Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės, pirmininkaujančio teisėjo Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajai L. C., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo dėl veikų turinčių požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 1, 2, 3, 5, 6 punktuose,

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), galiojančių teistumų neturi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016-01-02 apie 01.45 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius šakute savo šeimos nariui sugyventinei L. C. į įvairias kūno vietas, taip padarė jai taškines durtines žaizdas pakaušio srities dešinėje bei kairės rankos antro piršto panagėje, taškinius ir linijinius odos nubrozdinimus (serijomis po keturis) dešinės akies viršutiniame voke ir nosies šaknies dešinėje, nugaros dešinėje palei mentės apatinį kampą bei juosmens kairėje palei klubakaulį, tuo sukėlė nukentėjusiajai L. C. nežymų sveikatos sutrikdymą,

tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymių nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. B. tuo pačiu metu ir vietoje, t.y. 2016-01-02 apie 01.45 val., po L. C. sužalojimo, išnešė iš namų į kiemą, esant lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip -15°C, du savo mažamečius vaikus – J. B., gim. 2014 m., ir A. B., gim. 2015 m., kuriuos įmetė į kieme esantį apie 5 m., gylio vandens šulinį, kuriame vandens temperatūra buvo apie 8-9°C, taip padarė nukentėjusiajam J. B. muštinę žaizdą dešinėje kaktinėje – momeninėje srityje, odos nubrozdinimą ir kraujosruvas kūne, dėl ko nukentėjusysis J. B. numestas iš didelio aukščio bei atsidūręs šaltame vandenyje, keleto minučių bėgyje mirė nuo bendro kūno atvėsimo ir mechaninio uždusimo, patekus vandeniui į kvėpavimo takus, o nukentėjusiajai A. B. padarė galvos minkštųjų audinių kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, dėl ko nukentėjusioji A. B. numesta iš didelio aukščio bei atsidūrusi šaltame vandenyje, keleto minučių bėgyje mirė paskendusi vandenyje, tokiu būdu itin žiauriai nužudė du mažamečius ir dėl mažametystės esančius bejėgiškos būklės savo artimus giminaičius – savo vaikus J. B. ir A. B..

Tokiais veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymių nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose.

Nukentėjusioji L. C. parodė, kad su A. B. iki įvykio gyveno apie 7-8 metus, jie buvo sugyventiniai. Jie gyveno nuosavame name (duomenys neskelbtini), kartu su keturiai vaikais. Visi vaikai buvo nuo A. B.. A. B. visą laiką buvo visiškai normalus, tik jo elgesys pasikeitė po jo tėvo mirties. Jo tėvas mirė maždaug prieš du metus iki įvykio. Jis pasidarė nervuotas, gėrė. Būdavo, kad vartojo prieš ją smurtą, tačiau prieš vaikus smurto niekada nevartojo. Tą dieną, t.y. 2016 m. sausio 1 dieną, viskas buvo kaip visada. Dienos metu buvo atvažiavusi jos motina su savo kaimynu ir jos sesers maža dukra. Jie visi prabuvo dieną ir vakare išvažiavo. Vakare apie 24.00 val. ji nuėjo miegoti. Ji visada miegojo su mažu sūnumi J., A. paprastai miegojo vežimėlyje, o vyresni vaikai A. ir O. turėjo savo lovytes. Miegant ji pajuto smūgius. Atsibudusi pamatė, kad tai A. B., kuris puolė ją, turėdamas rankoje šakutę. Jis kažką burbėjo apie kaimyną, dūrė jai šalia akies, ištempė ją už plaukų į koridorių, dar kalis kartus dūrė šakute. Jis atrodė kaip nenormalus, stiklinėmis akimis. Ji ištruko, išbėgo į kiemą. Jis išbėgant kišenėje buvo telefonas ir ji iš karto paskambino į policiją. Ji dar kelias minutes buvo kieme, norėjo pažiūrėti ką darys A. B., tačiau A. B. vis jai grasino ir ją varė iš namų. Ji jam sakė, kad tai ji, bet jis nieko neatsakydavo, tik varė ją. Vyresni vaikai taip pat pabudo, šaukė. Tuo metu jis turėjo ant rankų J.. Bijodama ir žinodama, kad jau atvažiuoja policija, ji nusprendė išbėgti iš kiemo ir laukti policijos ant kelio. Tuo metu ji visiškai negalvojo, kad A. B. kažką gali padaryti vaikams, nes jis niekada jokio smurto prieš vaikus nenaudojo. Ji labai ilgai laukė policijos, labai sušalo, kadangi iš namo išbėgo basa ir neapsirengusi. Per tą laiką ji dar kelis skambino į policiją, buvo šoke. Pirmas atvažiavo greitosios pagalbos automobilis, gydytojai pradėjo ją žiūrėti, tačiau ji vis sakė, kad reikia greičiau važiuoti prie vaikų. Policija atvažiavo dar po maždaug 10 minučių ir jie kartu važiavo prie jų namo. Įvažiuojant į kiemą ji matė, kad A. B. stovi kieme prie šulinio, kieme taip pat buvo A. vežimėlis. Atvažiavus ji iš karto nubėgo į namą žiūrėti kur vaikai, Name buvo tik du vyresnieji vaikai. Ji pradėjo jų klausinėti kur J. ir A., tada sūnus jai pasakė, kad tėvas išnešė mažus vaikus jai. A. B. tuo metu jau buvo sulaikiusi policija. Ji kartu su policininkais ir gydytojais pradėjo ieškoti mažesnių vaikų, ieškojo visur, paskui policininkas pašvietė į šulinį ir pamatė vieną kūnelį. A. B. iki tos dienos apie tris savaites negėrė. Iki tos dienos ji niekada nebuvo pastabėjusi, kad jam kažkas negerai. Būdavo taip, kad jis kaltino ją neištikimybe, sakydavo, kad vaikai yra ne jo. Ji jam net buvo siūliusi daryti DNR testus.

