Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Evaldo Gražio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

bausmę vykdančios institucijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui D. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 1996 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas mirties bausme su viso turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi mirties bausmė A. Š. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, konfiskuojant visą turtą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 1995 m. gruodžio 12 d.

Teikime nurodoma, kad pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Pataisos namuose vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti. A. Š. laikosi savo vertybinių nuostatų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. A. Š. nėra susijęs su kriminaline subkultūra. Per bausmės atlikimo laiką nuteistasis 5 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 1 kartą baustas administracine nuobauda, kuri nuo 2003 m. balandžio 18 d. yra negaliojanti. Už gerą elgesį ir stropų darbą 33 kartus skatintas. Šiuo metu nuteistasis A. Š. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie galėtų skatinti nusikalstamumą. Pokalbio metu nuteistasis savo kaltės neminimalizuoja, kaltę pripažįsta, suvokia, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus. Iki bausmės atlikimo yra įgijęs 9 klasių išsilavinimą, traktorininko, frezuotojo specialybes. Prieš bausmės atlikimą nuteistasis dirbo atsitiktinius darbus miškuose, nelegaliai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuteistasis nuo 2004 m. vasario 26 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini) staliaus pareigose. Atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nuteistasis buvo motyvuotas dirbti, 2014 m. gruodžio mėnesį įsidarbino VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose ir darbinę veiklą tęsia iki šiol. Nuteistasis turėjo teismo priteistą civilinį ieškinį, kuris šiuo metu yra pilnai padengtas. Pataisos įstaiga nuteistojo vardu nepadengtų vykdomųjų patvarkymų gavusi nėra. Nuteistasis A. Š. įstaigoje dirba, reguliariai gauna atlyginimą, turi pinigų kasdienėms išlaidoms. Finansiškai nuo artimųjų nėra priklausomas.

Individualus socialinės reabilitacijos planas buvo sudarytas 2016 m. sausio 5 d., kuriame buvo numatyta dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis A. Š. nustatytos vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidęs nebuvo. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staliaus pareigose, laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima drožinėjimu.

Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas); gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės).

Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra: finansinis stabilumas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, teigiama darbinė motyvacija.

Teismo posėdyje Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovas paliko teismui spręsti klausimą dėl bausmės pakeitimo, prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Kaip matyti iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. bausmę atlieka už labai sunkaus, smurtinio nusikaltimo padarymą, t. y. už dviejų asmenų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. Š. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis A. Š. ir anksčiau buvo teistas už vagystę, plėšimą ir tyčinį nesunkų kūno sužalojimą, nusikaltimus darė reguliariai, iš ko galima daryti išvadą, kad nuteistasis, siekdamas finansinės naudos, daro vis sunkesnius nusikaltimus.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 51 balas pagal OASys metodiką (2016 m. rugsėjo 22 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas 55 balai pagal OASys metodiką), statiniai svertiniai balai sudaro 25 balus, o 26 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pastangomis gali realiai sumažinti. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, be to, nuo ankstesnio vertinimo pažanga nėra akivaizdžiai pasikeitusi, todėl pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Taip pat teismas pažymi, kad vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalaujama, todėl, netgi ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog, įvertinus visus duomenis apie nuteistąjį, nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo trisdešimt tris kartus skatintas, tačiau taip pat buvo 5 kartus pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kartą baustas drausmine nuobauda. Nepaisant to, kad ši nuobauda šiuo metu nėra galiojanti, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Pažymėtina, kad nors egzistuoja nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių, tačiau yra nustatyti ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas), gyvenimo stilius ir draugai (lengvai įtakojamas aplinkinių), mąstymas ir elgesys (netinkamų elgesio strategijų siekiant materialinės gerovės), kas neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Be to, socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad A. Š. yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nes priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo. Šiuo metu nuteistasis teigia, jog sugeba save kontroliuoti ir nėra linkęs greitai supykti, sugeba atskirti tas sritis, kurios yra probleminės, tačiau ne visada pasirenka tinkamą problemų sprendimo būdą.

Teismo nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu nuteistasis santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmės terminą, kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas terminuoto laisvės atėmimo bausme nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį, žalos atlyginimo klausimą, priima sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam A. Š. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimo dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.