Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-22 · Administracinė byla Nr. A-39-60-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
A-39-60-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Stasys Gudynas (pran.)
Trečiasis asmuo
A. Ž., A. J. Ž.
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Šiaulių apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A39-1811/2008Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Antano Ablingio, sekretoriaujant Indrei Mikaitei, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises (tretysis suinteresuotas asmuo – A. J. Ž. ).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. Ž. ; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją G. N. vardu atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, esančią Kėdainių g., Šeduvos miestelyje, Radviliškio rajone. Pareiškėjas skunde nurodė, kad po G. N. mirties (mirė 1996 m. balandžio 1 d.) jis paveldėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. G. N. prašymą grąžinti savininkų V. K. , O. K. ir D. K. turėtą žemę (apie 23 ha) Radviliškio rajono Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė 1991 m. gruodžio 9 d. Tačiau jos prašymas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. sausio 23 d. raštu Nr. SD-165 pretendentė buvo informuota, kad nuosavybės teisės jai dar nėra atkurtos ir buvo siūloma pasirinkti atkūrimo būdą (vienas iš būdų – susigrąžinti žemę natūra). Tačiau kitu Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštu Nr. SD-1048 pareiškėjo atstovas buvo informuotas, kad G. N. Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Dėl to pareiškėjas 2007 m. birželio 22 d. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijai skundą. Šiaulių apskrities viršininko administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. S2-1967(1.17) nurodė, kad negali spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių į atkūrimo, nes G. N. įstatymų nustatytais terminais prašymo dėl V. K. Šeduvos mieste turėtos žemės grąžinimo Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriui nepateikė. Šį atsakymą pareiškėjas apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2007 m. spalio 26 d. rašte nurodė, kad esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę. Iš šio Nacionalinei žemės tarnybos rašto, gauto 2007 m. spalio 31 d., pareiškėjas taip pat sužinojo, kad Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimu, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nuosavybės teisės į V. K. , D. ir J. K. Šeduvos mieste, Radviliškio rajone turėtą žemę atkurtos A. J. Ž. .

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija nurodė, kad apie ginčijamą Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167, kuriuo A.J. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į V. K. , J. ir D. K. Šeduvos mieste, Radviliškio rajone, turėtą 7,13 ha žemės sklypą, pareiškėjo atstovas advokatas Ž. R. sužinojo gavęs Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 7 d. raštą Nr. SD-1048 arba vėliausiai – 2007 m. gegužės 22 d., kai gavo prašomų dokumentų kopijas. Tačiau pareiškėjo skundas administraciniam teismui buvo paduotas tik 2007 m. lapkričio 19 d. Todėl, atsakovo nuomone, laikytina, kad pareiškėjas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Tretysis suinteresuotas asmuo A.J. Ž. prašė atmesti pareiškėjo skundą. A.J. Ž. nuomone, Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 71-3330-4167 yra teisėtas ir pagrįstas. A.J. Ž. nurodė, kad G. N. padavė netinkamai užpildytą prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nepateikė visų reikiamų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku. G. N. paduoto prašymo grafoje „Buvęs savininkas“ nurodyta O. K. . Todėl atsakovas pagrįstai nurodė, kad G. N. nebuvo padavusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. K. Šeduvos mieste turėtą žemę. Be to, atkurti G. N. nuosavybės teises į V. K. žemę nėra pagrindo, nes senelės V. K. Šeduvos mieste turėta žemė (23 ha) buvo išdalinta jos vaikams: O. K. (G. N. motinai) – 9,17 ha, A. P. – 5,6 ha, Dominykui ir Jonui (A.J. Ž. tėvui) – 7,13 ha. A.J. Ž. nuomone, skundžiamu sprendimu jai pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvui J. K. priklausiusią žemę (7,13 ha).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 ir įpareigojo Šiaulių apskrities viršininko administraciją įstatymo nustatyta tvarka atkurti G. N. vardu nuosavybės teises į V. K. turėtą 7,13 ha žemės sklypo dalį Radviliškio rajone, Šeduvos miestelyje. Teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. N. nebuvo priimtas, pareiškėjas, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, jo įgyvendinančio Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 bei Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tinkamai pasinaudojo tokiems ginčams nustatyta ikiteismine nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas 2007 m. birželio 22 d. pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijai skundą dėl įgaliotų institucijų veiksmų (neveikimo) nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą skundą, atsakė 2007 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. S2-1967 (1.17), kurį pareiškėjas apskundė Nacionalinei žemės tarnybai. Atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjo atstovas gavo 2007 m. spalio 31 d., o skundą teismui padavė 2007 m. lapkričio 19 d. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas paduotas nepraleidus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto termino. Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. 1991 m. gruodžio 9 d. Radviliškio rajono Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą dėl K. (O.) V. turėtos žemės (23 ha) grąžinimo. Prašymas Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnyboje užregistruotas 1991 m. gruodžio 9 d. Nr. 11/1. Iš Nuosavybės teisę įrodančių dokumentų bylos Nr. 11 matyti, kad 1992 metais, 1995 metais buvo pateikti mirties liudijimai, gimimo liudijimai, santuokos liudijimai, metrikos duomenys, patvirtinantys giminystės ryšius. Nors G. N. 1991 m. gruodžio 9 d. prašyme nurodė buvusią savininkę O. K. , tačiau iš pateikto prašymo turinio aišku, kad buvo išreikšta valia atkurti nuosavybės teises į V. K. žemę, esančią Radviliškio rajone, Šeduvos mieste. Todėl atsakovo teiginys, kad G. N. nebuvo pateikusi prašymo dėl V. K. Šeduvos mieste turėtos žemės, yra nepagrįstas. Vadovaujantis prašymo pateikimo metu galiojusios Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” įgyvendinimo tvarkos 8 punktu, Šeduvos miesto apylinkės agrarinės reformos tarnyba, 1991 m. gruodžio 9 d. gavusi G. N. prašymą, turėjo jį išnagrinėti kartu su A.J. Ž. pateiktu prašymu bei informuoti pretendentę dėl trūkstamų nuosavybės teisę ar giminystės ryšį įrodančių dokumentų pateikimo. Tačiau tai nebuvo padaryta. Atsakovas nepagrįstai priėmė 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167, kuriuo grąžino visą ginčo žemę (7,13 ha), esančia Šeduvos mieste, Radviliškio rajone, A.J. Ž. . Todėl teismas, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, kuriame nurodyta, jog esamų dokumentų pakanka atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę, padarė išvadą, kad atsakovo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 71-3330-4167 naikintinas ir atsakovas įpareigotinas atkurti nuosavybės teises į V. K. turėtą žemę (7,13 ha) G. N. ir A.J. Ž. lygiomis dalimis.

