Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui R. L. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas buvo siunčiami per Lietuvos Ambasadą. Atsakovas savo pozicijos dėl reiškiamo ieškinio ir jo reikalavimų nepateikė.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais žinoti, kas yra jo tėvas. Nustačius tėvystę, kyla pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką. Pridūrė, kad nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta ir ieškovės apaiškinimų nustatyta, kad M. M. gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina I. M., tėvas nenurodytas.

Teismas nurodo, kad bylose dėl tėvystės nustatymo teismas vadovaujasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.) ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (LR CK 3.148 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pagal CPK 388 straipsnio 2 dalį atsakovo dalyvavimas teisminiame nagrinėjime yra būtinas, tačiau šiuo atveju atsakovo gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, todėl atvesdinimo procedūra nėra galima. Taip pat pažymėtina, kad teismas 2016-11-17 kreipėsi dėl atsakovo apklausos pagal 2001-05-28 Tarybos reglamento Nr. 1206/2001 nuostatas, tačiau iki teisminio bylos nagrinėjimo – 2017-05-30, duomenų dėl atsakovo apklausos nebuvo gauta. Darytina išvada, kad teismas ėmėsi visų būtinų veiksmų byloje, kad atsakovo teisės tiek apie prasidėjusį procesą, tiek jo pozicija galėtų būti išklausyta. Esant tokiai faktinei situacijai byla išnagrinėta nedalyvaujant ieškovui, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus dėl galimybės žinoti, kas yra jo tėvas, bei atitinkami gauti išlaikymą iš tėvo.

Teismo posėdžio metu buvo apklausta J. J., kuri nurodė, kad šalys draugavo, kartu gyveno, leido laisvalaikį, tuo laikotarpiu, kai ieškovė pagalimai pastojo. Liudytoja patvirtino, kad ji girdėjo, kaip atsakovas norėjo, kad ieškovė gimdytų, žadėjo išlaikyti kūdikį. Liudytoja nurodė, kad jos žiniomis kitų artimų dragų tuo laikotarpiu ieškovė neturėjo. Ieškovė duodama paaiškinimus nurodė, kad su atsakovo draugavo apie 3–4 mėn., kartu nuomojosi kambarį. Paaiškino, kad šalys susipyko ir ji išvyko į Lietuvą, atsakovas žinojo, kad ji laukiasi kūdikio, tačiau nė karto nebuvo atvykęs aplankyti nei ieškovės, nei kūdikio. Ieškovė nurodė, kad šalys susirašinėjo socialiniuose tinkluose, ji siuntė dukters nuotraukas, šiuo metu su atsakovu nebendrauja.

Teismas nurodo, kad nors tiesioginių įrodymų dėl tėvystės nėra, tačiau kiti byloje esantys duomenys, t. y. ieškovės paaiškinimai, liudytojo parodymai, leidžia teigti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas, priešingų duomenų byloje nėra pateikta. Teismas daro išvadą, kad byloje pateikta pakankami įrodymų nustatyti, kad atsakovas R. L. yra M. M. biologinis tėvas, todėl tėvystė nustatytina.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas yra civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo bei naujo liudijimo išdavimo pagrindas (Teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 103, 109.10, 111.1, 115 punktai). Civilinės metrikacijos įstaigai pareiga teismo sprendimo pagrindu atitinkamai pakeisti civilinės būklės akto įrašus kyla nepriklausomai nuo to, ar ši pareiga atkartota teismo sprendime ar ne, todėl nereikalinga prašyti įrašyti duomenis apie vaiko tėvą ir taip reikalauti teismo surašyti perteklinę sprendimo rezoliucinę dalį. Civilinės metrikacijos įstaiga pakeis duomenis pagal suteiktą kompetenciją priimto teismo sprendimo pagrindu be atskiro įpareigojimo.

Reikalavimai dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo tenkintini.

J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma – 150 Eur, yra mažesnės nei minimali, todėl jos pagrįstumas papildomai nėra įrodinėtinas. Ieškovė nedirba, nekilnojamojo turto neturi. Byloje duomenų, apie atsakovo turtinę padėtį nėra, tačiau įvertinus tai, kad šiuo metu atsakovas gyvena Didžiojoje Britanijoje, kurioje žymiai didesnis pragyvenimo lygis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl atitinkamai galimybės dirbti ir uždirbti yra didesnės, todėl ši suma pripažintina realia ir pagrįsta. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikyti priteistinas mažesnis nei pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-03-18) iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185 straipsniai, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama motina.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis LR CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Ieškinyje prašoma už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos priteisti iš atsakovo 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį nepilnamečiui vaikui.

Pagal LR CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo, atsakovas atlieka įkalinimo bausmę, atsiliepimu nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, tačiau duomenų, kad būtų prisidėjęs prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo per pastaruosius trejus metus, nėra pateikęs (LR CPK 178 str.).

Teismas pažymi, jog prašomas priteisti išlaikymas po 150 Eur, už laikotarpį nuo vaiko gimimo – 2015-11-02 iki ieškinio teismui padavimo dienos – 2016-03-16, sudaro 4 mėn., o ne šešis, todėl atitinkamai priteistina 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma (LR CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis). Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl iš atsakovo priteistinos patirtos išlaidos valstybei.

Tenkinus visus ieškinio reikalavimus iš atsakovo priteistina bendra 154 Eur žyminio mokesčio suma (po 41 Eur už neturtinius reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei 81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 punktą, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Pagal pateiktus duomenis ieškovei suteikta pagal valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisinių paslaugų už 470,96 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo valstybei.

Iš atsakovo priteistina 10,27 Eur pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nustatyti, kad R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-03-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 600 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 2015-11-02 iki 2016-03-18,

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 154 Eur žyminio mokesčio ir 10,27 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 470,96 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.