Liudytoja V. V. parodė, kad dirba greitosios pagalbos felčere. 2016-01-02 maždaug po 12.00 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Buvo pranešta , kad yra užpulta ir sumušta moteris. Jie iš karto išvažiavo, tačiau važiavo pakankamai ilgai, nes vieta yra atoki, be to, (duomenys neskelbtini) yra du posūkiai ir nebuvo aišku, kur važiuoti. Bevažiuojant susiskambindavo su nukentėjusiąja moterimi, nes nežinojo kelio. Moteris pasakė, kur sukti, kad tai vienkiemis, ir kad jis pasitiks ant kelio. Įvažiavus į nurodytą kelią, juos pasitiko moteris. Ji buvo basa, labai sušalusi, kraujuota galva. Jie įsodino ją į mašiną, norėjo sušildyti, bet ji šaukė, kodėl jie vieni be policijos, papasakojo, kad ją užpuolė vyras. Moteris buvo panikoje, pasakojo, kad name liko maži vaikai. Ji dar pati skambino policijai, budintis pasakė, kad policijos ekipažas aktyvuotas, kad jie važiuoja iš kito įvykio iš (duomenys neskelbtini). Pagaliau jie sulaukė policijos ir dviem automobiliais važiavo prie to namo. Įvažiavus į kiemą, pirmi išlipo policininkai, kurie nuėjo į namo vidų ir sulaikė ten buvusį vyrą. Ji sakė moteriai dar neiti iš mašinos, kol jis nesulaikytas, tačiau moteris nelaukė ir puolė į namą. Ji taip pat ėjo link namo, kuomet moteris išbėgo iš namo šaukdama, kad nėra dienų vaikų. Jie visi pradėjo ieškoti vaikų, ieškojo ir policininkai ir jos vairuotojas, apieškojo visas patalpas. Ji ieškojo tvarte, o kai ėjo nuo tvarto pamatė, kad policininkas ir jos vairuotojas stovi prie šulinio ir šviečia į vidų. Ji taip pat pažiūrėjo į vidų ir pamatė vaiko kūnelį, kuris greičiausiai laikėsi vandens paviršiuje dėl pampersų. Kito kūnelio nesimatė ir jie dar tikėjosi, kad ga antras dingęs vaikas atsiras. Šulinyje dar matėsi plaukiojančios malkos, jai pasirodė, kad jų buvo daug. Policininkas dar bandė kabinti kūnelį su kibiru, tačiau šulinis buvo apledėjęs ir jam nepavyko. Kai šulinyje buvo rastas vaiko kūnas, iš karto buvo iškviesti gelbėtojai. Kol atvyko gelbėtojai, jie dar ieškojo antro vaiko, apie tai, kad jis taip pat yra šulinyje sužinojo tik po to, kai gelbėtojai ištraukė abu kūnus. Ji bandė gaivinti vaikus, tačiau visos priemonės nepadėjo. Per tą laiką kol ieškojo vaikų, ji buvo pribėgusi prie vyro, klausinėjo, kur vaikai, bet pamatė, kad su juo bendrauti beprasmiška. Jis elgėsi neįprastai, šypsojosi, apie vaikus pasakė, kad žmona juos išvedė pas kaimynus.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba greitosios pagalbos vairuotoju-sanitaru. 2016-01-02 apie 01.00 val. važiavo pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Važiuojant nuvažiavo ne tuo keliu, susiskambino su nukentėjusiąja moterimi kuri nurodė, kur važiuoti. Jie vėl išvažiavo į pagrindinį kelią, pravažiavo dar apie kilometrą ir ant kelio juos pasitiko moteris. Jie įsodino moterį į mašiną, ji buvo neapsirengusi, sušalusi, basa. Moteris klausinėjo kur policija, sakė jiems nevažiuoti į kiemą be policijos, nes vyras agresyvus. Iš tos vietos, kur jie stovėjo, buvo matyti namą ir jis matė, kaip name šviesa buvo išjungiama ir vėl įjungiama. Jis taip pat matė, kad vyras buvo išėjęs į kiemą. Po kažkiek laiko atvažiavo policija ir jie visi kartu įvažiavo į kiemą. Policininkai užėjo į namą, sulaikė ir išsivedė tą vyrą. Tuomet moteris nubėgo į namą, išbėgusi pradėjo šaukti, kad nėra dviejų vaikų. Jie visi pradėjo ieškoti vaikų, apieškojo patalpas. Tuo metu policininkas atidarė šulinį, pašvietė į vidų. Jis irgi pažiūrėjo į šulinį ir pamatė vandenyje vaiko kūnelį. Šulinyje taip pat plaukiojo didelės kaladės. Buvo iškviesti gelbėtojai. Kuomet gelbėtojai atvyko ir ištraukė kūnus, paaiškėjo, kad šulinyje buvo ir antras vaikas. Jie bandė gaivinti vaikus, buvo iškviestas dar vienas greitosios pagalbos ekipažas, tačiau gyvybės požymių nebuvo.

Liudytojas M. R. parodė, kad dirba Kauno VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos patrulių būrio vyr.patruliu. 2016 m. sausio 2 dieną po 24.00 val. buvo iškvietime maždaug už 20-25 km. nuo įvykio vietos. Tuo metu gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini) kaime, buvo nurodyta vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kiek atsimena, jie išvažiavo iš karto gavus pranešimą ir įvykio vietą atvažiavo pakankami greitai, nes kelias buvo laisvas. Ekipaže buvo jis ir jo porininkė. Privažiavę prie nurodyto namo, pamatė, kad prie namo jau yra greitosios pagalbos automobilis. Geistosios vairuotojas pasakė, kad moteris papasakojo, kad name yra vyras, kad jam galbūt prasidėjo baltoji karštligė. Jie visi įvažiavo į namo kiemą. Beįvažiuojant į kiemą, jis matė kieme vyrą, kuris, pamatęs juos, įėjo į namą. Jie užėjo į namą ir iš karto pamatė tą vyrą namo virtuvėje. Kaip atsimena, toje patalpoje buvo dar du vaikai. Vyras atrodė pakankamai ramus, kai jis pasakė jam gultis, jis atsigulė, nesipriešino. Jie uždėjo jam antrankius, porininkė A. V. nuvedė jį į automobilį ir ten saugojo. Tuo metu namo šeimininkų pasakė, kad dar nėra dviejų vaikų. Jie visi pradėjo ieškoti vaikų, paskui jam pasirodė, kad jis girdi kažkokius garsus iš šulinio. Kada tiksliai išgirdo šį garsą, pasakyti negali, jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad tą garsą išgirdo vedant vyrą į automobilį, galimai taip ir buvo. Viskas vyko greitai. Jis neatsimena, ar jis pirmas priėjo prie šulinio ir atidarė šulinį, ar ten jau buvo ir kitų žmonių. Atsimena, kad pažiūrėjo į šulinį ir pamatė vandenyje vaiko kūno siluetą. Jie bandė kažkokiu būdu ištraukti vaiką, bet jiems nepavyko, nes šulinio kraštai buvo apšalę, o rastos kopėčios į šulinį netilpo. Jie savo automobilyje kokių nors gelbėjimo prietaisų neturi. Jiems nebuvo kaip pateikti į šulinį, nes šokti iš viršaus irgi nebuvo galima. Buvo iškviesti gelbėtojai.

