidas, kurios yra susiję su įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, taip pat tas, kurioms jis yra davęs sutikimą.
Ieškovas nurodė, jog 2007-2011 metais jis savo asmeninėmis lėšomis nupirko 49,3 m³ malkų, 9,23 m³ rąstų bei 11,60 m³ medienos atliekų už bendrą 8305 Lt sumą, malkomis buvo šildomos jo ir atsakovės patalpos, todėl atsakovė privalo kompensuoti pusę jo turėtų išlaidų – 4152,5 Lt. Pateikė A. B. rašytinius patvirtinimus, jog jis 2007-11-01 pardavė ieškovui malkų už 800 Lt, 2008-06-05 pardavė malkų už 800 Lt, 2009-04-14 pardavė malkų už 800 Lt, 2010-03-04 pardavė malkų už 1800 Lt, 2011-03-30 pardavė malkų už 1200 Lt, 2008 m. J. J. išduotu leidimu kirsti mišką UAB „Malkų įlankos terminalas“ išduotu krovinio važtaraščiu, kuriame krovinio gavėju nurodytas R. S., 2009-09-30 medienos gabenimo lapu, kuriame medienos gavėju nurodytas R. S. (b. l. 7-18). Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Plungės rajono apylinkės teismo 2008-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-327-514/2008, o malkas, kaip nurodo ieškovas įgytos 2007-11-01 iki santuokos nutraukimo bei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje atsakovei prievolės sumokėti ½ ieškovo išlaidų už malkas nebuvo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl atsakovei tenkančios dalies šildymo išlaidų kompensavimo, ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo nupirkta mediena buvo panaudota bendrų su atsakove patalpųšildymui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų ir nepriteisė (CPK 178 str., 185 str).
Ieškovas taip pat nurodo, jog jo lėšomis namui buvo nupirktos durys – pušinės su apvadais už 800 Lt ir ąžuolinės su kalviškais apkaustais už 1250 Lt. Ieškovas nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo ir dėl įsigytų durų bei nurodo, kad durys buvo įrengtos atsakovei priklausančioje namo dalyje, ji nereiškė jokių pretenzijų, nes durys buvo perkamos su jos žinia. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas patyrė išlaidas turto tvarkymui, tačiau, nesant įrodymų, jog atsakovė sutiko prisidėti prie šių daiktų įsigijimo savo lėšomis, t. y. kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl bendro turto pagerinimo atsakovei kompensuojant ½ ieškovo patirtų išlaidų, pagrįstai pripažino, jog ieškovas veikė ir patyrė išlaidas savo rizika, todėl neturi teisės į patirtų išlaidų kompensavimą (CPK 178 str., 185 str.).
Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas reikalavimas dėl šildymo katilo įsigijimo bei nurodo, kad už šildymo katilą mokėjo jis, tai patvirtina A. G. pakvitavimas. Teismas negalėjo vadovautis artimos draugės Z. R. parodymais dėl pinigų skolinimo, mano, kad pinigų skolinimasis turėjo būti įrodytas rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš liudytojo A. G. parodymų matyti, jog šildymo katilas viso namo patalpoms apšildyti buvo perkamas šalių susitarimu. Liudytojas A. G. teismo posėdyje paaiškino, jog pagal šalių prašymą pagamino kieto kuro katilą, pinigus sumokėjo A. P.. Iš liudytojos Ž. R. parodymų matyti, jog ji skolino A. P. 3000 Lt sumokėti už katilą, skolą jai atidavė taip pat A. P.. Įrodymų, paneigiančių šiuos teiginius, ieškovas nepateikė. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kieto kuro katilas patalpoms šildyti buvo nupirktas jo asmeninėmis lėšomis, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl 1500 Lt priteisimo iš atsakovės (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo iš ieškovo priteistina 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., b. l. 118).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo R. S. priteisti atsakovei A. P. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.