Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A. (B. A.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

B. A. 2026 m. sausio 24 d. 17.54 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 19.19 val. tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija.

B. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis B. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad jo tėvai paliko jam sodybą, kurioje reikia tvarkytis. Paprašė vaikų pagalbos, tačiau šie atsisakė padėti. Todėl susinervino ir išgėrė dvi taures vyno. Prašė, kad kas nors atvažiuotų jį paimti, bet niekas neatvažiavo. Žinojo, kad vairuoti išgėrus negalima, bet kadangi nuo sodybos iki jo gyvenamosios vietos yra netoli, nutarė parvažiuoti pats. Vairuodamas nesijautė apgirtęs. Pakeliui buvo sustojęs, norėjo paprašyti pagalbos, bet nieko nerado. Buvo tamsus paros metas, slidu, sniegas, tačiau pakeliui daug automobilių nesutiko. Jam grįžus namo privažiavo policija, jis įpūtė 1,55 promilių. Atsisakė pasirašyti neblaivumo aktą ir alkotesterio kvitą, nes galvojo, kad nėra toks neblaivus, kaip parodė. Norėjo nuvažiuoti išsitirti kraują, bet nespėjo. Dabar su alkotesterio parodymais sutinka. Automobilį vairuoja nuo 18 metų, paskutinius ketverius metus neturėjo nė vieno pažeidimo, alkoholio beveik nevartoja. Dirba, jo mėnesio pajamos 790 Eur, taip pat turi paskolą. Automobiliu naudojasi kiekvieną dieną, automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Prašo skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir nekonfiskuoti automobilio, nes ieškos vairuotojo, kuris jį vežiotų. Pažymi, kad turi sveikatos problemų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju B. A. visiškai pripažino kaltę dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad 2026 m. sausio 24 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir susipyko su savo vaikais. Konfliktas įvyko dėl to, kad vaikai jam nepadeda tvarkytis prie namų. Po konflikto nusprendė išgerti, nuimti stresą. Išgėrė du-tris bokalus vyno. Po to nusprendė atsisėsti už savo automobilio vairo ir važiavo iki kito namo, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo vieno namo iki kito yra 3 km atstumas. Kol važiavo iki minėto adreso, jam iš paskos atvažiavo policijos pareigūnai ir paprašė jo pasitikrinti blaivumą. Jis pūtė du kartus, vieną kartą įpūtė 1,62 promilių, antrą kartą – 1,55 promilių. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Vairavo išgėręs nebe pirmą kartą. Po praėjusio karto jam buvo atimta teisė vairuoti, jis vėl teises išsilaikė 2023 metais. Pripažįsta savo kaltę bei sutinka su alkotesterio parodymais. Labai gailisi, kad atsisėdo prie vairo būdamas neblaivus. Iki jo gyvenamosios vietos buvo netoli, todėl nusprendė pavažiuoti, nes pėsčiomis būtų nenuėjęs, kadangi jo koja neatsistatė po lūžio. Turi sveikatos problemų su širdimi, daug kartų yra gulėjęs reanimacijoje, jam buvo sulaužytas dešinės kojos blauzdikaulis, taip pat turi neįgalumą, darbingumo lygis – (duomenys neskelbtini) procentų (b. l. 67-69).