Liudytoja A. V. parodė, kad dirba Kauno VPK Kėdainių rajono PK Viešosios policijos patrulių būrio vyr. patrule. 2016-01-02 naktį, po 24.00 val. kartu su porininku M. R. buvo iškvietime (duomenys neskelbtini) kaime, o jau beišvažiuojant, gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini) kaime. Buvo pranešta, kad vyras išvarė moterį iš namų, ir kad namuose liko keturi mažamečiai vaikai. Jie atvažiavo į nurodytą vietą, prie namo pamatė greitosios pagalbos automobilį, kuriame buvo nukentėjusioji moteris. Moteris buvo kruvinu veidu, papasakojo, kad vyras dūrė jai šakute. Įvažiuojant į kiemą matė, kad kieme yra vyras, kuris rankose turi kažko balto. Vyras, pamatęs juos įbėgo į namą ir išjungė šviesą. Jie užėjo į namą ir sulaikė vyrą. Vyras nesipriešino, jiems pakluso, leido uždėti antrankius. Jie vedė jį į automobilį ir būnant kieme ji išgirdo keistą garsą iš šulinio. Ji pasakė apie tai M. R., jie atidarė šulinį, pašvietė į vidų žibintuvėliais. Jų žibintuvėliai yra silpni, jie beveik nieko nematė, bet vis dėl to pamatė, kad vandenyje kažkas yra. Kiek atsimena, vaikų mama dar nežinojo, kad vaikai dingo, tik paskui pasigedo dviejų vaikų. Tiksliai atsimena, kad tuo metu, kai jie žiūrėjo į šulinį, A. B. buvo šalia jų, M. R. dar klausė jo, kur rasti kopėčias ar virvę, A. B. atsakė, kad daržinėje. Jie surado kopėčias, tačiau jos netilpo į šulinį, dar surado virvę, bet ji netiko, tuo metu iš šulinio ėjęs garsas nutilo. Vandenyje buvo matyti tik vieną kūną, todėl visi pradėjo ieškoti kito vaiko. Ji nuvedė A. B. į automobilį, bandė jo klausinėti, bet jis kalbėjo įvairias nesąmones, buvo neadekvatus. Apie vaikus pasakė tik tada, kad automobilio dureles atidarė L. ir paklausė kur vaikai, jis jai atsakė, kad sumėtė vaikus į šulinį ir ją pačią paskandins tvenkinyje.

Liudytojas G. G. parodė, kad dirba Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos antros pamainos vadu. 2016-01-02 d. prieš 3.00 val. nakties gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime tėvas vaiką įmetė į šulinį. Suvedus gautą adresą į navigaciją, tokio adreso nebuvo. Jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, važiuojant skambino į policiją pasitikslinti adresą. Jie paprašė, kad policijos budintis perduoti policijos ekipažui įjungti švyturėlius ir tada pagal šviesas atvažiavo iki įvykio vietos. Atvažiavus, jiems pasakė, kad šulinyje yra vienas vaikas, tačiau kai jie pašvietė turimais prožektoriais į šulinį, pamatė, kad šulinyje yra dviejų vaikų kūnai. Šulinys buvo apšalęs, apkaltas lentomis. Jie nulaužė lentas ir įleido turimas kopėčias į šulinį, teko įleisti penkis metrus kopėčių. Jis įlindo į šulinį ir paeiliui ištraukė dviejų vaikų kūnus. Su sulaikytu vyru nebendravo, matė, kad jis sėdi policijos automobilyje.

Liudytoja R. C. parodė, kad L. C. yra jos dukra, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime su vyru A. B. ir keturiais vaikais. Tą dieną ryte ji buvo nuvažiavusi pas juos. Viskas buvo įprasta, A. B. atrodė kaip normalus žmogus, jie bendravo, jis dar pasigyrė, kad statys pirtį. Paskui jie išvažiavo. Apie 01.00 val. nakties jai paskambino dukra, kuri pasakė, kad ji lauke, kad ją išvarė. Paskui prasidėjo begaliniai skambučiai, ji vis sakė, kad ji lauke, kad ji subadyta. Paskutinius žodžius, kuriuos atsimena, buvo kad vaikų nebėra. Paskui skambino savo sūnui, pasakė jam, kad reikia nuvažiuoti paimti L. Su A. B. bendravo mažai, dukra jai pasakojo, kad A. B. geria, buvo taip, kad vartojo prieš ją smurtą, ji sakė, kad su juo negyvens.

Iš mažamečio liudytojo A. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis yra A., nežino kiek jam yra metų. Neprisimena kas įvyko po Naujųjų metų. Jo sesers vardas O., ji yra už jį mažesnė. Brolio neturi. Seniau turėjo mažesnių brolių. Juos tėtis įmetė į šulinį. Jie mirė. Ten buvo sesutė A. ir brolis J.. Nematė kaip įmetė, tuo metu jis miegojo. Jis išgirdo, kaip tėtis ėjo, o jis žaidė su savo telefonu. Atsikėlė ir žiūri eina tėtis. Tėtis jam pasakė, kad neša pas mamą. Matė kaip tėtis broliuką ir sesutę nešė. Paskui prie šulinio stovėjo, paskui tėtis nuėjo į kambarį. Paskui tėtis pasakė: „ateik A., atvažiavo greitoji“. Paskui atvažiavo su „migalkėm“. Paskui ištraukė broliuką ir sesutę. Jie mirė. Buvo atvažiavusios dvi gaisrinės. Kaip tėtis nešė, tai jis girdėjo, kad J. ir mergaitė rėkė. Tėtis blaivas būdamas įmetė. Jis pablūdęs buvo. Mama tuo metu buvo prie pašto dėžutės. Paskui atvažiavo pas juos mamos brolis. Po įvykio mama buvo prie pašto be batų. Tėtis mamą badė su šakute, jis tai girdėjo per ausines, mama verkė. Tėtis blaivas badė, paskui matė, kad jis pripūtė nulius. Tėtis dažnai gerdavo, viso mėnesio dienomis (b.t. 2 b.l. 36-37).

