Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių K. S. ir V. R. bei trečiojo asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3591-104/2013 pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškinį paminėtoms atsakovėms dėl daiktinių teisių, nustatytų į visuomenės poreikiams paimamą žemę ir joje esančius statinius, panaikinimo, šių daiktinių teisių suvaržymo panaikinimo ir kt. (tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, M. L., A. R., S. R., V. R., M. S. ir J. S., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) padavė Vilniaus apygardos teismui ieškinį, kuriuo CK 4.67, 4.100, 4.101, 4.150 straipsnių, Žemės įstatymo 45 – 47 straipsnių, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio pagrindais prašė nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P(1.3)-291 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš atsakovių K. S. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,052 ha sklypą (kadastro Nr. 7937/0002:1541), esantį Vilniuje, Grigiškių m., Vilniaus g. 9, ir jame esantį namą (unikalus Nr. 4400-0717-9471; toliau - Įsakymas), yra teisėtas; nustatyti pagal minėtą įsakymą už visuomenės poreikiams paimtą turtą ir kitus nuostolius 231 570 Lt atlyginimą, mokamą lygiomis dalimis atsakovėms K. S. ir V. R.; panaikinti sąlygą, nustatytą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1448179, kad trečiasis asmuo M. L. visuomenės poreikiams paimamame name gyvena iki gyvos galvos, ir kitas daiktines teises (atsakovių K. S. ir V. R. nuosavybės teises), nustatytas į visuomenės poreikiams paimtą sklypą ir į jame esantį gyvenamąjį namą; patenkinus minėtus ieškinio prašymus – leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leisti pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems minėtame įsakyme; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 2 – 12 l.).

2012 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos teismo daliniu sprendimu iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai: teismas nusprendė, kad teisėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-291 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš atsakovių K. S. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,0520 ha sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą esantį Vilniaus g. 9, Grigiškių m., Vilniaus m.; kad teisinga minėtu įsakymu nustatyta 231 570 Lt kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius; atmetė kaip neįrodytą atsakovių prašymą padidinti kompensaciją iki 450 000 Lt; pasiūlė atsakovėms per 20 dienų nuo dalinio sprendimo paskelbimo dienos pateikti ieškovui savo sąskaitų numerius bankuose ir bankų pavadinimus; nustatė ieškovui 40 dienų terminą nuo dalinio sprendimo paskelbimo dienos sumokėti 231 570 Lt atlyginimą lygiomis dalimis atsakovėms, o atsakovėms nepateikus sąskaitų numerių, leisti ieškovui 231 570 Lt sumą sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą; įpareigojo ieškovą pateikti teismui įrodymus apie atsiskaitymus su atsakovėmis bei sprendė, kad po ieškovo atsiskaitymo su atsakovėmis bus sprendžiama dėl kitų ieškovo reikalavimų (II b. t., 56 – 61 l.). Šis dalinis sprendimas įsiteisėjo 2013 m. gegužės 24 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jį nepakeistą (II b. t., 121 – 128 l.).

Ieškovas 2013 m. liepos 1 d. pateikė apygardos teismui įrodymus apie tai, kad sumokėjo į nurodytą Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2012 m. lapkričio 13 d. apygardos daliniu sprendimu nustatytą 231 570 Lt dydžio sumą, nes atsakovės per teismo nustatytą terminą nepateikė duomenų apie jų asmenines sąskaitas (II b. t., 146 – 150 l.).

Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija, ieškiniu prašydamas panaikinti žymas apie sąlygą, nustatytą Nekilnojamojo turto registre Nr. 44/1448179, numatančią kad trečiasis asmuo M. L. visuomenės poreikiams paimamame name gyvena iki gyvos galvos, ir „kitas daiktines teises“, nustatytas į visuomenės poreikiams paimtą sklypą ir į jame esantį gyvenamąjį namą, o patenkinus minėtus ieškinio prašymus – leisti įregistruoti šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir leisti pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, numatytiems minėtame įsakyme (I b. t., 2 – 12 l.), nurodė, kad atsakovės minėtą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą gavo pagal 2007 m. lapkričio 9 d. Dovanojimo sutartį iš trečiojo asmens M. L. – atsakovių motinos, o dovanojimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad M. L. šiame name gyvens iki gyvos galvos, kai tik ieškovas 2007 m. lapkričio 5 d. raštu pranešė trečiajam asmeniui apie inicijuojamą žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (I b. t., 179 – 184 l.). Po 2012 m. lapkričio 13 d. apygardos teismo dalinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo ieškovo atstovas 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį, kad prašo panaikinti Nekilnojamojo turto registre įregistruotą M. L. uzufruktą, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą dydžio klausimas išspręstas daliniu sprendimu, o atsakovų prašymai dėl papildomų piniginių kompensacijų priteisimo už M. L. daiktines teises nepagrįsti, nes šis klausimas buvo nagrinėtas dalinio sprendimo priėmimo metu (III b. t., 42 – 51 l.).

