- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-24
- Bylos Nr.
- II-277-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01368-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. T. (A. T.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8646-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo; D. O. (D. O.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-8143-2020 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. balandžio 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-28051-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 10 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas), laikotarpiu buvo trijų asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.1.10.1 punktų reikalavimų. Administraciniu nurodymu pareiškėjui A. T. buvo siūloma iki 2020 m. balandžio 25 d. sumokėti 250 eurų dydžio baudą (ROIK Nr. 20113164592).
Pareiškėjui A. T. nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8646-2020 jam už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą skirta 500 eurų bauda.
D. O. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. balandžio 10 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 10-ANR_P-28056-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 10 d., apie 15.05 val., (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu buvo trijų asmenų grupėje, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Nutarimo 3.1.10.1 punktų reikalavimų. Administraciniu nurodymu pareiškėjui D. O. buvo siūloma iki 2020 m. balandžio 25 d. sumokėti 250 eurų dydžio baudą. (ROIK Nr. 20113164659).
Pareiškėjui D. O. nustatytu terminu nesumokėjus siūlomos baudos, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-8143-2020 jam už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą skirta 500 eurų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. T. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 15 val. jis buvo pas savo kaimyną, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Iš ten buvo gautas pranešimas policijai, kad jis neva sumušė kaimyną ir dėl to policija jį sulaikė. Kadangi tuo metu jis buvo išgėręs, policija jį nuvežė į „Salą“. Dėl šio įvykio jam buvo skirta bauda už karantino sąlygų nesilaikymą. Pareiškėjas A. T. mano, kad jam administracinė nuobauda yra paskirta neteisėtai, nes jis karantino sąlygų nepažeidė, viešose vietose nesilankė.
Pareiškėjas D. O. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. balandžio 10 d., apie 15 val. jis buvo incidento, įvykusio tarp kaimynų, liudytoju. Jis bandė išskirti susikibusios kaimynus. Po to S. K. išbėgo iš savo buto ir liko tik kitas kaimynas vardu A., pavardės nežino. Butas liko neužrakintas, todėl jis su žmona liko saugoti šį butą. Tada buto savininkas grįžo atgal su policija ir tik tuo momentu jie buvo keturiese. Policija paprasčiausiai surašė jam administracinio nusižengimo protokolą ir į jo klausimą už ką tai padarė, atsakė, jog už tai, kad buvo čia. Kitą kaimyną policija sulaikė. Pareiškėjas D. O. teigė, kad jis kaimynų muštynėse nedalyvavo ir kartu su kitais tuo metu nebuvo.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinė atsiliepimuose į pareiškėjų A. T. ir D. O. skundus nurodė, kad priimti nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, jie buvo priimti įvertinus surinktų įrodymų visumą ir remiantis policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, todėl prašo skundų netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartimi administracinių nusižengimų bylos pagal A. T. ir D. O. skundus buvo sujungtos, nes abu pareiškėjai buvo nubausti už tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje padarytą nusižengimą (b.l. 13).
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. O. teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir papildomai nurodė, kad šiuo metu jis visko gerai neatsimena. Atsimena, kad namo koridoriuje susikibo kaimynai S. K. ir A. T.. Jis bandė juos išskirti. Pareiškėjui išskyrus besimušančius kaimynus, atėjo jo (pareiškėjo) žmona. S. K. buvo kraujuotas, jis kažkur dingo ir paliko neužrakintą butą, todėl jis su žmona liko saugoti buto. Tada atvyko policijos pareigūnai ir surašė jiems visiems administracinių nusižengimų protokolus už tai, kad jie visi buvo vienoje vietoje. Pareiškėjas neatsimena, kodėl jie visi buvo be kaukių, galimai kaukę su savimi turėjo ir jei pareigūnai lieptų užsidėti kaukę, tai jis ją užsidėtų. Po to, kai policijos pareigūnai išvežė A. T., jis taip pat išėjo iš ten. A. T. nebuvo labai girtas, tik rėkė, kad užmuš. Apskritai A. yra geras žmogus, bet turi problemų su sveikata. Jis buvo be kaukės, bet buvo ant veido užsidėjęs marškinėlius, nes labai bijo viruso. D. O. taip pat nurodė, kad jis gyvena truputį toliau nuo S. K. buto, bet šalia S. K. buto gyvena garbaus amžiaus kaimynė, kuri turi šuniuką ir jie ateina jo pavedžioti. Pareiškėjas D. O. taip pat nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera, turi problemų su sveikata, šeimoje dirba tik žmona, jis nuo 2020 m. balandžio 27 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, darbo pasiūlymų kol kas negauna.