Liudytoja E. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2026 m. sausio 24 d. 17.30 val. važiuodama (duomenys neskelbtini) kryptimi, pastebėjo važiuojantį tamsios spalvos automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įjungtais avarinės šviesos signalais, kuris vingiavo per kelią, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą. Važiuodamas toliau minėtas automobilis su priekiniu dešinės pusės ratu užvažiavo ant kelkraščio, į pusnį, po to ji paskambino numeriu 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Išvažiavęs iš pusnies, šis važiavo toliau pagrindine ((duomenys neskelbtini)) gatve link Geležinkelio pervažos, (duomenys neskelbtini) kryptimi. Vairuotojas galimai pastebėjo, kad ji važiavo jam iš paskos ir už pervažos pasuko į kairėje pusėje esantį posūkį, kur sustojo. Jai privažiavus arčiau, jis įjungė atbulinę pavarą ir apsisukęs vėl išvažiavo į pagrindinę gatvę, padidino greitį ir nuvažiavo toliau per pervažą link (duomenys neskelbtini) kaimo. Įsukęs į (duomenys neskelbtini) g., išjungė avarinės šviesos signalą ir vėl padidinęs greitį nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) g., link pervažos. Pravažiavęs pervažą, jis greitai nuvažiavo iki posūkio pažymėtu ženklu „(duomenys neskelbtini)“, pasuko į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g. Tada nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur sukinėjosi keisdamas gatves, įsuko į X teritoriją, tada išvažiavo atgal ir įvažiavo į pusnį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išvažiavęs iš pusnies ir apsisukęs nuvažiavo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastatė automobilį, užgesino automobilio variklį ir išlipo iš priekinės vairuotojo pusės. Išlipęs vyras stipriai svirduliavo ir nuėjo link namo. Kadangi policijos pareigūnų dar nebuvo, ji išlipo iš automobilio, pakvietė vyriškį, kad jis nepasišalintų, ir jis liko stovėti prie namo, užlipęs laiptais. Po minutės atvažiavo pareigūnai, nuėjo iki nurodyto asmens ir jį atsivedė iki savo automobilio. Važiuojant paskui automobilį ji matė, kad automobilyje buvo tik vienas asmuo – vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nebuvo, vairuotojas jai iš akiračio dingęs nebuvo (b. l. 32-34).

2026 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2026 m. sausio 24 d. 17.54 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo B. A., gim. (duomenys neskelbtini), automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 5-8).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2026 m. sausio 24 d. 17.41 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas privataus fizinio asmens pranešimas, kad važiuoja paskui automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vingiuoja po kelią, važiuoja su įjungtu avariniu šviesos signalu, kurio vairuotoją įtaria esant neblaivų (b. l. 9).

2026 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. V. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2026 m. sausio 24 d. dirbant pagal nustatytą maršrutą iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja neblaivus vyras, vairuoja „Toyota Avensis“ automobilį. Pranešėja seka minėtą „Toyota“ markės automobilį ir sekdama iš paskos matė, kad vairuotojas vingiuoja keliu. Vairuotojas buvo vienas, greičiausiai neblaivus. Susisiekus su pranešėja, buvo nustatyta, kad vyras važiavo link J. degalinės, po to pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Atvykus į vietą apie 17.56 val., sekant iš paskos, prie (duomenys neskelbtini)-ojo namo buvo pastebėtas „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis. Taip pat buvo liudytoja E. R., kuri nurodė, kad matė vyrą, kuris ką tik išlipo iš automobilio ir ėjo link namo, jis dabar stovi prie namo. Einant iš paskos, vyras buvo sulaikytas 2026 m. sausio 24 d. 17.57 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vyras (B. A., gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo vienas ir akivaizdžiai neblaivus. Jis buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Buvo bandyta patikrinti blaivumą, tačiau vyras akivaizdžiai nutraukinėjo pūtimą. Asmuo buvo perduotas kitam ekipažui. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atrakintas, variklis buvo užgesintas, automobilyje asmenų nebuvo, automobilio raktelį pateikė vairuotojas B. A., ištraukęs iš kelnių kišenės (b. l. 11).

2026 m. sausio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. L. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą faktinis įtariamasis kategoriškai atsisakė pasirašyti ant tam tikrų dokumentų, nes minėjo, kad su šiais parodymais nesutinka ir vyks už savo lėšas į įstaigą paimti kraujo tyrimus, kad nustatytų jo girtumą (b. l. 12).

Iš 2026 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtos fotolentelės matyti, kad užfiksuota (duomenys neskelbtini) kieme stovinčio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūrint automobilio išorę užfiksuota, kad automobilio priekinis bamperis kairėje pusėje atsikabinęs. Apžiūrint automobilio vidų užfiksuota, kad automobilio keleivio pusėje, priekinėje daiktadėžėje yra du tušti 0,2 l alkoholio „Suktinis“ ir „Metaxa“ buteliai. Vairuotojo pusės priekinėse durelėse yra mažos talpos buteliukas be užrašo su skysčiu (b. l. 13-25).

Iš 2026 m. sausio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota BPC garso įrašo apžiūra, kurios metu užfiksuota, kaip moteris skambina į BPC ir praneša apie jos matomą galimai neblaivų vairuotoją, kuriam važiuoja iš paskos. Moteris, bendraudama su policijos pareigūnais, pranešinėja jiems apie galimai neblaivaus vairuotojo judėjimo kryptį ir jo buvimo vietą (b. l. 26-27).

Iš 2026 m. sausio 27 d. apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kurios metu užfiksuota, kaip policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje sėdintis B. A. bendrauja su policijos pareigūnais ir sutinka pasitikrinti neblaivumą. Tikrinant neblaivumą pirmu sėkmingu pūtimu nustatytas 1,62 promilių girtumas, antru – 1,55 promilių girtumas. B. A. atsisako pasirašyti neblaivumo kvitus ir neblaivumo nustatymo aktą, sako, kad darysis kraujo tyrimus (b. l. 28-29).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra B. A. (b. l. 43).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Avensis 2.0 D4D“ vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 2350 Eur (b. l. 44).

2026 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti B. A. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamajam pirmu pūtimu 2026 m. sausio 24 d. 18.56 val. buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2026 m. sausio 24 d. 19.19 val. – 1,55 promilių neblaivumas (b. l. 56-57). Analogiški B. A. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse (b. l. 58). Alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galiojo iki 2026 m. sausio 27 d. (b. l. 59).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog B. A. 2026 m. sausio 24 d. 17.54 val. adresu (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 19.19 val. tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtina B. A. pareikštą kaltinimą. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes ir patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, sutiko su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Tai, kad B. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojos E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu; policijos įvykių registro išrašas; 2026 m. sausio 24 d. tarnybiniai pranešimai; 2026 m. sausio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė; BPC garso įrašas ir 2026 m. sausio 26 d. apžiūros protokolas; policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai ir 2026 m. sausio 27 d. apžiūros protokolas; 2026 m. sausio 24 d. neblaivumo nustatymo aktas; B. A. neblaivumo faktą (1,55 promilių) taip pat įrodo alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais rodmenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galiojo iki 2026 m. sausio 27 d.).

Taigi, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi B. A. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promilių, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas B. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir baigtumą, kaltininko kaltės formą – B. A. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

B. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. A. anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu B. A., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jam nutraukta (b. l. 49-50). B. A. paskutinių penkerių metų laikotarpiu trauktas administracinėn atsakomybėn vieną kartą už važiavimą keleivine transporto priemone be bilieto (b. l. 51-52). Kaltinamasis yra išsiskyręs, neturi nepilnamečių vaikų, dirba (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų (b. l. 93-100), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygis (b. l. 90-91). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Minėta, kad B. A., būdamas anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo vien tik atsitiktinio pobūdžio, o praeityje taikytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės didelės įtakos kaltinamajam nepadarė ir nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis kaltinamasis turi pakankamai rimtų sveikatos problemų dėl širdies, yra netekęs (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygio, dirba.