III.

Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo A.J. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. A.J. Ž. nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų ir liudytojos O.L. V. parodymų matyti, jog apie ginčijamą Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167 pareiškėjas sužinojo 2007 metų vasario mėnesį, kai atvyko į Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrių. Tuomet specialistas A. P. pareiškėjui pranešė, kad nuosavybės teisės į V. K. Šeduvos mieste turėtą 7,13 ha žemę G. N. nebus atkuriamos, nes jau yra priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.J. Ž. . Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 7 d. pateikė pareiškėjo atstovui advokatui Ž. R. A.J. Ž. vardu parengtos nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopijas, iš jų – ir ginčijamo sprendimo kopiją. Su nurodyta byla advokatas Ž. R. susipažino 2007 m. gegužės 22 d. susipažino Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriuje. A.J. Ž. nuomone, terminas skundui paduoti nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas ne nuo Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo dienos, o nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužinojo apie ginčijamą sprendimą. Todėl laikytina, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. A.J. Ž. nuomone, teismas nepagrįstai panaikino visą Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 71-3330-4167. Be to nėra aišku, kaip teismo priimtas sprendimas gali būti įvykdytas, nes Šiaulių apskrities valdytojo 1995 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 71-3330-4167 yra Valstybei priklausančių akcijų perleidimo nuosavybėn sutarties Nr. 405 juridinis pagrindas. Panaikinus juridinį pagrindą, pati akcijų perleidimo sutartis liko nepakeista, jos galiojimo klausimas neišspręstas. A.J. Ž. nuosavybėn perleistos akcinės bendrovės „Ragutis” akcijos parduotos 1996 metais. Tačiau apie tai teismo sprendime neužsimenama. A.J. Ž. taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog G. N. 1991 m. gruodžio 9 d. prašyme 1 ir 4.1 punktuose skirtingai nurodyti buvusio turto savininko vardas ir pavardė. Teismas neapklausė Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus specialisto A. P. ir neišsiaiškino, kada A. P. savo ranka patikslino G. N. 1991 m. gruodžio 9 d. prašyme įrašytą buvusį savininką. Be to, teismas nesiaiškino, ar pareiškėjas turi O. K. (ar V. K. ) nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus ir kodėl šie dokumentai nebuvo pateikti teismui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens A.J. Ž. apeliacinį skundą pareiškėjas A. N. prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimą nepakeistą, o A.J. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertino visus šalių pateiktus dokumentus ir teisiškai motyvavo padarytas išvadas. Pareiškėjas savo atsiliepime į A.J. Ž. apeliacinį skundą nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, ginčus, atsiradusius nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, išankstine ne per teismą tvarka nagrinėja apskričių viršininkai ir Nacionalinė žemės tarnyba. Nagrinėjamu atveju sprendimas atkurti nuosavybės teises G. N. vardu nebuvo priimtas, todėl pareiškėjas privalėjo pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo j a:

Vyriausiajame administraciniame teisme 2008 m. spalio 24 d. gauta mirties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėjas A. A. N. 2008 m. birželio 15 d. mirė. Iš pateiktos Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 23 d. liudijimo kopijos matyti, kad po pareiškėjo mirties jo palikimą yra priėmę A. N. , gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir D. N. , gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Mirus pareiškėjui, šioje byloje ginčo teisinis santykis leidžia teisių parėmimą. Kadangi po pareiškėjo mirties jo palikimą priėmė A. N. ir D. N. , jie patrauktini pareiškėjais šioje administracinėje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

mirusį pareiškėją A. A. N. pakeisti jo teisių perėmėjais A. N. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. N. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Administracinės bylos nagrinėjimą atidėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimutis AlechnavičiusStasys Gudynas