- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- eI-4125-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02039-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB „Aladora“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant atsakovės atstovei S. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aladora“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Aladora“ 2017-06-19 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, prašydama: 1) panaikinti 2017-05-18 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) sprendimą Nr. 3R-141 (AG-102/03-2017), kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Aladora“ 2017-04-18 skundo; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017-03-16 sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“, kuriuo atsisakyta priimti UAB „Aladora“ 2017-02-18 skundą dėl <...panaikinimo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-11-29 pranešimo Nr. PRO687-1926, kuriuo mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus UAB „Aladora“ netenkinamas bei inicijuojamas Bendrovės mokestinis patikrinimas...>; 3) įpareigoti atsakovę priimti ir išnagrinėti UAB „Aladora“ 2017-02-18 skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad pareiškėja kreipėsi į VMI, prašydama panaikinti Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo Nr. PR0687-1923 dalį, kuria nuspręsta mokestinio tyrimo metu siūlymo pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pareiškėjai neteikti bei inicijuoti bendrovės mokestinį patikrinimą. Tuo tarpu VMI 2017-03-16 sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-1611 nepagrįstai atsisakė priimti bei nagrinėti pareiškėjos skundą, o VAGK 2017-05-18 sprendimu Nr. 3R-141 (AG-102/03-2017 pareiškėjo skundą atmetė. Nurodo, kad pareiškėja VAGK skundė ne tarpinį procedūrinį veiksmą, o baigtą veiksmą – mokestinį tyrimą, kuris daro įtaką pareiškėjos teisėms bei pareigoms, todėl Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimas Nr. FRO687-1926 „Apie atliktą mokestinį tyrimą“ yra savarankiškas ginčo dalykas. Mokestinis tyrimas yra visiškai atskira mokesčių administravimo procedūra, todėl atsakovė nepagrįstai ją sieja su nepradėtu mokestiniu patikrinimu ar tokio patikrinimo rezultatu. Skundžiami Klaipėdos apskrities VMI veiksmai ir išvados sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes, antraip, visas Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo Nr. PRO687-1926 turinys turėtų būti pripažintas niekiniu.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad mokesčių mokėtojas, manantis, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas) savo veiksmais arba jų neatlikimu pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę tų veiksmų atlikėją (ar neatlikėją) apskųsti, tačiau teismų praktikoje yra formuojama taisyklė, pagal kurią mokesčių mokėtojo teisė apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, kurios numato, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas, kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Pažymėjo, kad mokesčių mokėtojo teisė apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus nėra absoliuti, kadangi skundai dėl tokių mokesčių administratoriaus veiksmų, kurie yra procedūriniai ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra nenagrinėjami, nes toks nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.
Atsakovės teigimu, mokesčių administratoriaus ginčo pranešimas dėl mokestinio patikrinimo inicijavimo yra tik procedūrinis (tarpinis) dokumentas, kuris nesukelia jokių mokestinių pasekmių mokesčių mokėtojui. Tai nėra administracinis aktas, nes jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų mokesčių mokėtojo atžvilgiu, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių mokesčių mokėtojo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Inspekcijos 2016-11-29 pranešimas Nr. PRO687-1923 yra priimtas pareiškėjos mokestinio patikrinimo procedūros metu, kuriame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjui, taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog jis sukelia pareiškėjai kokias nors teisines pasekmes, turi įtakos jos teisinei padėčiai, nes net ir skundžiamo rašto panaikinimas neturėtų įtakos atliekamam pareiškėjos mokestiniam patikrinimui, t. y. nelemtų patikrinimo rezultatų. Ginčo raštas yra daugiau informacinio pobūdžio, juo VMI praneša Pareiškėjai, kad bus inicijuojamas pareiškėjos mokestinis patikrinimas.
Teismo posėdyje atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, o šio asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenims nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą ir 2016-11-29 pranešimu Nr. PRO687-1926 nurodė pareiškėjai nustatytus trūkumus / prieštaravimus bei pasiūlė per 30 dienų nuo pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą įteikimo dienos patikslinti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014 m. ir 2015 m., sumažinant leidžiamų atsiskaitymų sumas.
Pareiškėja, nesutikdama su Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimu Nr. PRO687-1926 2017-02-18 skundu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją.
VMI 2017-03-16 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ pareiškėjos 2017-02-18 skundą dėl Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-1926 panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.
Pareiškėja, nesutikdama su VMI 2017-03-16 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą dėl VMI prie FM 2017-03-16 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti ir išnagrinėti pareiškėjos 2017-02-18 skundą atmetė.
Byloje yra kilęs ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją priimti ir išnagrinėti pareiškėjos skundą.
Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2016-10-01) (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas).
Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies (dabartinis – 17 straipsnio 1 dalies) nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos apskrities VMI atliko pareiškėjos mokestinį tyrimą ir 2016-11-29 pranešimu Nr. PRO687-1926 pareiškėja buvo informuota apie atliktą mokestinį tyrimą, pareiškėjai pranešimu nurodyti nustatyti trūkumai / prieštaravimai bei pasiūlyta per 30 dienų nuo pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą įteikimo dienos patikslinti metines pelno mokesčio deklaracijas už 2014 m. ir 2015 m., sumažinant leidžiamų atsiskaitymų sumas. Pranešime taip pat paaiškinta, kad siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bendrovei neteikiamas ir bus inicijuojamas bendrovės mokestinis patikrinimas. Teismas pastebi, kad nors pranešimu pareiškėjai buvo pasiūlyta atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, tai yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad skundžiamas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie tam tikrus mokesčio administratoriaus atliktus veiksmus.
Kaip matyti iš pranešimo turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pranešimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, pranešimas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu. Įvertinus Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo Nr. PRO687-1926 turinį yra akivaizdu, kad šis pranešimas pareiškėjai nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, neturi įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 147 str., centrinis mokesčių administratorius bei Mokestinių ginčų komisija ir teismas nagrinėjam mokestinius ginčus. Centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus (Mokesčių administravimo įstatymo 150 str.). Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 22 p. nustato, kad mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą).
Pažymėtina, kad įvertinus Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo Nr. PRO687-1926 turinį matyti, kad ginčas dėl tokio pranešimo nagrinėjimo savo prigimtimi nėra mokestinis ginčas Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 22 p. prasme, nes pranešimu nėra nei tvirtinamas patikrinimo aktas, šiuo pranešimu mokesčių mokėtojui nėra apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat pranešimu nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo Nr. PRO687-1926 panaikinimo nėra laikytinas mokestiniu ginču, tokio ginčo nagrinėjimas centriniam mokesčių administratoriui, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 150 str., nėra priskirtas. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamu 2017-03-16 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ pagrįstai pareiškėjos 2017-02-18 skundą dėl Klaipėdos apskrities VMI 2016-11-29 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. FR0687-1926 panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai. Kadangi tokie Valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmai laikytini teisėti bei pagrįsti, nėra pagrindo naikinti Vyriausios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo ji pareiškėjos skundą dėl VMI prie FM 2017-03-16 sprendimo Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ panaikinimo ir įpareigojimo priimti ir išnagrinėti pareiškėjos 2017-02-18 skundą, atmetė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Aladora“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.