Todėl įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti B. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – baudą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 MGL (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur). Teismo vertinimu, šiuo atveju 51 MGL (2550 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkaus nusikaltimo padarymą, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis B. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti B. A. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 68 straipsnis); ir 2) automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismų praktikoje pažymima, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

Šioje byloje nustatyta, jog B. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Toks neblaivumo laipsnis nedaug viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (1,51 promilių). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis automobilį vairavo šeštadienį po 17 valandos, Vilniaus rajone ir Vilniaus mieste, kai eismas gali būti ne itin intensyvus, tačiau važiavo žiemą, tamsiu paros metu, esant sniegui ir slidžiai kelio dangai. Be to, iš liudytojos E. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad kaltinamasis važiavo su įjungtais avarinės šviesos signalais, vingiavo per kelią, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, su priekiniu dešinės pusės ratu buvo užvažiavęs ant kelkraščio, įvažiavęs į pusnį, manevravo gatvėse, o išlipęs iš automobilio stipriai svirduliavo. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių minėta liudytoja būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Taigi nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgėrė tik dvi taures vyno, nesijautė neblaivus, todėl sėdo prie automobilio vairo, nes gyveno netoli. Vadinasi kaltinamasis, turėdamas ilgametį vairavimo stažą (iš jo žodžių vairuoja nuo 18 metų), neabejotinai žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, tuo labiau, kad už analogišką nusikalstamą veiką jis anksčiau jau buvo kartą trauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir suprato grėsmę, kurią aplinkiniams kelia jo veiksmai, tačiau vis tiek nusprendė vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Šios aplinkybės rodo B. A. neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į B. A. nustatyto neblaivumo laipsnį (nedaug viršija 1,51 promilių, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį), į tai, kad jis anksčiau nėra trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkščių KET pažeidimų padarymą, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teismas teigiamai vertina išvardytas aplinkybes, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis 2020 metais trauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam 2 metams 6 mėnesiams buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tai itin neigiamai apibūdina B. A. asmenybę kaip nelinkusią pasitaisyti.

Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, B. A. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. sausio 27 d. Skirti B. A. trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašė kaltinamasis ir jo gynėjas, nėra tikslinga.

Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo šios kategorijos baudžiamosiose bylose teismų praktikoje yra pažymėta, kad automobilis yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu aptariamu atveju teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju B. A. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 43). Kadangi byloje nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Taigi, šiuo atveju automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė vertė Lietuvoje yra 2350 Eur (su PVM) (b. l. 44), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė B. A. padarytam nusikaltimui ar jo asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje ir nevaržo B. A. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė netaikyti turto konfiskavimo, nurodė, kad ieškos vairuotojo, kuris galėtų jį vežioti. Tačiau vien aplinkybė, kad automobilis reikalingas kaltinamajam vežioti, nes jam pačiam atimta teisė vairuoti, nelaikytina išskirtine ir nesudaro galimybės netaikyti minėto automobilio konfiskavimo.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – B. A. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).

BK 72⁵ straipsnyje įtvirtinta baudžiamoji poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Šiame straipsnyje numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pažymėtina, kad nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu neprašė kaltinamajam skirti BK 72⁵ straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nagrinėjamu atveju B. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nėra abejonių, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jam nusikalsti. Taip pat minėta, kad kaltinamasis tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padaro nebe pirmą kartą. Be to, kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis turi rimtų sveikatos problemų dėl širdies, yra ne kartą gulėjęs reanimacijoje, geria vaistus. Taigi, matyti, kad kaltinamasis alkoholį vartojo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nepaisydamas turimų sveikatos problemų.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslinga B. A. taip pat paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo programose ir kursuose. Nustatomas šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 1 metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Kiti klausimai

B. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-71). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės I. Šiurkaitės 2026 m. sausio 26 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas B. A. turtui – automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2026 m. sausio 26 d. iki 2026 m. liepos 26 d. (b. l. 72-73). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu B. A. laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. A. (B. A.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 51 MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. A. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti B. A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketveriems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2026 m. sausio 27 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti B. A. priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, paskirti B. A. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą sudalyvauti alkoholizmo programose ir kursuose per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

B. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su disku, kuriame yra BPC garso įrašas ir pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea bankas (buvęs AB Šiaulių bankas); ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – 1-809-1269/2026)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

B. A. taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.