Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja G.Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. spalio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei N. S., jos atstovei adv. Liucijai Bagačiovienei, atsakovui O. S., atsakovo atstovui adv. Jurijui Stepanovui, žodinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo O. S. (O. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui O. S., trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovo O. S. priešieškinį ieškovei N. S. dėl santuokos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl sutuoktinių kaltės.

Pagal CK trečiosios knygos IV skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str.1d.). Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl santuokos, kuri iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas, nustatytas CK 3.60 str. Pagal CK 3.60str.2d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85, 3.92 str., 3.10 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Šios pareigos yra lojalumas, savitarpio pagalba, moralinė ir materialinė parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir šeima. CK 3.60str. 3d. nustatyta prezumpcija, jog santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis buvo neištikimas, žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose ir nurodęs, kad vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, o tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriomis įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka iširo ne dėl šių priežasčių, pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių (2007-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-140/2007). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą. Be to, vertinant įrodymus civiliniame procese, pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šiuo atveju abi šalys įrodinėjo sutuoktinių kaltę preziumuojančias aplinkybes: ieškovė - atsakovo žiaurų elgesį su vaiku, o atsakovas –ieškovės neištikimybę. Bylos medžiaga įrodo, jog laikyta šalių dukra J. S., (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo dukra, ji gimė šalių santuokoje, todėl ieškovės neištikimybės faktas įrodytas ir tai preziumuoja jos kaltę dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo kaltės prezumpcija neįrodyta ir tai konstatuota 2008-07-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje. Tačiau be faktų, preziumuojančių kaltę CK 3.60 str. 3d. prasme, teisiškai reikšmingos nustatant sutuoktinių kaltę yra ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės dėl atsakovo netinkamo vykdymo pareigų, susijusių su lojalumu, savitarpio pagalba, moraline ir materialine parama, visapusišku rūpinimusi vaikais ir šeima. Šių aplinkybių įrodinėjimas visada realiai yra sunkus, nes siejamas su šalių išgyvenimais ir jausmais, todėl vienas iš pagrindinių įrodymų yra šalių paaiškinimai, kurie vertintini visame bylos kontekste.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas šeimoje elgėsi agresyviai, piktnaudžiavo alkoholiu, skyrė šeimai mažai dėmesio, elgėsi su ja šiurkščiai, neatsižvelgdamas į šeimos poreikius laisvalaikį ir pinigus skyrė savo pomėgiui – rinkti ir žiūrėti vaizdo įrašus. Šalys sudarė santuoką 1996-02-10, o 2006-11-22 ieškovė kreipėsi dėl jos nutraukimo. Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta ypatinga šalių neapykanta vienas kitam, šalys ypatingai nusiteikusios priešiškai, šie santykiai palietė ir jų dukrą M., kuri buvo konsultuota psichologų, jai buvo atliekamos ekspertizės( b.l.73-82, 147 ). Ieškovė nepaneigė aplinkybės, jog jų dukra M. ilgą laiką gyveno su atsakovo motina, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvada įrodo, jog 2007 metų gegužės mėn. atliekant tyrimą mergaitė blogai atsiliepė apie atsakovą (b.l. 148-149). Todėl šios faktinės aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog atsakovas nebuvo pakankamai dėmesingas savo vaikui, nesugebėjo kaip tėvas apsaugoti jos nuo ypatingai neigiamų emocijų, suteikti džiaugsmo, rūpintis ja labiau nei ieškovė, nes bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, kad vaikas yra emociškai išsekęs. Atsakovo pateiktas ieškovės laiškas, rašytas jam (b.l. 51-54), leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė nebuvo saugi su atsakovu, jautėsi negerbiama ir nebuvo materialiai aprūpinta. Bylos medžiaga įrodo, kad šalys per 10 santuokos metų praktiškai neturėjo bendrų pomėgių. Įvertinus paminėtus šalių paaiškinimus ir įrodymus darytina išvada, kad atsakovas pažeidė CK 3.27 str. paminėtas pareigas, nebūdamas pakankamai lojalus ieškovei, negerbė jos, nerėmė moraliai ieškovės ir savo dukters, nesugebėjo suderinti savo materialinių poreikių ir nesprendė vaiko auklėjimo klausimų, todėl jo kaltė dėl santuokos iširimo taip pat yra įrodyta. Paminėtais motyvais pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalijimo.

Iš šalių procesinių dokumentų darytina išvada, kad šalys dalijosi 600 Lt vertės televizorių, 700 Lt vertės šaldytuvą, 749 Lt vertės muzikinį centrą, 249 Lt vertės vaizdo magnetofoną, 2400 Lt vertės 600 vnt. garso ir 2400 Lt vertės 300 vnt. vaizdo kasetes bei 1800 Lt vertės plastikinius langus. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė šį turtą padalyti taip: jai priteisti televizorių, šaldytuvą ir 2 plastikinius langus bei 1349 Lt kompensaciją už tenkančią mažesnę turto dalį, o atsakovui priteisti 600 vnt. garso kasečių, 300 vnt. vaizdo kasečių, muzikinį centrą ir vaizdo magnetofoną ( b.l. 62). Atsakovas priešieškiniu prašė visą šį turtą palikti ieškovei, tačiau priteisti iš ieškovės jam jo vardu paimtą 8960 Lt paskolą, kurią jis investavo į ieškovės asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad muzikinis centras būtų paliktas ieškovei (b.l.153).