2016-01-07 Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2/2016(02) nurodyta, kad L. C. padaryta taškinės durtinės žaizdos pakaušio srities dešinėje bei kairės rankos antro piršto panagėje; taškiniai ir linijiniai odos nubrozdinimai (serijomis po keturis) dešinės akies viršutiniame voke ir nosies šaknies dešinėje, nugaros dešinėje palei mentės apatinį kampą bei juosmens kairėje palei klubakaulį. Konstatuoti sužalojimai padaryti daiktu, kuris turi vienoje linijoje kas 0,4 cm išsidėsčiusius keturis riboto paviršiaus mažo ploto aštriabriaunius duriančius elementus, tikėtina stalo įrankiu – šakute. Smūgiai tokiu daiktu buvo suduoti į dešinės akies viršutinio voko ir nosies šaknies ribą, į pakaušio dešinę pusę, į nugaros dešinę pusę, į juosmens kairę pusę ir į kairės rankos antro piršto panagę. Pastarosios srities sužalojimas galėjo gautis kaire ranka prisidengus smūgiais. Muštinių sužalojimų nerasta. Sužalojimai neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimus palikę smūgiai neabejotinai sukėlė fizinį skausmą. (b.t. 2 b.l. 20-21).

2016-04-06 Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M25/2016(02) nurodyta, kad A. B. mirties priežastis yra paskendimas vandenyje. Šiuo atveju paskendimas vandenyje reiškia patologinę būklę kuri tapo mirties priežastimi A. B. kūnui patekus į šaltą vandenį. Koks konkrečiai patofiziolognis mechanizmas veikė šiuo atveju nustatyti negalima, t.y., neaišku ar tai buvo „šlapias“ arba „klasikinis“ paskendimas, ar „sausas“ paskendimas, ar panirimo po sindromas, ar šokinė reakcija į šaltį. Deglikogenizacijos židiniai kepenyse nurodo taip pat į buvusią hipotermiją (bendrą kūno atšalimą), bei leidžia teigti, kad A. B. į šulinio vandenį pateko gyva. Taigi apibendrinant – A,B. mirtis įvyko patekimo į šaltą šulinio vandenį pasekoje. A. B. mirties laiko nustatymui šiuo atveju lavoniniai reiškiniai yra mažai informatyvūs, nes jos lavono autopsija atlikta praėjus daugiau nei dviem paroms nuo užduotyje nuodyto įvykio. Šiuo atveju mirties laiką tikslinga vertinti pagal įvykio aplinkybes, t.y. A. B. mirė patekusi į šulinio vandenį ir iš kur ištraukta buvo negyva. Jokių išorinių sužalojimų A. B. nekonstatuota. Jai konstatuota galvos minkštųjų audinių kraujosruva dešinio smilkinio srityje, išsivysčiusi bukos mechaninės traumos pasekoje. Šios traukos mechanizmo detalizuoti negalima, A. B. galva galėjo būti sužalota įkritus į šulinį dešine galvos puse atsitrenkus į šulinyje esančius daiktus. Šio sužalojimo padarymui pakako vieno trauminio poveikio, sužalojimas yra šviežias, padarytas kelių – keliolikos valandų iki mirties bėgyje. Sužalojimas įtakos mirčiai neturėjo, ir A. B. gyvai esant būtų vertinamas pagal sveikatos sutrikdymo trukmę. Po patirto sužalojimo galvoje A. B. galėjo rodyti akivaizdžius gyvybės požymius. Jokių kitų sužalojimų A. B. kūne nėra (b.t. 1 b.l. 96-100).

2016-01-05 Teismo medicinos specialistas S. M. specialisto paaiškinime nurodė, kad autopsijos metu A. B. mirties priežastis nenustatyta. Kategoriškai išvadai reikalingi papildomi duomenys, tokie kaip laboratorinių tyrimų duomenys, GMP kvietimo kortelė, ĮVA protokolas, liudytojų parodymai. Atsakymas: jokių išorinių sužalojimų A. B. nekonstatuota. Jai konstatuota galvos minkštųjų audinių kraujosruva dešinio smilkinio srityje, išsivysčiusi bukos mechaninės traumos pasekoje. Šiai traumai mechanizmo šiuo metu detalizuoti negalima. Šis sužalojimas yra ekstrakranijinis. Galvos smegenų pažeidimo požymių nekonstatuota, dėl to šiuo atveju manytina, kad duomenų už mirtino mechanizmo traumą nepakanka. Jokių kitų sužalojimų A. B. kūne nėra. Šis sužalojimas mirčiai įtakos neturėjo. Autopsija atlikta praėjus daugiau nei dviems paroms nuo užduotyje nurodyto įvykio ir autopsijos metu konstatuoti lavoniniai reiškiniai mirties laiko nustatymui neinformatyvūs. Galvos minkštųjų audinių kraujosruvos padarymui pakako vieno trauminio poveikio. Šis sužalojimas yra šviežias padarytas keletos keliolikos valandų bėgyje iki mirties. Pomirtinių sužalojimų nekonstatuota. Po patirto sužalojimo galvoje A. B. galėjo rodyti akivaizdžius gyvybės požymius, nes nėra konstatuota galvos smegenų traumos požymių (b.t. 1 b.l. 93-95).