Atsakovių K. S. ir V. R. atstovas 2013 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas, priimdamas dalinį sprendimą, vertino visuomenės poreikiams paimamo turto rinkos vertę, atmesdamas prašymą dėl kompensacijos priteisimo, ir rezoliucinėje dalyje nesprendė trečiojo asmens M. L. uzufrukto teisės panaikinimo. Pažymėjo, kad atsakovų šeima yra socialiai jautri, nes atsakovės V. R. vyras A. R. ir atsakovė K. S. yra iš dalies darbingi, trečiajam asmeniui M. L. reikalingas speciali priežiūra, trijų mėnesių išsikraustymo iš visuomenės poreikiams paimamo namo terminas yra akivaizdžiai per trumpas (III b. t., 42 – 51 l.).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti (I b. t., 123 – 128 l.). Nurodė, kad atsakovės nepasinaudojo savo teise skųsti 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 1P(1.3.)-291, todėl manytina, jog jos sutiko su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, be to, pagal įstatymą, Nacionalinė žemės tarnyba nedalyvauja sudarant sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, ar sprendžiant klausimą dėl nuostolių, patirtų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.

Trečiasis asmuo M. S. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (III b. t., 3 – 3, 4 l.). Pažymėjo, kad atstovauja ir gina savo dukters D. S. interesus, kurios deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 9; kad kitos nuolatinės gyvenamosios vietos ji neturi, o jos dukra pradėjo lankyti 2 klasę, ir trijų mėnesių išsikeldinimo terminas yra per trumpas, nes naujų mokslo metų pradžia ir gyvenamojo būsto paieškos tuo pačiu laikotarpiu tiek trečiajam asmeniui, tiek jos dukteriai sukelia papildomų problemų ir reikalauja papildomų išlaidų.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad nepilnametis S. R. gyvena Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 9, nepilnametė D. S. vasarą gyveno ten pat, o žiemą gyvena pas tėvo J. S. tėvus (senelius) Vilniuje, Fabijoniškių g. 21-7, E. P. ir N. M. gyvena su motina V. R., kuri kartu su sugyventiniu N. M. nuomoja butą Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 61 – 55, kad V. R. iš namo Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 9, „išsideklaravo“. Pažymėjo, kad neturi duomenų apie netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą minėtų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad, nurodytų nepilnamečių vaikų tėvams dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu, ši pareiga kiltų Vaiko teisių apsaugos skyriui, suteikiant vaikams laikiną apgyvendinimą laikinuosiuose globos namuose iki kol tėvai galės užtikrinti savo vaikams gyvenamąjį būstą (III b. t., 5 – 6 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu patenkino ieškovo Direkcijos ieškinį: panaikino atsakovių K. S. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į valdomą 0,0520 ha sklypą (kadastro Nr. 7937/0002:1541), esantį Grigiškių m., Vilniaus g. 9, (Vilniaus m. savivaldybė) ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-0717-9471) su kiemo statiniais; panaikino leidimą M. L. gyventi iki gyvos galvos minėtame atsakovių name; leido nurodytą žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą su kiemo statiniais įregistruoti Nekilnojamo turto registre valstybės vardu ir naudoti visuomenės poreikiams; nustatė atsakovėms K. S., V. R. ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui A. R. ir nepilnamečiam sūnui S. R.) trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtą žemės sklypą ir namą su kiemo statiniais ir išsikelti; įpareigojo Vilniaus apygardos teismo finansų skyrių iš teismo depozitinės sąskaitos skubiai pervesti atsakovei V. R. į jos sąskaitą AB Swedbankas ir atsakovei K. S. – į jos sąskaitą AB SEB banke po 115 785 Lt ieškovo Direkcijos kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius (III b. t., 52 – 55 l.).

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu nustatyta, jog teisėtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 1P (1.3.)-291 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo nuspręsta paimti iš K. S. ir V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,0520 ha sklypą, esantį Vilniaus m., Grigiškių m., Vilniaus g. 9, ir jame esantį gyvenamąjį namą, jog teisinga 231 570 Lt kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius; kad ieškovas įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą atsakovių kompensacijai skirtą 231 570 Lt sumą, nes atsakovės nepateikė ieškovui savo sąskaitų bankuose numerių, o ieškovo 231 570 Lt kompensacijos suma bus pervesta į atsakovių pateiktas teismui sąskaitas.

Teismas pažymėjo, kad esant pirmiau nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti atsakovių daiktines teises į visuomenės poreikiams paimamą žemę ir joje esančius statinius, taip pat panaikinti šių daiktinių teisių suvaržymą, t. y. leidimą M. L. gyventi atsakovių name iki gyvos galvos, ir leisti įregistruoti ginčo turtą Nekilnojamo turto registre valstybės vardu bei naudoti visuomenės poreikiams. Teismo teigimu, tam, kad valstybė turėtų galimybę atsakovių turtą naudoti visuomenės poreikiams, atsakovės su savo šeimos nariais privalo atlaisvinti gyvenamąjį vietą, t. y. žemės sklypą ir namą su kiemo statiniais, todėl jiems išsikelti nustatomas ieškovo prašomas trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuris yra protingas ir teisingas, nes nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos 2013 m. gegužės 25 d. atsakovės turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti, t. y. paimti kompensaciją ir apsispręsti dėl naujos gyvenamosios vietos.

Pasak teismo, atsakovės nuosavybės teisę į ginčo turtą įgijo dovanojimo sutarties pagrindu, kai trečiasis asmuo (atsakovių motina) M. L. padovanojo joms žemės sklypą ir ginčo namą su kiemo statiniais, palikdama sau teisę gyventi atsakovių name iki gyvos galvos; už dovanotą turtą atsakovėms tinkamai atlyginta, taigi užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą savo motinai privalo tarpusavio susitarimu atsakovės, taip pat kaip ir privalo užtikrinti jos, kaip nedarbingos ir paramos reikalaujančios, tinkamą priežiūrą (CK 3.205 str.).

