- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-28
- Bylos Nr.
- 2A-3057-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01184-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-105-879/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Miesto energija“ 42 556,44 Lt skolą už šildymą, 35 382,58 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad atsakovas yra įsiskolinęs už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpos laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. balandžio 30 d. patiektą šilumos energiją.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Miesto energija“ pateikė prieštaravimus, kuriais prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nesutikimą su preliminariu sprendimu atsakovas motyvavo tuo, jog ieškovas neturi licencijos šilumos energijai tiekti (Šilumos ūkio įstatymo (toliau tekste ir ŠŪ) 30 straipsnio 1 dalis), o nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajone yra paskelbta ekstremali situacija, dėl ko ieškovas negali reikalauti iš atsakovo padengti turėtas ekstremalios situacijos šalinimo išlaidas, kurias privalo atlyginti Ukmergės rajono savivaldybė (Civilinės saugos įstatymo (toliau tekste ir CSĮ) 31 straipsnis). Atsakovas taip pat pabrėžė, jog su ieškovu nėra sudaręs jokių sutarčių dėl šilumos energijos teikimo, bei nesutiko su ieškovų prašomų priteisti delspinigių dydžiu. Anot atsakovo, ieškovas ne tik neturi teisės reikalauti delspinigių, bet jų dydis lyginant jį su skolos dydžiu yra akivaizdžiai neprotingas. Reikalavimui priteisti delspinigius turėtų būti taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. galutiniu sprendimu 2012 m. rugpjūčio 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 42 556,44 Lt skolos, 9 061,61 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir 774,27 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad ieškovui nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybai 2010 m. gegužės 30 d. priėmus sprendimą Nr. 7-82 „Dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašalio nutraukimo“ bei 2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajono ekstremalių situacijų komisijai nusprendus paskelbti ekstremalią situaciją Ukmergės rajone buvo pavesta pradėti teikti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono vartotojams. Teismas sprendė, jog ieškovui šilumos tiekimo licencija nebuvo būtina dėl paskelbtos ekstremalios padėties. Nustatęs, jog atsakovas faktiškai iš ieškovo gavo šildymo paslaugas, teismas nurodė, jog atsakovas privalo už jas atsiskaityti. Tuo atveju, jeigu atsakovas nepageidavo, kad ieškovas jam tiektų šilumą, jis galėjo kreiptis į ieškovą dėl šių paslaugų tiekimo nutraukimo.
Atsiliepimas
Atsakovo argumentus, jog nėra teisinio pagrindo ieškovui priteisti delspinigius, teismas atmetė nurodęs, jog ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau tekste ir Taisyklės) 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų 22. punktą. Tačiau preliminariu sprendimu priteistų delspinigių teismas mažino iki 9 061 Lt sumos, kuri paskaičiuota už 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Miesto energija“ prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą atsakovas grindžia iš esmės tokiais argumentais:
1. Dėl sprendimo dalies priteisti 42 556,44 Lt skolą. Atsakovas pabrėžia, jog ieškovas iki 2012 m. liepos 5 d. šilumos energijos tiekimo neturėjo reikalingų licencijų, dėl ko šilumos energijos tiekimas buvo neteisėtas, o iš neteisėtos veiklos ieškovas neturi teisės gauti pajamų. Ukmergės rajono savivaldybės administracija neturėjo pagrindo pagal ŠŪĮ 30 straipsnio 4 dalį licencijos ieškovui, veikiančiame toje pačioje teritorijoje, kurioje galioja atsakovui išduota licencija.
Nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajone yra paskelbta ekstremali situacija, todėl ieškovas negali reikalauti iš atsakovo padengti turėtas ekstremalios situacijos šalinimo išlaidas. Ieškovo ekstremalios situacijos metu patirtas išlaidas už patiektą šilumos energiją privalo atlyginti Ukmergės rajono savivaldybė (Civilinės saugos įstatymo 31 straipsnis). Atsakovas pažymi, jog ieškovo jam pateiktuose mokėjimo pranešimuose nurodytas šilumos kainas tvirtina Ukmergės rajono savivaldybės Ekstremalios situacijos komisija, kuri neturi tam teisės (ŠŪĮ 32 straipsnis). Be to, šilumą ieškovas atsakovui teikia, nors jie nėra sudarę šilumos energijos tiekimo sutarties (Taisyklių 73. punktas).