Liudytojas – policijos pareigūnas I. N. teismo posėdyje nurodė, kad visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių neatsimena, nes tai buvo seniai, todėl prašo vadovautis byloje esančiu tarnybiniu parnešimu. Liudytojas nurodė, kad buvo gautas pranešimas apie smurtą. Atvykus nurodytu adresu visi ten buvo asmenys buvo neblaivūs, girtavo ne pirmą dieną, patys tai pripažino. Vieną asmenį jie pristatė į „Salą“, nes jis buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, nesuprato, ko policija iš jo nori, nenorėjo eiti iš buto. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą (b.l. 7), liudytojas jį patvirtino ir papildomai paaiškino, kad bendraujant su šio įvykio dalyviais, jie visi buvo išėję į bendrą koridorių. Vyras, kuris po to buvo pristatytas į „Salą“ pasakojo, kad jis perka alkoholį ir jie visi vartoja. Po to jį norėjo išvaryti iš buto, dėl to jis supyko.
Žemesnės instancijos teismas
A. T. ir D. O. kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, yra grindžiama:
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d., 15.09 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją ką tik sumušė kaimynas (b.l. 11);
Žemesnės instancijos teismas
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio I. N. tarnybiniu parnešimu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. balandžio 10 d. (pranešime klaidingai nurodyta data – 2020-05-20), apie 15.05 val., patruliuojant su vyr. patrule G.L. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Darželio g. 5 pranešėją ką tik sumušė kaimynas, laukia prie namo. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi S. K. ir paaiškino, kad su A. T. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad kaimynas A. T. neišeina iš jo buto. Dėl konflikto pretenzijų niekas niekam neturėjo. Kadangi bendrabučio koridoriuje buvo pažeistos karantino sąlygos – buvo susirinkę daugiau nei trys asmenys, administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti S. K., A. T., Ž. O., D. O.. A. T. buvo neblaivus, nepageidaujamas ir pasakė, kad kaip policijos pareigūnai išvažiuos toliau eis pas kaimyną daryti tvarką, todėl jis buvo pristatytas į „Salą“ (b.l. 7);
- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pateiktu nagrinėjamo įvykio vaizdo įrašu (be garso). Peržiūrėjus šį vaizdo įrašą nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, jų lauke, prie namo laiptinės durų laukė, kaip išplaukia iš visų aplinkybių, S. K.. Policijos pareigūnai kartu su S. K. laiptais pakilo į penktą namo aukštą ir nuėjo į butą. Pareigūnams užėjus į butą, kambaryje prie stalo sėdėjo A. T. ir D. O. be veido kaukių. Užėjus pareigūnams, A. T. veidą iš karto užsidengė marškinėliais ir kažką aiškino pareigūnams. S. K. taip pat kažką aiškina, rodydamas į A. T., D. O. sėdi ramiai ir tyli. Vaizdo kamera nukrypsta į buto virtuvę, kurioje matoma besisukiojanti moteris (Ž. O.). Policijos pareigūnė kažką pasako, nes moteris išeina iš virtuvės, atsisėda ant lovos ir kuičiasi savo rankinuke. Tuo metu S. K. iš kelnių kišenės ištraukia veido kaukę ir ją užsideda. Moteris pateikia policijos pareigūnei matomai savo asmens dokumentą, tada policijos pareigūnei savo asmens dokumentą pateikia S. K. ir vėl kažką aiškina. Visą šį laiką D. O. sėdi ramiai ant fotelio. Vaizdo įrašas pasibaigia (b.l. 23).
Teismui taip pat buvo pateikti duomenys apie A. T. sveikatos būklę. Iš pateiktų duomenų matyti, kad A. T. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje iš viso gydytas 18 kartų, paskutinį kartą nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2019 m. gegužės 24 d.; jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio bei gydymo, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas.
Pareiškėjas A. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiko jam buvo pranešta asmeniškai. Neatvykimo priežastys teismui nežinomos, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (D. O. paaiškino, kad A. T. negalėjo atvykti, nes dirba). Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėjama pareiškėjui A. T. nedalyvaujant, nes jo neatvykimas nėra kliūtis išnagrinėti bylą ir prašymo su pagrįstomis svarbiomis priežastimis dėl nagrinėjimo atidėjimo teismas negavo.
Motyvuojamoji dalis
A. T. ir D. O. skundai tenkintini iš dalies.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (2020 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 25 d.) 3.1.10.1 papunktyje nurodyta, kad asmenys įpareigojami parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius, įtėvius, įvaikius ir globėjus, rūpintojus, laikytis saugaus kontakto (didesnis nei 2 metrų atstumas ir trumpesnis nei 15 minučių kontaktas), vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.
Administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys A. T. ir D. O. mano, kad jie yra nepagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už karantino sąlygų pažeidimą, nes, A. T. teigimu, jis karantino sąlygų nepažeidė, kadangi viešose vietose nesilankė, o D. O. teigimu, jis tik praeidamas pro šalį ir pamatęs besimušančius kaimynus S. K. ir A. T. bendrame namo koridoriuje juos išskyrė, o vėliau saugojo S. K. butą, kurį jis paliko atrakintą kažkur išbėgęs, ir visi keturi jie buvo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai.
Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnė tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. T. ir D. O. kaltu, padarius ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą.
Kaip jau buvo minėta, Vyriausybės nutarimas karantino paskelbimo Lietuvos Respublikoje metu leido asmenis lankytis viešose vietose ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimus giminaičius ir įpareigojo laikytis asmens higienos reikalavimų (dėvėti apsaugos priemones). Todėl sprendžiant pareiškėjų A. T. ir D. O. kaltės klausimą dėl nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymo, svarbu įvertinti, kas yra viešoji vieta.
Pagal teismų praktiką viešoji vieta tai tokia vieta, kurioje pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų. Tad viešoji vieta yra bet kuri vieta, esanti už namo ar buto ribų, kurioje galima sutikti žmonių – ar tai būtų vidus, ar laukas, jokio skirtumo nėra. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. O. parodymų, jis, būdamas su sutuoktine, iš pradžių išgirdo, o po to – ir pamatė bendrabučio koridoriuje du besiginčijančius kaimynus A. T. ir S. K. D. O. teigimu, jis tik išskyrė besimušančius kaimynus ir nuėjo į S. K. butą jo pasaugoti, nes pastarasis kažkur išbėgo, palikęs butą atrakintą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. T. savo skunde taip pat neneigė aplinkybės, jog nagrinėjamo įvykio metu tarp jo ir S. K. kilo konfliktas, ko pasėkoje S. K. iškvietė policiją ir jis buvo išvežtas į „Salą“. Byloje esanti BIRT ataskaitų žiūryklė ir policijos pareigūno I. N. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad jie nurodytu adresu atvyko pagal pranešėjo S. K. gautą iškvietimą dėl sumušimo.
Įvertinus šiuos byloje esančius duomenis galima pagrįstai teigti, kad konfliktas tarp A. T. ir S. K. įvyko bendro naudojimo daugiabučio namo koridoriuje, kuriame bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kitų asmenų, todėl ši vieta laikytina vieša. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kilusiame konflikte dalyvavo didesnė nei dviejų asmenų grupė, t.y. konfliktuojantys S. K. ir A. T. bei juos, kaip paaiškino, bandantis išskirti D. O.. Iš policijos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal gautą iškvietimą ir užėjus į S. K. butą, visi jame buvę ir konflikte dalyvavę asmenys buvo be veido kaukių, todėl galima teigti, jog konflikto metu koridoriuje jie taip pat buvo be veido kaukių, nes policijos pareigūnų akivaizdoje veido kaukę užsidėjo tik S. K., o A. T. veidą prisidengė marškinėliais, kuriais vilkėjo, D. O. buvo be Kaukės. Pažymėtina ir tai, jog, kaip paaiškino liudytojas I. N., jiems aiškinantis įvykio aplinkybes, vėliau visi asmenys, buvę bute, irgi buvo išėję į bendro naudojimo koridorių (kaip išplaukia vertinant duomenis visumoje, minėta aplinkybė vyko tuo metu, kai vaizdo įrašas nebuvo daromas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys – A. T. ir D. O. pažeidė Vyriausybės nutarimu nustatytas karantino sąlygas, nes buvo viešoje vietoje didesnėje nei 2 asmenų grupėje be apsauginių veido kaukių ir nesilaikė saugaus atstumo, todėl pagrįstai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 500 iki 1 500 Eur. Nagrinėjamu atveju A. T. ir D. O. skundžiamais nutarimais paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad A. T. ir D. O., būdami trijų asmenų grupėje, neturėjo išankstinio tikslo kelti pavojaus išplisti COVID-19 ligai, nes D. O., praeidamas pro šalį, tiesiog siekė išskirti konfliktuojančius kaimynus, o vėliau saugojo paliktą atrakintą konflikte dalyvavusio S. K. butą (tokios aplinkybės byloje pakankamais įrodymais nėra paneigtos), jo paaiškinimus apie turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie A. T. sveikatos būklę, dėl kurios jis galimai ne visada gali tinkamai įvertinti susiklosčiusias aplinkybes, taip pat tai, kad konfliktas truko gana trumpą laiko tarpą, o atvykę policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktus asmenis rado sėdinčius S. K. bute, o ne viešoje vietoje (t. y. nėra paneigta aplinkybė, jog viešoje vietoje, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, jie buvo tikrai neilgą laiko tarpą), teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti D. O. ir A. T. švelnesnę administracinę nuobaudą negu ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
A. T. ir D. O. skundus tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8646-2020 ir A. T. (A. T.) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti įspėjimą.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2020 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-8143-2020 ir D. O. (D. O.) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti įspėjimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.