Teismo teigimu, iš Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados nustatyta, kad nepilnamečio S. R. (gimusio 1998 m.) teisė į gyvenamąjį būstą bus įgyvendinta tinkamai, kadangi jo tėvai atsakovė V. R. ir jos sutuoktinis A. R. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią sūnaus Silvestro atžvilgiu, be to, sutuoktiniai R. stato gyvenamąjį namą toje pačioje vietovėje Grigiškių g. (CK 3.155, 3.168 str.); nepilnametės D. S. teisė į gyvenamąjį būstą bus įgyvendinta tinkamai, nes mergaitės tėvai M. S. ir J. S. turi galimybę ir pareigą tinkamai užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (CK 3.155 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės K. S., V. R. ir trečiasis asmuo M. L. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti leidimą M. L. gyventi iki gyvos galvos atsakovių name, bei kuria nustatytas trijų mėnesių išsikėlimo terminas, šią sprendimo dalį išdėstyti taip: panaikinti leidimą M. L. gyventi iki gyvos galvos atsakovių name Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 9, įpareigojant ieškovą už leidimo panaikinimą sumokėti M. L. 68 000 Lt kompensaciją; nustatyti atsakovei K. S. šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtą žemės sklypą ir namą su kiemo statiniais ir išsikelti; nustatyti atsakovei V. R. ir jos šeimos nariams (sutuoktiniui A. R. ir nepilnamečiam sūnui S. R.) šešių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti minėtą žemės sklypą ir namą su kiemo statiniais ir išsikelti (III b. t., 96 – 100 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl byloje pateikto nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ parengtos „1 kambario gyvenamųjų butų Vilniaus m. sav., Grigiškių m., 2011-2013 m. pardavimo kainų tyrimo išvados“, patvirtinančios, kad nurodyto tipo buto kainos svyruoja nuo 68 000 Lt iki 110 000 Lt. Taigi panaikinus M. L. daiktinę teisę (uzufruktą), jai turi būti sumokėta 68 000 Lt kompensacija;Teismas neteisingai sprendė, kad esant situacijai, kai už dovanotą turtą atsakovėms tinkamai atlyginta, užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą savo motinai privalo tarpusavio susitarimu atsakovės. Pagal CK 4.141 straipsnio 4 dalį, pasikeitus daikto, į kurį nustatytas uzufruktas, savininkui, uzufruktas išlieka, taigi daiktinė teisė susijusi išimtinai su turtu, o dovaną priėmusios atsakovės neturi įsipareigojimų dėl M. L.;Teismas, spręsdamas dėl išsikėlimo termino, neturėjo pagrindo remtis anksčiau priimtu daliniu teismo sprendimu, kuriame šis klausimas net nebuvo spręstas. Ieškovas prašymą nustatyti trijų mėnesių terminą atsakovėms ir trečiajam asmeniui M. L. išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto buvo nurodęs, kaip atskirą reikalavimą, kurį teismas nagrinėjo tik 2013 m. rugsėjo 23 d. posėdyje. Pažymėtina, kad atsakovė K. S., V. R. sutuoktinis yra neįgalūs, M. L. taip pat reikalinga speciali nuolatinė priežiūra, taigi atsakovių ir jų šeimos narių galimybės dirbti yra ribotos, kaip ir galimybė greitai persikelti iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, taip pat skolintis pinigus kito gyvenamojo būsto įsigijimui;Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovės V. R. nepilnamečio sūnaus S. R. teisė į gyvenamąjį būstą bus tinkamai įgyvendinta, nes sutuoktiniai R. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią sūnaus atžvilgiu, bei neteisingai padarė analogišką išvadą dėl nepilnametės D. S., kurios gyvenamoji vieta deklaruota atsakovių name. Paėmus gyvenamąjį namą su žemės sklypu visuomenės poreikiams, tokių gyvenimo sąlygų tėvai nei sūnui S. R., nei dukrai D. S. negalės užtikrinti, kadangi teismo paskirta kompensacija yra aiškiai per maža lygiaverčio gyvenamojo būsto įsigijimui. Teismas nevertino aplinkybės, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamasis namas, kurį stato sutuoktiniai R., yra 66 procentų baigtumo, t. y. jo statyba nėra baigta (pastatytos tik sienos ir neuždengtas namo stogas), nesurašytas statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas, jis yra netinkamas gyventi, o dėl pinigų stygiaus gyvenamojo namo statyba nutrūko dar 1999 m. ir neaišku, kada vėl galės būti atnaujinta, o teismo paskirta V. R. 115 785 Lt kompensacija yra aiškiai nepakankama namo statybai užbaigti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas (III b. t., 113 – 116 l.). Nurodo, kad apeliantės neteisingai kvalifikuoja susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi trečiasis asmuo M. L., būdama gyvenamojo namo ir žemės sklypo savininke, dovanojimo sutartimi šį turtą perleido atsakovėms, sudarydama dovanojimo su sąlyga sutartį, ir turto savininkas sandoriu pats sau uzufruktoriaus teisės naudoti daiktą nusistatyti negali, o atsakovės nepateikė teismui įrodymų, kad jos, tapusios gyvenamojo namo savininkėmis, sudarė su M. L. sandorį dėl uzufrukto nustatymo. Ieškovo teigimu, apeliančių reikalavimai dėl kompensacijos nustatymo yra teisiškai nepagrįsti ir negali būti patenkinti. Pažymi, kad už gyvenamąjį namą kompensacija buvo nustatyta pagal paimamo visuomenės poreikiams turto vertę, t. y. atsakovėms už paimtą turtą buvo tinkamai atlyginta, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės; be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visuomenės poreikiams paimtas atsakovių namas buvo pastatytas 1930 m., buvo nustatytas 61 proc. jo fizinis nusidėvėjimas, o atsakovei V. R. priklausantis namas yra 66 procentų baigtumo, kelis kartus didesnis nei paimtas visuomenės poreikiams namas, taigi gauta kompensacija galės būti skirta šio namo sutvarkymui ir vaikų gyvenimo sąlygų pagerinimui.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo M. S. prašo jį patenkinti (III b. t., 106 l.). Nurodo, jog sutinka su atsakovių K. S., V. R. ir trečiojo asmens M. L. apeliaciniu skundo ir palaiko poziciją, išdėstytą jos 2013 m. rugsėjo 5 d. atsiliepime į ieškovo ieškinį.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. R. prašo jį patenkinti (III b. t., 111, 112 l.). Nurodo, kad jis atstovauja ir gina interesus savo nepilnamečio vaiko S. R., kuris šiuo metu lanko 9 klasę, yra paauglys, be to, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas skubus šeimos iškeldinimas iš vienintelio gyvenamojo namo, tai sukels nepilnamečiui S. R. dvasinių išgyvenimų, bus sutrikdytas jo ugdymo procesas, turės neigiamų pasekmių jo gyvenime, o trijų mėnesių terminas yra per trumpas išsikeldinimui, nes teismo paskirta kompensacija už paimamą gyvenamąjį namą ir žemę visuomenės poreikiams yra aiškiai per maža. Trečiasis asmuo pažymi, kad jis dėl nelaimingo atsitikimo darbe neteko kairės rankos virš alkūnės, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, jo šeimos gyvenimo sąlygos blogėja, neigiamai įtakoja nepilnamečių vaikų ir kitų šeimos narių veiklą.

