- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 1-165-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36010-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- V. Č.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos studentas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. V., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 154 punkto reikalavimą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), išvažiavo iš šalutinio kelio, (duomenys neskelbtini), skersai pagrindinio kelio, link sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), nepastebėjo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo nukentėjusiosios V. Č., ir su juo susidūrė, dėl ko šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. Č. buvo padaryti paviršiniai odos sužalojimai, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, dilbio ir abiejų kelių srityse, dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžimas, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinis lūžimas, t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. Č. sveikata.
Kaltinamasis G. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13 val. 35 min. blaivus vairavo jam priklausantį automobilį BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir kartu su pažįstamu V. B. važiavo link sodų bendrijos (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad važiuoja šalutiniu keliu. Jam reikėjo „kirsti“ pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini). Važiuodamas apie keturiasdešimt kilometrų per valandą greičiu, sulėtino greitį, pristabdė, bet visiškai nesustojo. Pažiūrėjęs į kairę, kliūčių nematė, o pažiūrėjus į dešinę, apakino saulė, bet jis nesustojo, važiavo, pajuto smūgį į dešinį automobilio šoną. Supranta, kad pasielgė lengvabūdiškai, neapdairiai, dėl to susidūrė su Vaitkuškio k. pusės pagrindiniu keliu važiuojančiu automobiliu Toyota Yaris. Nuo smūgio jo BMW apsisuko važiuojamoje dalyje ir sustojo, o automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į pievą. Jis buvo šoke, bet nei jis, nei su juo važiavęs keleivis V. B. nebuvo sužaloti. Pro šalį važiavusi moteris iškvietė policiją ir GMP. Pilnai pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles, atsiprašo nukentėjusiosios.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo G. V. duoti parodymai neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (t. 1., b. l. 138-139, 147-146).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13 val. 35 min. važiuodama iš Vilniaus į Ukmergę vairavo jai priklausantį automobilį TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Leidosi nuo (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 60 km/h greičiu. Oro sąlygos buvo geros. Staiga skersai kelio, iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki kurio liko 30-50 m. Ji stabdė, tačiau sustoti nepavyko jos automobilis priekine dalimi atsitrenkė į BMW 323 dešinį šoną. Po susidūrimo BMW 323 apsisuko ir liko stovėti važiuojamojoje dalyje, o jos vairuojamas Toyota Yaris nuvažiavo nuo kelio į pievą. Ji sąmonės neprarado, bet patyrė didelį šoką. Bandė paskambinti mobiliuoju telefonu 112, bet nepavyko. Pro šalį važiavusi nepažįstama moteris iškvietė policiją ir GMP, bandė ją nuraminti. Jai skaudėjo dešinę ranką, krūtinkaulį, kaklą, kelius. Automobilyje BMW 323 važiavo du vyriškiai: jaunuolis sėdėjo už vairo, o vyresnis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Netrukus atvyko policija ir GMP. Medikai ją išsivežė į VšĮ ,,Ukmergės ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Ten jai buvo nustatyta: dešinės rankos stipinkaulio apatinės dalies lūžimas, dešinės rankos riešakaulio lūžimas, įtariamas krūtinkaulio apatinio trečdalio lūžimas, krūtinės ląstos sumušimas, kelių sumušimas (t. 1., b. l. 67-68).