2016-02-23 Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M24/2016(02) nurodyta, kad J. B. mirė nuo bendro kūno atvėsimo ir mechaninio uždusimo, patekus vandeniu į kvėpavimo takus, Tai patvirtinta autopsijos ir ypač papildomų laboratorinių tyrimų duomenys. Vaikas jau buvo miręs tik ištraukus iš šulinio, tačiau biologinė mirtis konstatuota tik po nesėkmingos reanimacijos 2016-01-02 04:16 val. Palaikuose konstatuota įvairių sužalojimų, kurie išsivystė prieš pat mirtį: 1. Muštinė žaizda dešinėje kaktinėje-momeninėje srityje išsivystė nuo kontakto su bukabriauniu daiktu ar paviršiumi. Šiuo atveju labiausiai tikėtinas kontaktas su šulinyje buvusiu metaliniu kampuočiu. Šis sužalojimas vertinant atskirai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. 2. kiti konstatuoti paviršiniai sužalojimai- odos nubrozdinimai ir kraujosruvos kūne – išsivystė tuo pat metu krentant šulinyje ir kontaktuojant su šulinio sienelėmis ir šulinyje sumestomis malkomis. Šie sužalojimai vertinant atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Mechaniniai sužalojimai neturėjo esminės įtakos mirčiai t.y., vaikas vandenyje trumpą laiką, skaičiuojamą minutėmis, galėjo būti gyvas. Tai patvirtina ryškūs histocheminiai pokyčiai organizme, būdingi bendram kūno atvėsimui, kurie nebūtų spėję išsivystyti vaikui iškarto paskendus. Pomirtinių sužalojimų palaikuose nebuvo. Po patirtų mechaninių sužalojimų vaikas, labiausiai tikėtina, galėjo dar atlikti kažkokius aktyvius veiksmus kol progresuojant hipotermijai paskendo. Nuogas vaikas labai žemos temperatūros vandenyje galėjo išgyventi kelias minutes. Paviršiniai sužalojimai išsivystė krentant į šulinį ir nėra medicininės prasmės juos skaičiuoti. J. B. kaktos dešinės pusės odos žaizda yra muštinė, padaryta kontaktuojant su bukos briaunos savybių nelygiu paviršiumi. Žaizdoje užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai, konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui netinkami. Visi kiti konstatuoti sužalojimai atspindi bendruosius traumos kietu buku daiktu ar paviršiumi požymius ir nėra galimybės identifikuoti daiktus ar paviršius, sukėlusius šiuos sužalojimus. Sužalojimai padaryti su nedidele ar vidutine jėga. Skeleto kaulai nelūžo. Remiantis medicininiais duomenimis galima teigti, jog sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, per labai trumpą laiko tarpą. Spręsti apie sužalojimų padarymo seką negalima (b.t. 1 b.l. 109-114).

2016-01-05 Teismo medicinos specialistas Ą. S. specialisto paaiškinime nurodė, kad jis 2016-01-04 14:00-15.30 val. atliko J. B. gim. 2014 m. autopsiją. Atliekant autopsiją dalyvavo skyriaus vedėjas teismo medicinos ekspertas Ž. M.. J. B. mirties priežastis, turimais duomenimis yra uždusimas patekus vandeniui į kvėpavimo takus. Taip pat buvo įtariama ir hipotermija, tačiau tai turi būti patvirtinta laboratoriniais tyrimais. J. B. konstatuoti sekantys sužalojimai: muštinė žaizda dešinėje kaktos pusėje, minkštųjų audinių sumušimas ir poodinės kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimai krūtinėje, pilve, kairėje šlaunyje, kairėje pėdoje. Šie sužalojimai galėjo išsivystyti krentant į šulinį ir kontaktuojant su šulinio sienomis, tačiau detalizuoti sužalojimų padarymo mechanizmą konkrečiau galėsiu tik gavęs paskirtų tyrimų rezultatus. Visi sužalojimai padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir preliminariai yra priešmirtiniai laboratoriniam tyrimui buvo paimtos biologinės terpės dėl įvairių tame tarpe psichotropinių medžiagų nustatymui (b.t. 1 b.l. 106-108).

2016-01-06 Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G35-2016(02) nurodyta, kad poodinės kraujosruvos O. B. blauzdų priekiniuose paviršiuose susidarė kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais nemažiau kaip trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai daugiau kaip prieš savaitę iki apžiūros. Sužalojimai galėjo gautis ir jai pačiai atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.t. 1 b.l. 136).

Iš 2016-01-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) greitosios medikai pateikė vaikiškus du megztinius, pėdkelnes, dvi maikutes (b.t. 1 b.l. 84-85).

Iš 2016-01-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis A. B. pateikė savo drabužius: juodos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos megztinį, rožinės spalvos šlepetes, juodos ir pilkos spalvos marškinėlius (b.t. 3 b.l. 14-16).

2016-02-19 DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(436)-IS1-1014 nurodyta, kad ant tirti pateiktų marškinėlių, tiriant pažymėtų Nr.1, paimtų 2016-01-02 iš Kėdainių GMP gydytojų savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 2 rasta daugiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, mėginyje Nr. 3 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų marškinėlių, tiriant pažymėtų Nr. 2, paimtų 2016-01-02 iš Kėdainių GMP gydytojų savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 4 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų sumaišytų biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėginiuose Nr. 5, Nr. 6 žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateikto megztinio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2016-01-02 iš Kėdainių GMP gydytojų savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 7 žmogaus kraujo nerasta mėginyje Nr. 8 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto megztinio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2016-01-02 iš Kėdainių GMP gydytojų savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 13 rasta ne mažiau nei dviejų asmenų sumaišytų biologinių pėdsakų, tarp jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su J. B. genotipu, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėginyje Nr. 13 rastas žmogaus kraujas. Tikimybė, kas egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų J. B. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra didesnė nei 0,0000000000009 %. Ant tirti pateiktų pėdkelnių, paimtų 2016-01-02 iš (duomenys neskelbtini) GMP gydytojų savanoriškų daiktų pateikimo protokolu, mėginiuose Nr. 9, Nr. 10 rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto antklodės užvalkalo, paimto 2016-01-02 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 11, Nr. 12 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio A. B.. Ant tirti paimtų kelnių, paimtų 2016-01-02 iš įtariamojo A. B. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, kraujo nerasta. Ant tirti pateikto megztinio, paimto 2016-01-02 iš įtariamojo A. B. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, mėginiuose Nr. 14-16 žmogaus kraujo nerasta. Ant tirti pateiktų marškinėlių, paimtų 2016-01-02 iš įtariamojo A. B. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, mėginyje Nr. 17 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000003 %. Ant tirti pateiktų šlepečių, paimtų 2016-01-02 iš įtariamojo A. B. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, mėginiuose Nr. 18, Nr. 19 žmogaus kraujo nerasta (b.t. 1 b.l. 141-145).