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2007 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutarties, sudarytos trečiojo asmens M. L. ir atsakovių K. S. bei V. R. kopija, kurios duomenimis, trečiasis asmuo M. L. (dovanotoja) padovanojo atsakovėms K. S. ir V. R. lygiomis dalimis žemės sklypą bei gyvenamąjį namą, esančius Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g. 9, su sąlyga, kad padovanotame name ji liks gyventi iki savo gyvos galvos, o atsakovės dovanojamą turtą priėmė (toliau – Dovanojimo sutartis), kuri prijungiama prie bylos (III b. t., 130 – 132 l.; CPK 178 str., 314 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. CK 4.67 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad valstybei paimti daiktą iš savininko visuomenės poreikiams teisingai atlyginant, leidžiama tik įstatymų numatytais atvejais ir tvarka. Pagal Žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą. Be to, CK 4.21 straipsnyje numatyta, kad daiktinėms teisėms į nekilnojamuosius daiktus taikomas nekilnojamiesiems daiktams nustatytas teisinis režimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovėms V. R. ir K. S. lygiomis dalimis priklauso 0,0911 ha ploto žemės sklypas su statiniais, tarp jų gyvenamosios paskirties gyvenamasis namas, kurio plotas 89,29 kv. m., esantys Vilniuje, Grigiškių m., Vilniaus g. 9. Be to, iš Dovanojimo sutarties kopijos matyti, kad trečiasis asmuo M. L. dovanojo atsakovėms K. S. ir V. R. nurodytą turtą su sąlyga, kad padovanotame name M. L. liks gyventi iki gyvos galvos, kuri įrašyta į Nekilnojamojo turto registrą 2007 m. lapkričio 26 d., kuri išraše apie padovanotą gyvenamąjį namą prie žymos 8.3. „Kitos prievolės“ nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 9 d. Dovanojimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota „sąlyga, kad M. L. name gyvens iki savo gyvos galvos“ (I b. t., 36 – 40 l., III b. t., 130 – 132 l.).

Nustatyta, kad 2008 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui tarp 13,3 ir 19,3 km rekonstruoti) procedūros pradžios“, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas žemės sklypų (tarp jų – trečiajam asmeniui M. L. priklausęs žemės sklypas), reikalingų visuomenės poreikiams, pradėta įsakymo priede nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (I b. t., 18 – 20 l.), pagrindu trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 5 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-291 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda ruožui tarp 13,3 km ir 19,3 km rekonstruoti) ½ dalį atsakovės K. S. ir ½ dalį atsakovės V. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 0,0520 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. 7937/0002:1541) ir jame esantį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 4400-0717-9471), Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g., bei nustatė, kad už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esantį statinį atlyginama K. S. ir V. R. 231 570 Lt, t. y. kiekvienai po 115 785 Lt už paimamo žemės sklypo ½ dalį (67 500 Lt), patiriamus kitus nuostolius (4 000 Lt), žemės sklype esančius sodinius (1 785 Lt), statinį (42 000 Lt) (I b. t., 15, 16 l.), o įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu šis Įsakymas pripažintas teisėtu (II b. t., 56 – 61, 121 – 128 l.).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad įsiteisėjusiu daliniu teismo sprendimu nustatyti faktai, jog atsakovėms priklausantis turtas teisėtai paimtas visuomenės poreikiams tenkinti, o kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius yra teisinga, kad atsakovės turi užtikrinti gyvenamąjį būstą M. L., bei turėjo pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nors apygardos teismas skundžiamame sprendime išsamiai nepasisakė dėl trečiojo asmens M. L. gyvenimo pagrindo atsakovėms priklausančiame name, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingo teismo sprendimo (CPK 328 str.). Apygardos teismas teisingai nurodė, kad trečiasis asmuo Dovanojimo sutartimi nustatė sąlygą – sau teisę gyventi padovanotame atsakovėms name, kad įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu nustatyta, jog teisinga Įsakyme nurodyta 231 570 Lt kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu sijusius nuostolius, kad yra pagrindas panaikinti atsakovių daiktines teises į visuomenės poreikiams paimamą žemę ir joje esančius statinius bei šių daiktinių teisių suvaržymą, t. y. leidimą M. L. gyventi nurodytame atsakovių name iki gyvos galvos.