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., dienos nepasakys, ketvirtadieni, apie 14 val., su G. V., pastarajam vairuojant automobilį BMW, važiavo link sodų bendrijos. Privažiavęs sankryžą su pagrindiniu keliu, G. V. automobilio nepristabdė ir įvažiavo į sankryžą, kur susidūrė su kitu, mažu, raudonos spalvos automobiliu, kuris po susidūrimo nuvažiavo į pievą. Kitą automobilį vairavo moteris. Žino, kad iš paskos važiavo kitas automobilis, kurį vairavo moteris ir su ja važiavo vaikas. Ji iš karto sustojo. Kas toliau buvo jis nežino, nes į įvykio vietą atvažiavo G. V. brolis ir jie išvažiavo. Ar kito automobilio vairuotoja buvo sužalota, nežino. Šio eismo įvykio metu jis sužalotas nebuvo. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas yra G. V., kuris nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Kitą automobilį, su kuriuo susidūrė, jis pamatė maždaug 10 metrų atstumu (t. 1., b. l. 120-122).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo padėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. rugpjūčio 22 d. G. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 1-3).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13 val. 40 min. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) susidūrė automobilis Toyota, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, visas aplinkybes jau aiškinosi ten buvę pareigūnai, buvo atvykusi GMP brigada, kuri vairuotoją iš Toyota automobilio išsivežė apžiūrai į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kadangi ji skundėsi rankos skausmu. Buvo išsiaiškinta, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad automobilis BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. V., išvažiavo iš šalutinio kelio, kuris buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 204 „Stop“, ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. Č., dėl ko įvyko eismo įvykis. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vėliau paaiškėjo, kad V. Č. yra galimai skilęs riešo kaulas ir krūtinkaulis, ji išleista gydytis ambulatoriškai. Automobiliu BMW pasirūpino jo vairuotojas, o automobilis Toyota buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vytauto g. 109, Ukmergė (t. 1., b. l. 62).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini) sankryža, užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, sudarytas eismo įvykio vietos planas (t. 1., b. l. 7-10, 11-12, 13-27).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilio BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta, sulankstyta: priekinės, dešinės pusės durys, galinės, dešinės pusės durys, galinis, dešinės pusės ratas, galinis, dešinės pusės sparnas, vidurinis, dešinės pusės statramstis, stogas, virš šio statramsčio, dešinės pusės slenkstis (t. 1., b. l. 28-30, 30-39).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinis bamperis, atsiskyrė nuo automobilio, priekinis kairės pusės bamperis, priekinis dešinės pusės bamperis, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės, radiatorius (t. 1., b. l. 40-42, 43-54).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris apgadintas po eismo įvykio, nuvežta į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vytauto g. 109, Ukmergė (t. 1., b. l. 63).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimų nustatyta, kad automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso V. Č., automobilis BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – G. V. (t. 1., b. l. 71, 141).
Iš neblaivumo nustatymo žurnalo kopijos nustatyta, kad V. Č. ir G. V. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (t. 1., b. l. 64-65).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas R. L., susipažinęs su nukentėjusiosios V. Č. medicininiais dokumentais ir įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad V. Č. padaryti paviršiniai odos sužalojimai, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, dilbio (nenurodyta kurio- specialisto pastaba) ir abiejų kelių srityse, dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžimas, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinis lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio ir riešakaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (t. 1., b. l. 110-112).
Iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktos informacijos nustatyta, kad į BTA draudimo bendrovę kreipėsi V. Č. dėl jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo. BTA draudimo bendrovė yra apskaičiavusi ir išmokėjusi 1 500,00 eurų išmoką neturtinei žalai atlyginti, 174,02 eurus išmoką prarastoms pajamoms kompensuoti, 2 837,00 eurų išmoką kompensavimui žalos, patirtos dėl nepataisomai sugadintos transporto priemonės Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išmokos išmokėtos į nukentėjusiosios nurodytą banko sąskaitą (t. 2., b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šią normą būtina nustatyti pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių ir kaltę. Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už KET pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad G. V. 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 154 punkto reikalavimą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), išvažiavo iš šalutinio kelio, (duomenys neskelbtini), skersai pagrindinio kelio, link sodų bendrijos (duomenys neskelbtini), nepastebėjo ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo nukentėjusiosios V. Č., ir su juo susidūrė, dėl ko šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. Č. buvo padaryti paviršiniai odos sužalojimai, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, dilbio ir abiejų kelių srityse, dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžimas, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinis lūžimas, t. y. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. Č. sveikata.
Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, kad važiuodamas šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini), kirto pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini), buvo neatidus ir neatsargus, nes nesustojo prie nelygiareikšmės sankryžos, o tik sulėtino greitį iki maždaug 20-30 km/h, apakintas saulės iš kairės pusės įvažiavo į pagrindinį kelią, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, dėl to susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu Toyota Yaris. Kaltinamojo G. V. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios V. Č. ir liudytojo V. B. parodymai. Nukentėjusioji parodė, kad jai leidžiantis nuo (duomenys neskelbtini) kelyje (duomenys neskelbtini) 60 km/h greičiu, staiga skersai kelio, iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) išvažiavo BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki kurio liko 30-50 m., ji stabdė, tačiau sustoti nepavyko, jos automobilis priekine dalimi atsitrenkė į BMW 323 dešinį šoną. Oro sąlygos buvo geros. Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos nepamena, su G. V., pastarajam vairuojant automobilį BMW, važiavo link sodų bendrijos. Ties sankryža su pagrindiniu keliu G. V. nesustojo, į ją įvažiavo ir susidūrė su kitu, mažu, raudonos spalvos, moters vairuojamu automobiliu, kuris po susidūrimo nuvažiavo į pievą. Konkretų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį patvirtina dokumentų apžiūros protokolas, kuriuo teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs nukentėjusiosios V. Č. medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. Č. padaryti paviršiniai odos sužalojimai, poodinė kraujosruva kairiame kelyje, dilbio (nenurodyta kurio – specialisto pastaba) ir abiejų kelių srityse, dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžimas, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinis lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl stipinkaulio ir riešakaulio lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad būtent kaltinime nurodyti G. V. veiksmai, kuriais jis, važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu ir nepraleido juo važiuojančio V. Č. vairuojamo automobilio, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 154 punkto reikalavimą (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), ir tai lėmė pasekmes – V. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tad konstatavus, kad G. V. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymiai, pripažintina, kad jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Spręsdamas klausimą dėl G. V. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), atlyginta dalis žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalis) sumokėta draudimo bendrovei 40 proc. išmokėtos nukentėjusiajai sumos (t. 2., b. l. 47-51), kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (t. 1., b. l. 158), per paskutinius penkerius metus tris kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą dėl transporto priemonės vairavimo naudojantis mobiliuoju telefonu rankomis ir du kartus už tai, kad vairavo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas transporto priemones, baudos sumokėtos (t. 1., b. l. 156-157), nedirba (t. 1., b. l. 155), (duomenys neskelbtini)studentas.
Teismui pateiktas J. V. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti G. V. jos, t. y. J. V., atsakomybėn pagal laidavimą. Nurodo, kad G. V. yra jos sūnus, kuris gyvena kartu, tarp jų susiklostę artimi ir nuoširdūs santykiai, jis padeda rūpintis seneliais, gerai mokosi, linkęs elgtis atsakingai. Ji yra nedirbanti, rūpinasi buitimi, šeima, garbaus amžiaus savo ir sutuoktinio tėvais, didžiąją dalį laiko būna namie, todėl sūnaus elgesį gali kontroliuoti. Yra neteista, nebausta administracine tvarka, mano esanti geru pavyzdžiu savo sūnui, daryti teigiamą įtaką. Teismo posėdžio metu apklausta J. V. parodė, jog G. V. poelgį vertina neigiamai, sūnus dėl jo nuoširdžiai pergyveno, klausė patarimų, ji pastebėjo, kad jis pradėjo elgtis atsakingiau, vairuoti apdairiau, tiki, kad ateityje jis laikysis teisės aktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę G. V. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 eurų, kurią jai iš dalies atlygino draudimo kompanija, sumokėdama 1500 eurų, todėl likusią sumą ji prašo priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 1500 eurų atlygintas draudimo bendrovės neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai, jo nuomone, yra per mažas, atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus ir tebesitęsiančius nepatogumus dėl skausmo, jis sutinka, kad būtų teismo priteista papildomai 1000 – 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, supranta, kad draudimo bendrovė regreso tvarka iš jo reikalaus atlyginti priteistos žalos nukentėjusiajai dalį ir sutinka ją sumokėti. Šie duomenys leidžia spręsti, kad sąlygos, numatytos 2 dalies 3 ir 4 punktuose, kas liečia žalos atlyginimą, yra tenkinamos.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimo šiuo atveju, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju G. V. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, mokykloje charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, vienas gabiausių (duomenys neskelbtini), atstovaujantis mokyklą konkursuose, nekonfliktiškas, neturintis drausminių nuobaudų (t. 2., b. l. 34), per paskutiniuosius penkerius metus tris kartus buvo baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, baudos sumokėtos, taip pat kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, išreikšta pozicija dėl padarytos nusikalstamos veikos (neigiamas savo veiksmų vertinimas, prisipažinimas ir gailėjimas) – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – kad yra pagrindo manyti, jog G. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie J. V. – neteista (t. 2., b. l. 40), nebausta administracine tvarka (t. 2., b. l. 31), neįrašyta į gydytojo psichiatro, narkologo įskaitas (t. 2., b. l. 30), Ukmergės miesto seniūnijos pateiktais duomenimis jos atžvilgiu negauta nusiskundimų, šeima neįtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę (t. 2., b. l. 32), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 straipsnio 3 dalis) ir gali daryti teigiamą įtaką G. V. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, tiek ir dėl artimų santykių su kaltinamuoju.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir, pripažinus, kad J. V. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina G. V. laiduotoja. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo G. V. bei jo laiduotoja skirtinos J. V. asmenybę, į tai, kad šeima yra materialiai išlaikoma vieno asmens, R. V., į jo gaunamas pajamas (t. 2., b. l. 33, 35), teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė G. V., G. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar sistemingai daro atitinkamus KET pažeidimus ir pan. Nagrinėjamu atveju padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs atitinkamus padarinius kito asmens – nukentėjusiosios sveikatai, visgi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo šiurkštūs sąmoningi veiksmai (pvz., vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas. Be to, ir įvertinus duomenis apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka, teismas sprendžia, kad jis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Teismo vertinimu, kaltinamajam pats baudžiamasis procesas turėjo teigiamos įtakos, todėl linkęs tikėti G. V. pasižadėjimu ateity būti atsakingu kelių eismo dalyviu, juolab, kad jis yra trečio – paskutinio kurso studentas, kuriam suteikta teisė įgyti C ir CE kategorijos vairuotojo pažymėjimą, o praradęs B kategorijos teises, jis tokią galimybę praras (t. 2., b. l. 34). Todėl teismas vertina, kad šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pateikė informaciją, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa draudimo bendrovei išsiuntė pretenziją Nr. 10161 dėl 226,49 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios V. Č. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose po 2019 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (t. 1., b. l. 91). AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino 226,49 eurus Valstybinei ligonių kasai, kompensuojant išlaidas už suteiktas V. Č. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (t. 2., b. l. 19-20).
Nukentėjusioji V. Č. baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią iš viso įvertino 5 000,00 eurų sumai ir dėl patirtos turtinės žalos, kurią įvertino 3 000,00 eurų (t. 1., b. l. 76-78). Ieškinyje nurodoma, kad dėl eismo įvykio buvo nepataisomai sugadintas jos iki šiol puikios techninės būklės automobilis ir jai sutrikdyta sveikata, medikai konstatavo dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinį sąnarinį lūžimą, ylinės ataugos fragmento poslinkį 3-4 mm, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinį lūžimą dozalinėje dalyje, kitus paviršinius odos sužalojimus, poodinę kraujosruvą kairiame kelyje, dilbio ir abiejų kelių srityse. Įvykio metu ir iškart po įvykio ji jautė didelį skausmą krūtinės, kaklo, kelių ir rankų srityse, nesuvokė, kodėl prie jos nepriėjo įvykio kaltininkas, ją apėmė didžiulis stresas, nerimas. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė šoką, stresą, tai turėjo ir turi neigiamą įtaką jos emocinei sveikatos būklei. Nors po eismo įvykio praėjo nemažai laiko, tačiau skausmus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus jaučia iki šiol – neretai skauda ranką, krūtinės ląstą, kelį, ji jaučia nerimą, baimę. Dėl sukelto fizinio skausmo ir sveikatos sužalojimų, jos dešinė ranka iš dalies deformavosi ir tai kelia daug ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių problemų, nepasitikėjimo savimi. Negali taip, kaip anksčiau, dirbti nei darbovietėje, nei namuose atlikti namų ruošos darbų, darbas kompiuteriu (spausdinimas) neretai kelia skausmus, greitai ima jausti rankos nuovargį, tirpimą. Po patirtų sužalojimų kenčia dėl nemigos, iki šiol jaučia neigiamų minčių srautus, kelyje elgiasi pernelyg atsargiai, jaučia baimę vairavimui. Taigi įvykio pasekmės yra ir, tikėtina, bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Be to, jos automobilis yra nebetinkamas eksploatavimui ir buvo parduotas už 400 eurų (t. 1., b. l. 76-78).
Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad kaltinamojo G. V. veiksmais nukentėjusiajai V. Č. sutrikdyta sveikata, būtent kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. Č. atsisakė ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl byla dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nutrauktina. Nukentėjusioji iš dalies palaikė pateiktą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, jog draudimo kompanija jai išmokėjo 1500 eurų neturtinės žalos, todėl ji savo 5000 eurų reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina šia suma.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnį). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ją prašant priteisti iš atsakovo G. V.. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios prašoma atlyginti neturtinė žala kildinama iš G. V. padarytos nusikalstamos veikos – neatsargaus nusikaltimo, jau minėtomis aplinkybėmis jam vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas lėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju, įvertinus, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių, jog jai buvo padaryta atitinkama neturtinė žala, susijusi su stresu, pergyvenimais dėl sužalojimų, jų galimų pasekmių, skausmo ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Visgi šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad G. V. vairuota transporto priemonė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu akcinėje draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi (t. 1., b. l. 142), būtent ši bendrovė laikytina tinkamu atsakovu dėl kaltinamojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo atitinkamose ribose. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu AAS „BTA Baltic Insurance Company“ buvo pripažinta civiliniu atsakovu.
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į civilinį ieškinį dėl žalos priteisimo prašė nukentėjusiosios civilinį ieškinį AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atžvilgiu atmesti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad draudikas, pagal šiai dienai pagrįstus reikalavimus, yra pilnai įvykdęs savo prievolę, t. y. nukentėjusiajai V. Č. yra atlyginęs 1500,00 eurų neturtinės žalos, 174,02 eurus – prarastų pajamų, 2 837,00 eurus – kompensavimas žalos, patirtos dėl nepataisomai sugadintos transporto priemonės. Minėto dydžio draudimo išmokos nukentėjusiajai buvo išmokėtos pavedimais į jos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą. Pastebėtina, kad jokių prieštaravimų ar papildomų pretenzijų dėl išmokos dydžio draudimo bendrovėje gauta nebuvo, kas leidžia daryti prielaidą, kad nukentėjusioji su draudimo bendrovės žalos dydžio apskaičiavimu sutiko, pripažino tinkamu ir pakankamu. Draudimo bendrovė taip pat atlygino 226,49 eurus Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, 1 212,90 eurų – Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, kompensuojant iš Sodros biudžeto lėšų paskirtą ligos išmoką (t. 2., b. l. 19-20).
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu, nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, sužalojimo būdu, bei kitos reikšmingos aplinkybės. Be to, sprendžiant nurodytą klausimą, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, kurioje suformuota, jog įprastais atvejais už neturtinės žalos dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dydis yra iki 2900 eurų (pvz., kasacinė nutartis byloje 2K-211-895/2018). Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog nebuvo pakenkta gyvybiškai svarbiems organams, gydymas nebuvo sudėtingas, nenustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų emociniai išgyvenimai būtų peraugę į mediciniškai patvirtintus emocinius susirgimus, taip pat nebuvo nustatyta, kad sužalojimo mastas būtų artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui. Vis dėlto, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad nukentėjusiajai V. Č. išmokėta 1500 eurų suma visiškai kompensuoja jai kilusią neturtinę žalą. Šiuo atveju itin reikšminga aplinkybe teismas laiko tai, kad nukentėjusiosios darbas susijęs su spausdinimu kompiuteriu, ji yra teisininkė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje, taigi konkretūs sužalojimai – dešiniojo stipinkaulio apatinio galo skeveldrinis sąnarinis lūžimas, dešiniojo riešakaulio trikampio avulsinis lūžimas, jai turėjo sukelti tiek padidintą nerimą ir stresą dėl galimybės atlikti savo darbą, rankos skausmą spausdinant ji jaučia iki šiol, be to, po traumos liko randai, neabejotinos sveikatos sutrikdymo pasekmės turi įtakos jos emocinei būsenai bei sumažėjusioms įprastinėms darbinėms galimybėms, nes nukentėjusioji turi daryti poilsio pertraukas dėl skausmo. Civilinis atsakovas, įvertinęs su autoįvykio trauma susijusias aplinkybes, nukentėjusiajai atlygino 1500 eurų neturtinę žalą, visgi, teismo vertinimu, nurodyta suma nelaikytina pakankama. Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai papildomai iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteistina 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Taigi nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl kitų klausimų
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad G. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas automobilis BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su įpareigojimu jo neremontuoti, neparduoti, nieko jame nekeisti, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (t. 1., b. l. 55-56), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas G. V..
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad V. Č. įgaliotam asmeniui V. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas automobilis Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įpareigojant saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (t. 1., b. l. 60-61), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas V. Č..
Kardomosios priemonės byloje skirtos nebuvo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje skirtas nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą G. V. atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiosios ieškinio atsisakymą dėl turtinės žalos atlyginimo priimti ir bylą dalyje dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Nukentėjusiosios V. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti V. Č. naudai iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį BMW 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti G. V..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti V. Č..
Išaiškinti G. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti J. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.