- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-10-08
- Bylos Nr.
- II-567-406/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Linas Stanislovas Bagdonas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas P. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas P. J. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2009 m. gegužės 14 d. apie 10¹⁵ val. Palemono g. Kauno mieste, vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, buvo neatidus, priekyje važiuojantį automobilį, rodantį kairiojo posūkio signalą ir persirikiuojantį posūkiui į kairę, neapvažiavo iš dešinės, automobilio nesustabdė, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su bebaigiančiu kairįjį posūkį atliekančiu automobiliu. tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 142 ir 133 punktų reikalavimus.
2009 m. birželio 3 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. P. J. buvo nubaustas administracine nuobauda - 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
P. J. teigia, kad šio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Jis nurodo, kad Palemono g. ties namu Nr. 1 pasivijo automobilį Opel Omega ir įsijungęs kairiojo posūkio signalą, nesant kelio ženklų ir priešpriešinėje eismo juostoje iš priekio atvažiuojančių automobilių, pradėjo jį lenkti. Tuo metu šis automobilis, nerodydamas jokių posūkio signalų, neįsitikinęs, kad jo nelenkia kita transporto priemonė, neužėmęs kraštinės kairiosios padėties, staiga pradėjo sukti į kairę ir užtvėrė jam kelią, dėl ko ir įvyko susidūrimas. Mano, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo nuomone, Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė automobilio Opel Omega vairuotojas A. A. Policijos pareigūnai, priimdami nutarimą jį bausti, rėmėsi prielaidomis, tinkamai neištyrė bei neįvertino visų reikšmingų autoįvykio aplinkybių. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nukentėjusysis A. A. nurodo, kad važiuodamas automobiliu Opel Omega Palemono g. Kauno mieste, prisigretino prie punktyrinės linijos, iš anksto prieš 60-70 metrų parodė posūkį į kairę ir pradėjo atlikinėti kairiojo posūkio manevrą. Įpusėjus manevrą, pajuto smūgį į automobilio dešinįjį šoną. Mano, kad autoįvykio priežastis – leistino greičio viršijimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir P. J. kaltė remiantis byloje esančiais faktiniais duomenimis konstatuota nepagrįstai, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATYPK 127 str. 2 d. patrauktas bei nubaustas neteisėtai.
Policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, objektyviai, pilnai ir visapusiškai neištyrė bei neišsiaiškino visų su autoįvykiu susijusių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, jas neteisingai įvertino, todėl konstatuodamas P. J. kaltus veiksmus, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. (ATPK 284 straipsnio 1 dalis ).
Pareiškėjas kaltinamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 133 ir 142 punktų pažeidimu.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 133 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti neviršijant leistino greičio ir taip pat nustato, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 142 p. nustato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Siekiant byloje objektyvios tiesos bei sprendžiant, ar pareiškėjas pagrįstai kaltinamas minėtų Kelių eismo taisyklių punktų pažeidimais, būtina nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir pagrindinę sąlygą, įtakojusią eismo įvykio, kurio metu buvo sugadinta vairuojama transporto priemonė kilimą.
Abu eismo įvykio dalyviai yra suinteresuoti bylos baigtimi, prieštaringi tiek pareiškėjo, tiek nukentėjusiojo liudytojų parodymai taip pat teismui kelia abejones, todėl objektyvūs įrodymai, kurių pagrindu galima spręsti apie eismo įvykio kilimo priežastis ir kaltus asmenis yra eismo įvykio schema, fotonuotraukos, kuriose fiksuoti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai. Būtent šių įrodymų pagrindu yra galimybė objektyviai spręsti apie eismo įvykio mechanizmą.
Dėl pareiškėjui inkriminuoto KET 133 p. pažeidimo.