2016-03-22 DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(1365)-IS1-1628 nurodyta, kad ant antklodės užvalkalo, paimto 2016-01-02 papildomai apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), mėginiuose Nr. 11, Nr. 12 rasto moters kraujo (žiūrėti 2016-02-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(436)-IS1-1014) genotipas sutampa su L. C. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų L. C. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000000001 % (b.t. 1 b.l. 151-152).

2016-02-18 DNR specialisto išvadoje Nr. 140-(559)-IS1-974 nurodyta, kad tikimybė, kad A. B. yra J. B. biologinis tėvas yra ne mažesnė nei 99,99999 %. Tikimybė, kad A. B. yra A. B. biologinis tėvas yra ne mažesnė nei 99,99999 % (b.t. 1 b.l. 158-159).

Iš 2016-01-07 Bendrojo pagalbos centro rašto Nr. 41D(K)-22 matyti, kad BPC pateikė tyrimui pokalbių, įvykusių 2016-01-02 01.50 ir 02.04 val., tarp L. C. ir BPC operatorių, bei 02.49 val., tarp policijos budėtojo ir BPC operatoriaus garso įrašus (b.t. 2 b.l. 124).

Iš 2016-01-14 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. 20-S-6652(1.16-20) matyti, kad meteorologijos stoties duomenimis, kuri yra artimiausia Pelėdnagių sen., nuo 2016-01-01 20 val., iki 2016-01-02 8 val., orų sąlygos buvo šios – 20 val. – (-9,8°C), 23 val. – (-10,0°C), 2 val. – (-11.8°C), 5 val. – (-12,6°C), 8 val. – (-16°C) (b.t. 2 b.l. 136).

Iš 2016-01-18 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. (6)-1.7-189 matyti, kad artimiausiai (duomenys neskelbtini) kaimui ((duomenys neskelbtini) sen.) valstybinio požeminio vandens monitoringo postai yra (duomenys neskelbtini) MS_35988 ((duomenys neskelbtini) r.) ir (duomenys neskelbtini) MS_35965. Šiuose postuose įrengtose telemetrinėse stotyse stebima gruntinio vandens temperatūra vieną kartą paroje. Gruntinis vanduo (duomenys neskelbtini) poste 2016-01-01 buvo 2,81 m., gylyje nuo žemės paviršiaus, o (duomenys neskelbtini) poste – 8,73 m., gylyje nuo žemės paviršiaus. Tuo laiku vandens temperatūra (duomenys neskelbtini) poste buvo 9,4°C, (duomenys neskelbtini) – 8,3°C (b.t. 2 b.l. 131-133).

2016-01-04 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G16/2016(02) nurodyta, kad A. B. konstatuota odos nubrozdinimai kairio peties srityje, nugaroje, abiejose alkūnėse, dešinio dilbio srityje, abiejose kojose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 savaites iki teismo medicininės apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.t. 3 b.l. 9).

2016-02-10 – 2016-03-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-13/2016 nurodyta, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu, t.y., 2016-01-02, nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu nustatomas sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, atsirandantis postnataliniu periodu; lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t.y., VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. B. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti tyrimo veiksmuose, bei apklaustas teismo posėdyje. (b.t. 3 b.l. 60-69).

Ekspertė N. M. parodė, kad dalyvavo atliekant teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę A. B., patvirtina ekspertizės išvadas. A. B. yra nustatyta psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, atsirandantis postnataliniu periodu, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ekspertizės atlikimo metu A. B. gydytojams ekspertams aiškino, kad alkoholį jis pradėjo vartoti 13 metų, išgerdavo kiekvieną dieną, su trumpomis pertraukomis. Viskas, kas dėl jo būsenos yra nustatyta byloje ir apie ką pasakojo liudytojai, yra būdinga alkoholinėms psichozėms, kurios prasideda staiga, vakarais, naktimis. Toks sutrikimas išsivysto nuo ilgalaikio, masyvaus, sistemingo alkoholio vartojimo. Ekspertai įvertino, kad tokia psichozė jam prasidėjo įvykio dienos vakare. Jis ekspertams pasakojo, kad tą dieną atsigulė miegoti, o kai atsibudo, viskas buvo raudona, jam atrodė, kad vaikai aprengti raudonais drabužiais, atsirado baimė. Paprastai, tokių psichozių metu prisiminimai būna fragmentiški, tokio asmens elgesys atitinka tą elgesį, kurį nupasakojo liudytojai, kurie tą naktį matė A. B.. Konkrečiai kalbant su juo apie vaikus, A. B. galėjo paaiškinti tik tiek, kad tie vaikai yra ne jo. Jis negalėjo tai paaiškinti, sakė, kad taip mano, kadangi ji išeidavo iš namų. A. B. paaiškinimai nebuvo logiški, nesudarė vieningos įvykio grandinės, buvo fragmentiški. Šiuo metu negali pasakyti, ar A. B. sutrikimas yra laikinas ar pastovus. Ekspertai nustatė, kad jis negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti ir, kad jį reikia gydyti. Ar jis kada nors pasveiks, pasakyti negalima, viskas bus matyti gydymo metu. Gydytojų nuomone, jį reikia gydyti griežto stebėjimo sąlygomis, kadangi yra stebimos suicidinės tendencijos, būtent griežtas režimas gali kažkiek pagerinti jo būseną, nes jį reikia visą laiką stebėti.

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje esantys duomenys pilnai patvirtina, kad A. B. būdamas nepakaltinamumo būsenoje įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčias požymių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1,2, 3, 5, 6 punktuose. .

Byloje nustatyta, kad A. B. 2016-01-02 apie 01.45 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), sudavė savo sugyventinei L. C. ne mažiau penkių smūgių šakute į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai L. C. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokius A. B. atliktus veiksmus patvirtina nukentėjusiosios L. C. parodymai, kuri parodė kokiomis aplinkybėmis A. B. padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. L. C. parodymus šioje dalyje patvirtina specialisto išvados, kuriomis nustatyta, kad L. C. padaryta taškinės durtinės žaizdos pakaušio srities dešinėje bei kairės rankos antro piršto panagėje; taškiniai ir linijiniai odos nubrozdinimai (serijomis po keturis) dešinės akies viršutiniame voke ir nosies šaknies dešinėje, nugaros dešinėje palei mentės apatinį kampą bei juosmens kairėje palei klubakaulį.

Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad šie sužalojimai padaryti daiktu, kuris turi vienoje linijoje kas 0,4 cm išsidėsčiusius keturis riboto paviršiaus mažo ploto aštriabriaunius duriančius elementus, tikėtina stalo įrankiu – šakute. Smūgiai tokiu daiktu buvo suduoti į dešinės akies viršutinio voko ir nosies šaknies ribą, į pakaušio dešinę pusę, į nugaros dešinę pusę, į juosmens kairę pusę ir į kairės rankos antro piršto panagę. Pastarosios srities sužalojimas galėjo gautis kaire ranka prisidengus smūgiais.

L. C. parodymai šioje dalyje taip pat patvirtinami liudytojų – greitosios pagalbos darbuotojų – V. V. ir A. R. parodymais, kurie parodė, kad įvykio dieną apžiūrėjo sužalotą L. C. ir suteikę jai pirmą medicininę pagalbą.

Tokiu būdu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad sužalojimus, kvalifikuotus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, L. C. padarė A. B. kelis kartus dūręs jai šakute. Byloje nustatyta, kad L. C. ir A. B. įvykio metu buvo sugyventiniai, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrus vaikus, kas patvirtina, kad L. C. buvo A. B. šeimos narys. Šiuose A. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. 2016-01-02 apie 01.45 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), esant lauko temperatūrai ne aukštesnei kaip -15°C, du savo mažamečius vaikus – J. B., gim. 2014 m., ir A. B., gim. 2015 m., kuriuos įmetė į kieme esantį apie 5 m. gylio vandens šulinį, kuriame vandens temperatūra buvo apie 8-9°C, dėl ko nukentėjusysis J. B. numestas iš didelio aukščio bei atsidūręs šaltame vandenyje, keleto minučių bėgyje mirė nuo bendro kūno atvėsimo ir mechaninio uždusimo, patekus vandeniui į kvėpavimo takus, o nukentėjusioji A. B. keleto minučių bėgyje mirė paskendusi vandenyje, tokiu būdu nužudė J. B. ir A. B..

Tokias įvykio aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios L. C. ir apklaustų liudytojų parodymai, paskelbti nepilnamečio liudytojo A. B. parodymai, specialisto išvados dėl J. B. ir A. B. padarytų kūno sužalojimų ir mirties priežasčių.

Apklausta nukentėjusioji L. C. parodė, kad po jos užpuolimo A. B. varė ją iš namų, grasino, dėl ko ji buvo priversta bėgti iš namų. Namuose liko tik A. B. su keturiais mažamečiai vaikais. L. C. taip pat parodė, kad A. B. buvo neįprastos psichinės būklės, stiklinėmis akimis, elgėsi agresyviai. Jai kartu su greitosios pagalbos ir policijos darbuotojams grįžtant namo, A. B. buvo kieme po ko užėjo namo.

Nukentėjusios L. C. parodymus patvirtina apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų A. V. ir M. R. parodymai, kurie parodė, kad jiems beįvažiuojant į namo kiemą matė A. B. kieme, po ko jis užėjo į namą. Nukentėjusioji L. C. ir apklausti liudytojai V. V., A. R., M. R., A. V. vienodai parodė, kad jiems įvažiavus į namo kiemą, dviejų vaikų – J. B. ir A. B. name nebuvo, pradėjus jų paieškas, jų kūnai buvo rasti namo kieme esančiame šulinyje.

Teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad mažamečius vaikus J. B. ir A. B. į šulinį įmetė būtent A. B.. Tokias aplinkybes patvirtina jau paminėti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, taip pat paskelbti nepilnamečio liudytojo A. B. parodymai, kuris parodė, kad mažus brolį ir seserį iš namų į lauką išnešė jų tėvas A. B.. Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. įvykio metu su vaikais buvo likęs vienas, aplink nebuvo jokių kitų žmonių, patys J. B. ir A. B. buvo tokio amžiaus, kad negalėjo savarankiškai nueiti iki šulinio ir nukristi į jį, kas kategoriškai patvirtina, kad į šulinį jie galėjo patekti tik A. B. veiksmų pasekoje.

Tai, kad būtent A. B. įmetė J. B. ir A. B. į šulinį taip pat patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės dėl A. B. būsenos įvykio metu, nulėmusios jo veiksmus. Byloje nustatyta, kad iki minėto įvykio, kuomet J. B. ir A. B. dar buvo sveiki ir buvo savo namuose, A. B. pradėjo elgtis neadekvačiai, puolė savo sugyventinę su šakute, grasino jai. Atvykus policijos ir greitosios pagalbos pareigūnams A. B. toliau elgėsi neadekvačiai, pagal liudytojų parodymus elgėsi nenormaliai, beveik nereagavo į klausimus, be priežasties šypsojosi.

A. B. įvykio metu buvusią psichinę būklę taip pat patvirtina ir apibūdina ekspertizės išvados bei ekspertės N. M. paaiškinimai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. B. psichinės sveikatos būklė įvykio metu buvo sutrikusi, bendraujant su ekspertais, tarp kitų aplinkybių A. B. išskirdavo, kad vaikai yra ne jo ir kad jis nenori gyventi, kad jam buvo baisu.

Tokios ekspertizės metu nustatytos aplinkybės, siejant jas su įvykio aplinkybėmis, leidžia daryti išvadą, kad A. B. turėjo neigiamo pobūdžio ilgalaikį įsitikinimą dėl savo vaikų – J. B. ir A. B., kas dėl psichozinio sutrikimo įvykio metu galėjo nulemti jo veiksmus šių vaikų atžvilgiu.

Visi išvardinti duomenys ir įrodymai, vertinant juos kaip visumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent A. B. įmetė J. B. ir A. B. į šulinį, ko pasekoje jie mirė.

Vertinant atliktus A. B. veiksmus ir šių veiksmų aprašymą prokuroro nutarime perduoti bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atkreiptinas dėmesys, kad aprašant nustatytus A. B. veiksmus prokuroras nurodė, kad A. B. vaikus į šulinį įmetė tyčia. Ši aplinkybė iš A. B. veikos aprašymo šalintina. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad šiuos veiksmus A. B. atliko nepakaltinamumo būsenoje, esant psichoziniam sutrikimui, dėl kurio įvykio metu negalėjo suvokti savo veiksmų ir jų valdyti.