Dėl santuokinio turto padalijimo būdo – CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta pirmenybė santuokinio turto padalijimui natūra. Šiame straipsnyje nurodyti ir kiti atvejai, kai turtas dalijamas kitais būdais- jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes ir teismų praktikoje šios taisyklės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyse - 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartis R. K. v. A. K. byloje Nr. 3K-3-435/2004, 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis A. P. v. D. P. byloje Nr. 3K-3-529/2005, 2006 m. sausio 11 d. nutartis D. V. v. A. V. byloje Nr. 3K-3-26/2006.. Pagal išdėstytą teisinį reguliavimą, jeigu yra galimybė, santuokinis turtas padalijamas natūra. Tačiau visais tais įstatyme išvardytais atvejais, kai nėra galimybės turtą padalyti natūra, pvz., turtas yra nedalus (CK 4.6 straipsnis), arba atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir kitas svarbias aplinkybes, vienam sutuoktiniui perduodamas visas turtas, kartu jį įpareigojant kompensuoti jam tenkančio kito sutuoktinio turto dalį pinigais, taip užtikrinant sutuoktinių bendro turto lygias dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tačiau šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei visą santuokoje įgytą turtą, nepasisakė dėl kompensacijos atsakovui, todėl ši sprendimo dalis keistina(CPK 326 str. 1d.3p.).

Pagrindinis turtinis ginčas tarp šalių vyksta dėl atsakovo 8960 Lt paskolos, kurią atsakovas prašo priteisti iš ieškovės. Bylos medžiaga įrodo, kad atsakovas 2005-07-21 paėmė 5600 Lt vartojamąją paskolą buto remontui ir 2006-07-18 - 3360 Lt remonto darbams ( b.l.151, 152). Ieškovė nurodo, kad šias paskolas jis pasiėmė savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir šeimos interesais nepanaudojo, tačiau nesant jos paaiškinimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, nepaneigta CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. CK 3.92 str. 4 d. išvardyti sandoriai, kuriuos gali sudaryti tik abu sutuoktiniai,- tai visi sandoriai, susiję su nekilnojamojo turto disponavimu, dėl bendros įmonės ir vertybinių popierių perleidimo, šiuo atveju ginčo paskola nėra paminėtame sąraše, todėl preziumuojama, kad imdamas šias vartojimo paskolas veikė su ieškovės sutikimu. Ši nuostata yra išaiškinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008, kurioje nurodyta, kad Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Tačiau šios nuostatos reikšmingos šioje byloje aiškinantis vartojimo paskolų teisinę prigimtį, jų transformavimąsi į bendrąją jungtinę nuosavybę, nes kreditorius nereiškia savarankiško reikalavimo dėl šių paskolų. Ieškovė remiasi aplinkybe, jog antroji paskola paimta 2006-07-18, t.y. kai šalys faktiškai kartu nebegyveno. Tačiau ieškovė neginčija tos aplinkybės, kad ji faktiškai išsikraustė gyventi į tėvų butą dėl jų buto remonto, o liudytojos L.S. parodymais (b.l.145) įrodyta, kad šalių dukra M. pas atsakovo mamą gyveno iki 2006-11-01, todėl šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad šios paskolos buvo išleistos šeimos pragyvenimui ir daiktams įsigyti. Šioje byloje teisiškai reikšminga tai, kad pirmoji 5600 Lt paskola yra padengta, o antroji praktiškai padengta ir šalių kreditorius nereiškia savarankiškų reikalavimų šalims ir faktiškai paskolų pinigai buvo investuoti į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad šias paskolas šalys išleido bendrai įvairioms smulkmenoms (b.l.143). Todėl atsakovas šiuo atveju turi teisę prašyti priteisti tik kompensaciją už ieškovei priteistą visą santuokoje įgytą turtą, o ne paskolas iš ieškovės, nes jos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti, tarp jų ir atsakovo. Šiuo atveju paminėtais motyvais yra pagrindas priteisti kompensaciją atsakovui už jam tenkančią mažesnę turto dalį, nes ieškovė apeliaciniu skundu neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o atsakovas apeliaciniu skundu sutinka su tokiu padalijimo būdu, bet faktiškai prašo kompensacijos. Be to, šalys apeliaciniais skundais neskundžia sprendimo dalies, kuria nebuvo pirmosios instancijos teisme pasisakyta dėl 300 vnt. vaizdo kasečių, kurias ieškovė nurodė savo procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, kad ginčo dėl šių kasečių tarp šalių nėra.

Sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo keistina ir iš ieškovės atsakovui priteistina kompensacija už jai priteistą visą santuokoje įgytą 6498 Lt vertės turtą. Kompensacijos dydis priteistinas atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukros interesus, nes ieškovės turtinė padėtis ir pajamos įrodo, jog su ja likusios šalių nepilnametės dukters turtiniai interesai bus pažeisti, todėl atsakovui priteistina 1/3 dalies palikto ieškovei turto kompensacija - 2166 Lt.

Sprendimo dalis dėl J. S. išlaikymo priteisimo iš atsakovo naikintina, nes jis nėra jos tėvas.

Iš ieškovės atsakovui priteistini 64,98 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 200 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (b.l. 164, 189, CPK 93 str. 1d., 4 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeisti ir priteisti O. S. iš N. S. 2166 Lt kompensaciją už jai priteistą santuokoje įgytą turtą.

Panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo J. S. priteisimo.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Iš N. S. O. S. priteisti 64,98 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.