Tiek administraciniame teisės pažeidimo protokole, tiek ir nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, tačiau byloje nėra jokių patikimų, objektyvių faktinių duomenų, kad P. J., vairuodamas automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį ar važiavo nepasirinkęs saugaus greičio. Pagal bylos medžiagą nėra pagrindo taip pat pripažinti, kad jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kelio ar meteorologines sąlygas, todėl policijos pareigūnų įvardintas tariamas KET 133 p. pažeidimas tėra įrodymais nepagrįstos jų prielaidos, manymas ir spėliojimai, kurie nėra patvirtinti objektyviai bylos medžiaga bei kuriais negali būti grindžiama pareiškėjo kaltė. Pažymėtina, kad nei protokole, nei nutarime nėra konkretizuotas nei vienas iš minėtame KET punkte nurodytų reikalavimų, kurį tariamai pažeidė pareiškėjas. Nesant byloje jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo vairuoto automobilio greitį, nėra galimybės neginčijamai spręsti, kad pareiškėjo vairuota transporto priemonė važiavo viršydama leistiną greitį.
Dėl KET 9 p. pažeidimo.
Nors pareigūnas, surašęs protokolą ir priėmęs nutarimą konstatavo, kad P. J. pažeidė ir šio punkto reikalavimus, tačiau kaip ir dėl KET 133 p. pažeidimo nei viename iš minėtų procesinių dokumentų nėra nurodyta, kokie konkretūs KET 9 punkte nustatyti reikalavimai yra pažeisti. Iš bylos medžiagos spręstina, kad nukentėjusysis kairį posūkio signalą atliko staiga, todėl pareiškėjas, lenkdamas A. A. vairuojamą transporto priemonę, neturėjo galimybės iš anksto numatyti šios kliūties, keliančios grėsmę eismo saugumui ir imtis būtinųjų atsargumo priemonių.
Kaip jau minėta, KET 142 p., kurį pažeidus kaltinamas pareiškėjas, nustato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, įvertinus eismo įvykio mechanizmą, automobilių apgadinimų pobūdį, jų padėtį pagal stacionarius orientyrus (objektus) po eismo įvykio galima daryti išvadą, kad nukentėjusysis,
važiuodamas Palemono gatve nebuvo persirikiavęs taip kaip reikalauja KET posūkiui į kairę, t. y. kairiojo posūkio manevrą atlikinėjo, nepasitraukęs prie pat Palemono gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi krašto, neįsitikinęs atliekamo manevro saugumu, tuo metu, kai pareiškėjo vairuojamas automobilis jau lenkė jo vairuojamą automobilį ir buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Būtent šios nustatyto aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilio Opel Omega vairuotojas kairį posūkį atliko judėdamas staigia įstriža trajektorija ir dėl šios priežasties pareiškėjas, važiuodamas iš paskos, dar jam nepradėjus lenkimo manevro, neturėjo galimybės objektyviai numatyti, kad Opel Omega vairuotojas atlikinės kairiojo posūkio manevrą. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam atlikus veiksmus taip, kaip to reikalauja KET, P. J. būtų turėjęs galimybę apvažiuoti sukančią į kairę transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Nors liudytojai L. K. ir M. V. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, tačiau šie asmenys yra A.A. bendradarbiai, todėl jų parodymai kelia teismui abejones. Pažymėtina ir tai, kad jie negalėjo nurodyti esminės reikšmingos aplinkybės, ar tuo metu, kai A. A. darė kairiojo posūkio manevrą į šalia esančią teritoriją, pareiškėjo automobilis jau atlikinėjo lenkimo manevrą. Liudytojos G. R., kuri važiavo kartu su pareiškėju ir yra jo draugė, parodymai taip pat vertintini kaip bylos baigtimi suinteresuoto asmens.
Išanalizavus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visetą: pareiškėjo bei nukentėjusiojo paaiškinimus, automobilių susidūrimo mechanizmą, darytina išvada, kad P. J. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133 ir 142 punktų reikalavimų ir jo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo sąlyga eismo įvykiui kilti. Spręstina, kad eismo įvykio kilimą įtakojo automobilio vairuotojo A. A. nepriimtini KET reikalavimus pažeidžiantys veiksmai, pasireiškiantys tuo, kad jis kairiojo posūkio manevrą darė tuo metu, kai pareiškėjo vairuojama transporto priemonė jau buvo išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą ir atlikinėjo lenkimo manevrą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nesant P. J. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. (ATPK 250 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Skundą tenkinti.
Panaikinti 2009 m. birželio 3 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. P.J. nubaustas administracine nuobauda – 150 Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.