2. Dėl sprendimo dalies priteisti 9 061,61 Lt delspinigių. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šalys nebuvo sudarę šilumos energijos ir/ar karšto vandens tiekimo sutarties, ieškovas ginčo laikotarpiu neturėjo reikalingų licencijų šilumos energijos tiekimui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Taisyklių 7 priede nustatytų Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų 22. punktą. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog paminėtų sąlygų dalykas yra šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra, o ne šilumos energija ar karšto vandens tiekimas. Kadangi šalys nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl delspinigių, teismas neturėjo pagrindo juos priteisti. Atsakovas taipogi teigia, kad bet kuriuo atveju priteistų delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir sudaro beveik ketvirtadalį priteistos skolos.
Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Ukmergės šiluma“ v. UAB „Miesto energija“, bylos Nr. 2A-433/2013 (CPK 182 straipsnio 2 punktas), nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 20 d. tarp Ukmergės rajono savivaldybės ir UAB „Energijos taupymo centras“ bei UAB „Ukmergės energija“ buvo sudaryta SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartis. Pagal šios modernizavimo sutarties 5.1 punktą atsakovas įsipareigojo per vieną mėnesį nuo jos įsigaliojimo sudaryti su ieškovu turto nuomos sutartį ir modernizavimo sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis atlikti ieškovo išnuomojamo turto – šilumos ūkio – renovaciją ir modernizavimą. 2001 m. sausio 2 d. tarp atsakovo, kaip nuomininko, ir ieškovo, kaip nuomotojo, buvo sudaryta turto nuomos sutartis Nr. 1, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovui laikinai naudoti ir valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 7-82 „Dėl SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašališko nutraukimo (CK 6.217 str. pagrindu)“ buvo nuspręsta nuo 2010 m. gegužės 30 d. vienašališkai nutraukti modernizavimo sutartį.
Modernizavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Miesto energija“, UAB „Energijos taupymo centras”, bylos Nr. 3K-3-212/2012.
Pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 03-87 atsakovui išduotą šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-1 atsakovui buvo suteikta išimtinė teisė tiekti šilumos energiją Šventupio, Dainavos teritorijose. Ieškovui Valstybinė kainų ir energetikos komisija licenciją šilumos tiekimo veiklai Šventupio, Dainavos teritorijose išdavė 2012 m. liepos 5 d. Taigi vienintelis licencijuotas šilumos tiekėjas Šventupio, Dainavos teritorijose laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 18 d. iki 2012 m. liepos 5 d. buvo atsakovas UAB „Miesto energija“.
Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“, atsižvelgdama į tai, kad nuo 2010 m. gegužės 30 d. nutraukiama Modernizavimo sutartis, pavedė ieškovui nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos k. bei perimti atsakovo valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje.
2010 m. rugsėjo 28 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. 13-1069 „Dėl ekstremalios situacijos Ukmergės rajone skelbimo“, atsižvelgęs į tai, kad Ukmergės rajone nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuspręsta pradėti šildymo sezoną, Modernizavimo sutartis yra vienašališkai nutraukta, paskelbė Ukmergės rajone ekstremalią situaciją, pavedė ieškovo direktoriui užtikrinti viešąjį interesą ir pradėti tiekti šilumą ir karštą vandenį Ukmergės rajono gyventojams. Taigi nuo 2010 m. rugsėjo 28 d. šilumos tiekimo veiklą Ukmergės rajone, tiksliau Ukmergės mieste ir Dukstynos k., de facto vykdė ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Melioratorių g. 24-2, Šventupės k., bei šildymo sezonų, trukusių nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. balandžio 30 d., metu atsakovas valdė ir eksploatavo administracines patalpas, esančias Šviesos g. 17, Ukmergėje, kurios jam buvo perduotos pagal Modernizavimo sutartį. Šie nekilnojamieji daiktai šildomi centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų, tai yra šilumos energiją jiems ginčo laikotarpiu tiekė ieškovas.
Taigi pagal bylos medžiagą Ukmergės rajone 2010 m. rudenį susiklostė situacija, kai Šventupio, Dainavos teritorijose šilumos tiekimą vykdęs atsakovas negalėjo toliau to daryti, kadangi su juo buvo nutraukta Modernizavimo sutartis, kuria jam buvo išnuomotas šilumos ūkis, o šilumos ūkį Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo perėmęs ieškovas, tai yra atsakovas buvo nustojęs valdyti šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtinus šilumos gamybos įrenginius. Minėta, kad Modernizavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą patvirtino kasacinis teismas. Esant tokiai situacijai - siekdamas užtikrinti, jog Ukmergės rajono gyventojai žiemos periodu būtų aprūpinti šilumos energija, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius ne tik paskelbė ekstremalią situaciją, bet ir pavedė šilumos tiekimą užtikrinti ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisė tiekti šilumą ieškovui buvo suteikta vadovaujantis specialiuoju teisės norminiu aktu - CSĮ, faktas, jog ieškovas neturėjo ŠŪĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatytos šilumos tiekimo licencijos, kuri jam buvo išduota tik 2012 m. liepos 5 d., kai kasacinis teismas patvirtino Modernizavimo sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumą, nėra teisiškai reikšmingas apsprendžiant šilumos energijos tiekimo atsakovo valdytoms patalpoms teisėtumo faktą.
CSĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus, taip pat ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie teikė materialinius išteklius, Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos išlaidos, susijusios su materialinių išteklių teikimu, ir gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu.
Pagal šios bylos faktines aplinkybes CSĮ 31 straipsnio nuostatos aptariamu atveju netaikytinos. Ekstremalusis įvykis, dėl kurio Ukmergės rajone buvo paskelbta ekstremali situacija, įvyko iš esmės dėl atsakovo kaltės, kadangi pastarasis pažeidė savo įsipareigojimus, prisiimtus Modernizavimo sutartimi. Paskelbus ekstremalią situaciją, jos padariniams suvaldyti buvo pasitelktas ieškovas, kuris de facto vykdė šilumos energijos teikėjo funkcijas, tai yra užtikrino tiek privačius Ukmergės rajono gyventojų bei kitų subjektų, kuriems nuosavybės teise priklausančioms patalpoms šiluma tiekiama iš centralizuotų sistemų, poreikius, tiek viešuosius poreikius tiekiant šilumos energiją viešiesiems objektams (pvz., ligoninėms, mokykloms). Atitinkamai tarp privačių asmenų ir ieškovo iš esmės susiklostė šilumos energijos pirkimo pardavimo teisiniai santykiai, atsirandantys tarp šilumos energijos tiekėjo ir šilumos energijos vartotojų, kurie tęsiasi iki šiol. Patalpų, kurioms šilumą ginčo laikotarpiu šilumos energiją tiekė ieškovas, savininkai ar valdytojai turėjo teisę atsisakyti tiekiamos energijos, tačiau to nepadarę priėmė ieškovo teikiamas paslaugas, atitinkamai įgijo ir asmeninę prievolę už jas atsiskaityti. Tokios pareigos perkėlimas valstybei ar Ukmergės rajono savivaldybei pagal šios bylos faktines aplinkybes neatitiktų CSĮ 31 straipsnio esmės.
Įvertinus tai, kad atsakovas priėmė ieškovo tiektą šilumos energiją, nereiškė pretenzijų nei dėl jos tiekimo tvarkos, nei dėl kokybės, akivaizdu, jog atsakovas, kaip minėta pirmiau, prisiėmė ir prievolę atsiskaityti už gautas paslaugas. Aplinkybė, jog šilumos energijos tiekimo kainos ginčo laikotarpiu buvo nustatytos Ekstremalių situacijų komisijos ieškovo reikalavimo apimties pagrįstumui įtakos neturi, kadangi nepateikta duomenų, jog ši komisija, vykdžiusi ekstremalios situacijos prevenciją bei valdymą, tai yra perėmusi Ukmergės rajono savivaldybės įgaliojimus šilumos tiekimo srityje, nustatydama šilumos bazines kainas būtų nesivadovavusi ŠŪĮ 32 straipsnyje nustatytais reikalavimais.
Šių argumentų pagrindu kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai priteisti iš atsakovo ieškovui 42 556,44 Lt skolą.
Ginčas aptariamu atveju yra kilęs dėl įsiskolinimo už patiektą šilumos energiją priteisimą, bet ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą priteisimo. Taigi Taisyklių 7 priedo 22. punkto, nustatančio delspinigių mokėjimo prievolę vėluojant atsiskaityti nustatytais terminais už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, nuostatos teisinės reikšmės neturi. Todėl kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisė 9 061,61 Lt delspinigių. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas teismo sprendimas keičiamas – atmetant ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pakeitus teismo sprendimą, keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Patenkinta 54,6 procentai ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui teismo priteisto žyminio mokesčio suma mažinama iki 638,27 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog patenkinta 17,55 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovo atsakovui priteisiama 136,01 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ priteista 9 061,61 Lt delspinigių, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimus atmesti.
Sumažinti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“ priteisto žyminio mokesčio sumą iki 638,27 Lt.
Kitoje dalyje Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“ 136,01 Lt žyminio mokesčio.