Tyčios elementas asmens veiksmuose nustatomas įvertinant jo psichinę būklę, jo psichinį santykį su atliekamais veiksmais ir šių veiksmų pasekmėmis, įvertinant valinį ir intelektualinį jo tyčios aspektus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. nesuvokė savo veiksmų, negalėjo valdyti, t.y. jo veiksmai neturėjo tyčios elemento baudžiamosios teisės taikymo aspektu. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl priverčiamų medicinos priemonių taikymo nereikia nustatinėti tyčios buvimo, tokiose bylose turi būti nustatoma ar asmens veiksmuose yra visi kiti tam tikros nusikalstamos veikos dispozicijos požymiai.

Nagrinėjamos bylos aspektu tai reiškia, kad būtina nustatyti A. B. veiksmus ir šių veiksmų priežastinį ryšį su veiksmų padariniais. Jau buvo minėta, kad byloje yra neabejotinai nustatyta, kad vaikus į šulinį įmetė būtent A. B., taip pat nustatyta, kad vaikų J. B. ir A. B. mirties priežastimis buvo J. B. kūno atvėsimas ir mechaninis uždusimas patekus vandeniui į kvėpavimo takus, o A. B. – paskendimas vandenyje. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad J. B. ir A. B. mirtys buvo tiesioginė A. B. veiksmų įmetant juos į šulinio vandenį, pasekmė.

Jau buvo minėta, kad A. B. šiuos veiksmus atliko nepakaltinamumo būsenoje, kas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo analizuoti paties A. B. savo atliktų veiksmų, nulėmusių vaikų mirtis, suvokimą. Akivaizdu, kad esant nustatytoms įvykio aplinkybėms J. B. ir A. B. mirtys, nesuteikus jiems savalaikės pagalbos, buvo neišvengiamos. Byloje nustatyta, kad J. B. gimė 2014 metais, A. B. gimė 2015 metais ir dėl savo amžiaus negalėjo savarankiškai išsigelbėti. Taip pat nustatyta, kad šulinio vandens gylis yra apie 5 metrus, įvykis įvyko 2016 m. sausio 2 dieną, esant -15 laipsnių šalčio, šulinio kraštai buvo apledėję.

Esant nustatytoms įvykio aplinkybėms, esant nustatytiems A. B. veiksmams ir šių veiksmų padariniams, teismas daro išvadą, kad J. B. ir A. B. būdamas nepakaltinamumo būsenoje nužudė A. B..

Prokuroro nutarime nurodyta, kad A. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktų požymiai. Teismas su tokiu A. B. veiksmų įvertinimu sutinka.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė mažametį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. yra 2014 metų gimimo, A. B. – 2015 metų gimimo.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Byloje nustatyta, kad J. B. ir A. B. nužudymo metu dėl savo amžiaus buvo bejėgiškos būklės.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Byloje nustatyta, kad J. B. ir A. B. buvo A. B. vaikai, t.y., remiantis Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio nuostatomis, pripažįstami A. B. artimais giminaičiais.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė du ar daugiau žmonių. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad buvo nužudyti du žmonės.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Įstatymų leidėjo vartojama sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. ir A. B. buvo nužudyti įmetant juos gyvus iš 5 metrų aukščio į šulinio vandenį, esant -15 laipsnių temperatūrai. Prieš mirtį J. B. ir A. B. vandenyje išbuvo gyvi keletą minučių, akivaizdžiai jautė skausmą. Toks nužudymo būdas vertinamas kaip itin žiaurus.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, turinčią požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalyje 1,2,3,5,6 punktuose, ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2016-02-10 – 2016-03-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos-teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-13/2016 nurodyta, kad A. B. nusikaltimo padarymo metu, t.y., 2016-01-02, nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. šiuo metu nustatomas sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, atsirandantis postnataliniu periodu; lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, dėl kurių negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis, t.y., VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. A. B. dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti tyrimo veiksmuose, bei būti apklaustas teismo posėdyje.

Lietuvos Respublikos BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Byloje nustatyta, kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią požymius labai sunkaus nusikaltimo, dėl jo veikos atsirado sunkios negrįžtamos pasekmės, buvo nužudyti du žmonės. Ekspertai, atlikę A. B. psichiatrinį-psichologinį tyrimą rekomendavo taikyti jam priverčiamas medicinos priemones stacionaraus stebėjimo specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje griežto stebėjimo sąlygomis. Teismas sutinka su tokia ekspertų rekomendacija.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti, kad A. B. būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose, BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taikyti A. B. stacionarų stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai - šakutę, paimtą 2016-01-02 įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini) (b.t. 1 b.l. 11-13) (b.t. 3 b.l. 17), antklodės užvalkalą - priduotą saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b.t. 3 b.l. 17), paimtą 2016-01-02 papildomos įvykio vietos apžiūros metu, vandens iš šulinio mėginį, 2 stiklainius - priduotus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b.t. 3 b.l. 17), paimtus 2016-01-05 vietovės apžiūros metu, vaikiškus drabužius: du megztinius, pėdkelnes, dvi maikutes, - priduotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b.t. 3 b.l. 17), paimtus 2016-01-02 daiktų pateikimo metu iš (duomenys neskelbtini) GMP gydytojų, džinsines kelnes, megztinį, šlepetes, marškinėlius - priduotus saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (b.t. 3 b.l. 17), paimtus 2016-01-02 daiktų pateikimo metu iš A. B. – sunaikinti.

Kompaktinį diską su GMP kvietimo garso įrašais, gautą iš BPC (b.t. 2 b.l. 124), kompaktinį diską su A. B. apklausos vaizdo įrašu - priedu prie 2016-02-15 A. B. apklausos pas IT teisėją protokolo (b.t. 2 b.l. 36-37), kompaktinį diską su A. B. apklausos vaizdo įrašu - priedu prie 2016-01-01 A. B. apklausos protokolo (b.t. 3 b.l. 10-12), saugoti prie bylos.

Piniginę su A. B. vardu išduota asmens tapatybės kortele ir banko mokėjimo kortele perduoti saugoti VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ vadovybei.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo, o asmeniui, kurio atžvilgiu priimta nutartis – nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos – gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.