Pažymėtina, kad Dovanojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta atsakovių ir trečiojo asmens M. L. susitarimu, taigi siejo išimtinai nurodytus subjektus, o atsakovės neginčijo 2008 m. sausio 16 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas sąrašas žemės sklypų (tarp jų – trečiajam asmeniui M. L. priklausęs žemės sklypas), reikalingų visuomenės poreikiams, pradėta įsakymo priede nurodytų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (I b. t., 18 – 20 l.). Beje, atsakovės 2008 m. gruodžio 8 d. rašte ieškovui nurodė, kad yra pasiruošusios sudaryti su juo susitarimą dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su joms priklausančios žemės sklypo ir statinio jame paėmimo visuomenės poreikiams, pasiūlė savo nuostolių atlyginimo variantą, be to, nurodė, kad paimamas visuomenės poreikiams gyvenamasis namas yra vienintelė jų motinos M. L., kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, gyvenamoji vieta (I b. t., 22 l.). Be to, atsakovės, atsiliepime į ieškinį prašydamos padidinti Nacionalinės žemės tarnybos Įsakymu nustatytą kompensacijos dydį iki 450 000 Lt, nurodė, kad jos rūpinasi savo motina M. L., kuriai reikalinga nuolatinė pagalba, ir kompensacijos dydis už trečiojo asmens M. L. teisės gyventi nurodytame gyvenamajame name iki gyvos galvos galėtų būti įskaičiuotas į atsakovių prašomą priteisti iš ieškovo atlyginimą, t. y. į 450 000 Lt (I b. t., 152 – 158 l.), tačiau įsiteisėjusiu daliniu teismo sprendimu atmestas šis atsakovių reikalavimas.

Paminėti ir kiti bylos duomenys sudaro pagrindo teigti, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog užtikrinti teisę į gyvenamąjį būstą M. L. (atsakovių motinai) privalo tarpusavio susitarimu atsakovės, turinčios pareigą prižiūrėti kartu gyvenančią motiną, kuriai, atsakovių teigimu, reikalinga nuolatinė priežiūra. Juolab kad atsakovės (apdovanotosios), pasirašydamos Dovanojimo sutartį su sąlyga, suteikiančią trečiajam asmeniui teisę gyventi gyvenamajame name iki gyvos galvos, priėmė padovanotą turtą su trečiojo asmens dovanotojos M. L. nustatyta sąlyga, taigi prisiėmė ir įsipareigojimą bei atsakomybę už šios sąlygos nevykdymą (CK 6.467 str. 2 d.). Tuo atveju, jeigu atsakovės, gavusios iš valstybės kompensaciją už visuomenės poreikiams paimtą ir valstybės nuosavybėn perėjusį gyvenamąjį namą, joms padovanotą trečiojo asmens M. L., neužtikrintų gyvenamojo ploto dovanotojai M. L., kuri paėmus gyvenamąjį namą visuomenės poreikiams, netenka Dovanojimo sutartimi nustatytos sąlygos gyventi padovanotame name, trečiasis asmuo turi teisę ginčyti Dovanojimo sutartį, reikalauti kompensacijos iš atsakovių. Dėl nurodyto bei turint omenyje ir tai, kad įsiteisėjusiu apygardos teismo daliniu sprendimu yra nustatyta, jog teisingas Įsakyme nustatytas kompensacijos dydis (231 570 Lt) už visuomenės poreikiams paimtą žemę, joje esantį gyvenamąjį namą ir kitus su žemės paėmimu susijusius nuostolius, ir netenkinus atsakovių reikalavimo priteisti jų prašomą papildomą kompensaciją, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad, patenkinus ieškovo reikalavimus, ieškovas turėtų sumokėti kompensaciją ir M. L., pastarosios ir atsakovių nurodytu pagrindu (CPK 185 str., CK 4.67 str., 4.142 str. 4 d., ŽĮ 47 str. 1 d.).

Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, pripažindamas, jog 231 570 Lt kompensacija už nusavintą visuomenės poreikiams turtą yra teisinga, neįvertino to, kad nurodytos kompensacijos nepakanka tinkamai įgyvendinti atsakovių nepilnamečių šeimos narių S. R. ir D. S., gyvenančių visuomenės poreikiams paimtame gyvenamajame name, teisė į gyvenamąjį būstą. Pažymėtina, kad aplinkybė dėl nurodytos kompensacijos dydžio pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad minėtame gyvenamajame name gyvena ir nepilnamečiai vaikai, buvo įvertinta ir apeliacinės instancijos teismo, priimant 2013 m. gegužės 24 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-1668/2013) dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. dalinio sprendimo, kuriame buvo išspręstas klausimas dėl Įsakymu nustatytos kompensacijos dydžio teisingumo, konstatavus, kad atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtą turtą atsakovėms buvo nustatytas pagal teisės aktus, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų civilinės teisės principų, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų nustatyta tvarka nustatytas atlyginimo dydis pažeidžia kartu su atsakovėmis gyvenančių nepilnamečių vaikų interesus (II b. t., 121 – 128 l.).

Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su nustatymu termino išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo namo.

Įstatymas imperatyviai nenustato konkretaus termino, per kurį ankstesni nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai turi išsikelti iš jiems priklausančių patalpų, paėmus šias patalpas visuomenės poreikiams; taigi teismas turi pareigą teisingai išspręsti klausimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų termino.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad trijų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovėms išsikelti iš nurodytų patalpų yra protingas ir teisingas, atsižvelgiant ir į tai, kad nuo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2013 m. gegužės 25 d.) atsakovės turėjo pakankamai laiko tam pasiruošti (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Minėta, kad ieškovo ieškinio reikalavimai dėl Įsakymo, kuriuo nuspręsta paimti iš atsakovių nekilnojamąjį turtą, teisėtumo ir juo nustatytos kompensacijos teisingumo buvo išspręsti apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. daliniu sprendimu, kuriuo nustatyta, kad nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos įsakymas dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo paėmimo visuomenės poreikiams yra teisėtas, o juo nustatyta kompensacija, mokėtina namo savininkėms, yra teisinga (II b. t., 56 – 61), kuris įsiteisėjo, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal atsakovių apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismui 2013 m. gegužės 25 d. nutartimi jį palikus nepakeistą (II b. t., 121 – 128 l.). Taigi byloje buvo pagrindo teigti, jog atsakovės nuo nurodytos datos (2013 m. gegužės 25 d.) žinojo apie jų galimą išsikėlimą iš ginčo patalpų. Be to, nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2013 m. spalio 3 d. (t. y. prieš 9 mėnesius iki šios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo) ir iki šiol nėra įsiteisėjęs (CPK 279 str. 1 d.); taigi nagrinėjamoje byloje atsakovėms apskundus teismo sprendimą apeliacine tvarka, jų išsikėlimo terminas padidėjo.

Todėl nėra pagrindo teigti, kad apygardos teismo nustatytas neprotingas ar neteisingas terminas atsakovėms ir jų šeimos nariams išsikeldinti iš nurodyto pastato, o apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas dėl išsikėlimo termino, neturėjo pagrindo remtis anksčiau priimtu daliniu teismo sprendimu, nepaneigia apygardos teismo išvadų, kad nurodytas terminas (kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo) yra teisingas, nepažeidžia ir atsakovių šeimų nepilnamečių narių ar kitų asmenų teisių, kad atsakovės turėjo pakankamai laiko pasiruošti išsikėlimui iš ginčo patalpų.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingo apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Byloje nepateikta įrodymų apie ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl netenkintinas ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą prašymas dėl jo bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (III b. t., 113 – 116 l.; CPK 178 str., 98 str. 1 d., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą.