Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-41-875/2011m.(Proceso Nr.1-51-1-00022-2010-6)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.6., 1.1.10.1., 1.2.24.1., 1.2.24.5., 2.3.6.5., 2.1.12.2.12

2011 m. balandžio 6 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 270 str. 2 d. ir 273 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2010m. liepos mėn., tiksliai nenustatytu laiku, Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, jam nuosavybes teise priklausančiame sklypuose, pažeisdamas 2001-04-10 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p. bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus, draudžiančius atlikti privačiuose miškuose kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, taip tyčia neturėdamas leidimo iškirto 5,0 ha miško, t.y. iškirto didesnį negu 1 ha savo miško plotą, paruošdamas 538,81 ktm medienos, ir taip, pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarė didelės 45 260,04 litų žalos aplinkai.

V. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2010 m. pradžioje nusipirko mišką (duomenys neskelbtini), Akmenės r., Mažeikių miškų urėdijoje, ir išsiėmė leidimus kirtimui. Pinigai miško pirkimui buvo skolinti, reikėjo atiduoti skolas, todėl išsikirto daugiau miško. Prieš kirsdamas žinojo, kad buvo leista iškirsti 1 ha einamo kirtimo. Iškirsto miško plotas apie 5 ha. Iškirto apie 700 kubų medienos, o leidimas tebuvo duotas 300 ar 400 kubams. Kirtimus darė liepos mėnesį. Medieną pardavė privačiai firmai iš Klaipėdos, gavo apie 50000 Lt. Dėl tokio savo poelgio gailiuosi.

Liudytojas ir civilinio ieškovo atstovas R. Š. parodė, kad 2010 m. vasaros pabaigoje su kolega pastebėjo nukirstą mišką, esantį Akmenės rajone (duomenys neskelbtini), Mažeikių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypuose, kuris vasaros pradžioje dar nebuvo kirstas. Iškart krito į akis, kad nebėra viso miško. Iš kitos valdos buvo kraunama mediena, ten ir sutiko V. L.. Su juo apžiūrėjo valdą, surašė aktą, jis pripažino pats įvykdęs kirtimą. Antrą kartą irgi važiavo į valdą, atliko matavimus, dalyvavo ir kaltinamasis. V. L. neteisėtai ir plynai nukirto beveik visą valdą – 5 ha. Buvo paskaičiuota žala gamtai. Žala – tai neteisėtai nukirstas medienos kiekis, kuris nustatytas ištisiniu matavimu. Iš viso buvo 679,81 kubinių metrų bendro kirtimo, leista iškirsti 141 kubinių metrų, neteisėtai iškirsta 538,81 kubinių metrų medienos.

Iš 2010-11-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra Akmenės r. (duomenys neskelbtini), esančiame miške., kuris yra Mažeikių urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypai, kuriuos apžiūrėjus, matosi, kad jie plynai išpjautas ( b.l. 27-31).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. L. parodė, kur miške yra jo sklypas, esantis Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), Mažeikių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypus, ir kur jis plynai iškirto medžius ( b.l. 138-140).

Iš žalos aplinkai, padarytos neteisėtai iškirtus medžius buvusioje Mažeikių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypų privačioje V. L. miškų valdoje, apskaičiavimo akto matyti, kad neteisėtai iškirstos medienos tūris - 538, 81 kubinių metrų, kirtimų būdas – plynas, žala aplinkai 45260,04 Lt ( b.l. 5).

Iš 2010-07-14 leidimo serija (duomenys neskelbtini) kirsti mišką miško savininkui kopijos matyti, kad miško savininkui V. L. leidžiama jo miške Akmenės r.sav., (duomenys neskelbtini), Mažeikių miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) sklype, einamasis kirtimas 1,6 ha, valksmos einamasis kirtimas 0,3 ha., viso 1,9 ha, numatomas iškirsti apytikslis likutinis medienos tūris 141 kubinių metrų (b.l. 38)

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo V. L. parodymai, liudytojo R. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros prtokolas, įtariamojo pardymų patikrinimo protokolas, žalos aplinkai apskaičiavimo aktas, leidimo kirsti mišką miško savininkui kopija patvirtina tai, kad V. L. Akmenės rajone (duomenys neskelbtini), Mažeikių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), jam nuosavybes teise priklausančiame, (duomenys neskelbtini) sklype, pažeisdamas 2001-04-10 Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtinto „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo“ 3 punkto reikalavimus, tyčia neturėdamas leidimo iškirto 5,0 ha miško, didesnį negu 1 ha savo miško plotą, paruošdamas 538,81 ktm medienos, ir taip, pažeidęs teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarė didelės 45 260,04 litų žalos aplinkai.

Pagal BK 270 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, jeigu dėl aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo buvo padaryta didelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų sunkių padarinių. Konstatuotina, kad V. L. veiksmais augmenijai padaryta didelė žala, nes neturint leidimo plynai iškirsta 5,0 ha miško, paruoštas dilelis kiekis medienos - 538,81 kubiniai metrai, tuo padaryta 45 260,04 litų žalos aplinkai.

Pagal BK 273 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomyvė kyla tik tada, kai neturint leidimo iškeltamas didesnis negu vieno hektaro savo miško plotas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. L. neturint leidimo iškirto 5 hektarus savo miško, yra daugiau nei vieną hektaro plotą.

Kaltinamojo V. L. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 270 str. 2 d. ir 273 str. 1 d.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., o taip pat bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str.

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. L. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atlygino dalį žalos. V. L. anksčiau neteistas (b.l.117), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l.120-125), psichikos sveikatos centro ir narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l.129), Telšių rajono savivaldybės administracijos Telšių miesto seniūnija charakterizuojančių duomenų neturi (b.l. 127).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes V. L. už nusikaltimus, numatytus LR BK 270 str. 2 d. ir 273 str. 1 d., skirtinos švelniausios straipsnių sankcijose numatytos bausmės- baudos, mažesnės nei šios bausmės vidurkis pagal nusikaltimų sunkumą. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu. Baudą V. L. privalo sumokėti per šešis mėnesius.

Civilinis ieškovas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš V. L. 45 260,04 litų dėl padarytos žalos aplinkai, taip pat prašo priteisti iš V. L. penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisiamajame posėdyje ieškovo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė visiškai ieškinį tenkinti. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad V. L. 2010m. liepos mėnesį privačioje valdoje (duomenys neskelbtini), Mažeikių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo iškirto 5,0 ha miško, paruošdamas 538,81 kubinių metrų medienos. Suminis žalos dydis yra 45 260,04 litų. Žala apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr.521 (su vėlesniais pakeitimais). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti. V. L. žalos atlyginimui sumokėjo į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą 1000 Lt. Ieškovo reikalavimas priteisti iš V. L. neteisėtu miško kirtimu padarytą neatlygintą 44 260,04 Lt žalą aplinkai yra tenkintinas. Kaltinamasis V. L. neginčija pareikšto ieškinio dėl žalos aplinkai atlyginimo ir sutinka jį atlyginti.

Tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti iš V. L. penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkintinas. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“, todėl ji atsakovui V. L. šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato (baudžiamoji byla Nr. 2K-181/2010). Dėl to ieškovo reikalavimas priteisti iš V. L. penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti tenkinamas.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, iki visiškos žalos atlyginimo pagal šį nuosprendį, pratęstinas 2010-11-26 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. L. turtui - (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Kardomoji priemonė V. L. - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 270 str. 2 d. ir 273 str. 1 d. ir jam skirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 270 str. 2 d. baudą 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 3900 Lt dydžio baudą.

pagal Lietuvos Respublikos BK 273 str. 1d. baudą 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 1950 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, V. L. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti baudą 30 MGL minimalių gyvenimo lygių (MGL) – 3900 Lt dydžio baudą.

V. L. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir pateikti duomenis teismui apie sumokėjimą. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ji bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Kardomąją priemonę V. L. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 44 260,04 Lt (keturiasdešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt litų 04 ct) žalos, padarytos aplinkai, atlyginimą ieškovui biudžetinei įstaigai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 190742486, M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai, iki visiškos žalos atlyginimo pagal šį nuosprendį, pratęsti 2010-11-26 Akmenės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. L. turtui - (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)

Apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pratęsimą pranešti turto arešto aktų registrui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.