Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei,

2014 m. rugsėjo 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“ dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų: 1) Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, 2) Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, 3) Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą.

Pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ yra žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2 ha), (duomenys neskelbtini) (plotas 4,9962 ha) ir (duomenys neskelbtini) (plotas 2,8006 ha), esančių (duomenys neskelbtini), kurių dalys patenka į Specialiojo plano galiojimo zoną, savininkas (I t., b. l. 19-24). Skundžiamais įsakymais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2004, Nr. 167-6098; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautą prašymą Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimą Nr. 1Į-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sąlygų išdavimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, buvo nustatyti žemės servitutai pareiškėjo Žemės sklypams, suteikiantys teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijos.

Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 28-29), nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 0,4407 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 0,4407 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 0,4407 ha, UAB „Ferteksos transportas“ nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas). Šio įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Šio įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotą nuostolių atlyginimą – vienkartinę 2550,78 Lt kompensaciją.

Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 30-31), nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 1,0652 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 1,0652 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 1,0652 ha, UAB „Ferteksos transportas“ nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas). Šio įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Šio įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotą nuostolių atlyginimą – vienkartinę 9772,90 Lt kompensaciją.

Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 32-33), nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 0,9234 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 0,9234 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 0,9234 ha, UAB „Ferteksos transportas“ nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (1.1 punktas). Šio įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šio įsakymo 1.1 punkte, savininkas. Šio įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotą nuostolių atlyginimą – vienkartinę 6465,88 Lt kompensaciją.

Pareiškėjas patikslintu skundu ginčija tiek servituto nustatymo administraciniu aktu teisėtumą, tiek apskaičiuotą dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinių kompensacijų dydį.

Dėl servitutų nustatymo

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Bylos rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ kartu su kitais asmenimis – P. D. M., I. N., J. Z., R. S., A. N., S. G., L. G., T. G., UAB „Vidmarta“ (toliau – ir Pareiškėjai), kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo SGD terminalo trasą ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialusis planas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vertintina, kad išskyrus aukščiau nurodytą dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimą neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti būtent išilgai šios trasos, šie servitutai yra būtini siekiant įgyvendinti Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Pasisakydamas dėl aptariamų servitutų ploto, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti išilgai per pareiškėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasą ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (toliau - ir Sąlygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomą apsaugos zoną.

Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o argumentų ir įrodymų, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ar mažesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente.

Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai šiuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi. Servitutai pareiškėjui buvo nustatyti skundžiamais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymais Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093, 12 VĮ-(14.12.2)-1094 ir 12 VĮ-(14.12.2)-1095.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu. Iš 2013 m. liepos 11 d. AB „Klaipėdos nafta“ rašto Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintą specialųjį planą“ (I t., b. l. 83-84), kuriuo bendrovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, matyti, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti Suskystintų gamtinių dujų terminalo dujų terminalo dujotiekio trasą, savininkais dėl servitutų nustatymo sąlygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo. Kartu su minėtu raštu AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sąrašą, t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Šiame sąraše 2, 3 ir 4 numeriu pažymėtas pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ (pvz., administracinė byla Nr. I-98-386-2014 pareiškėjo S. G. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Ardynas“, UAB „Sweco Lietuva“ dėl įsakymų panaikinimo, I t., b. l. 89).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Nagrinėjamu atveju toks viešasis interesas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje ir 3 straipsnio 2-3 dalyse bei pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Remiantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valią išreiškia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas teisės akto nuostatas, AB „Klaipėdos nafta“ atsakovui tokį prašymą išreiškė 2013 m. liepos 11 d. raštu Nr. (22.3)A6-432 (I t., b. l. 83-84).

Detaliau žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą nustatyti žemės servitutą per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo. Sprendime nurodoma: 1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris; 2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas; 3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai; 4) servituto rūšis; 5) naudojimosi servitutu teisė ir sąlygos; 6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai); 7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą; 8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti; 9) viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, - ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą; 10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis.

Analizuojant skundžiamų administracinių aktų turinio atitikimą ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iš esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymus, kuriais pareiškėjo Žemės sklypams nustatė servitutus, įtraukė visas būtinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamąsias dalis.

Tačiau teisėjų kolegija, inter alia atsižvelgdama į pareiškėjo skunde akcentuotą Civilinio kodekso 4.113 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui, pripažįsta, kad atsakovas skundžiamų įsakymų 2.3 punktuose nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiškėjui) tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. Pagal Taisyklių 16.9 punktą, tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas. Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutą sudarančiomis teisėmis naudosis išimtinai viešpataujančio daikto savininkas, t. y. AB „Klaipėdos nafta“, o ne UAB „Ferteksos transportas“, todėl darytina išvada, kad skundžiamų įsakymų 2.3 punktai yra juridiškai nepagrįsti. Proceso šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų ar analogiškai šią pareigą reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiškėjas, kaip protingas ir rūpestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiūrėti ir naudotis infrastruktūros objektais, yra bendro pobūdžio įpareigojimas ir nesudaro skundžiamų įsakymų 2.3 punktais nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Sąlygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiūrėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krūmus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiūros darbus; kasti apsaugos zonoje iškasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių būklei tikrinti bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiuose Žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2 ha), (duomenys neskelbtini) (plotas 4,9962 ha) ir (duomenys neskelbtini) (plotas 2,8006 ha)), esančiuose (duomenys neskelbtini) plotuose, kuriuose nustatyti servitutai (atitinkamai 0,4407 ha, 1,0652 ha ir 0,9234 ha), atlikti visus žemės sklypų priežiūros darbus priskirta būtent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiškėjui.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ ir Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ dalys, kurių 2.3 punktais numatyta, kad prievolę tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą turi žemės sklypo, nurodyto šių įsakymų 1.1 punkte, žemės savininkas, naikintinos kaip nepagrįstos ir neteisėtos.

Dėl kompensacijos dydžio

Pažymėtina, kad tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovą arba jo įgaliotą teritorinio padalinio vadovą priimant sprendimą, kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – ir Metodika).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į Metodiką, kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis šia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.

Skundžiamais įsakymais nustatyti kompensacijų dydžiai – 2550,78 Lt už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; 9772,90 Lt už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir 6465,88 Lt už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, grindžiami UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d. Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) A (I t., b. l. 34, 38, 42) (toliau – ir Apskaičiavimo aktai A) ir 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktuose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 35, 39, 43) (toliau – ir Apskaičiavimo aktai B). Iš Apskaičiavimo aktų A ir Apskaičiavimo aktų B turinio matyti, jog pareiškėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius, iškertamą mišką ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo.

Remiantis Metodikos nuostatomis, tiek sunaikinamų pasėlių ar iškertamo miško rinkos vertė, tiek nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiuojami pagal Metodikoje įtvirtintas formules. Teismas, įvertinęs Apskaičiavimo aktų A ir Apskaičiavimo aktų B turinį, nenustatė, jog nuostoliai pareiškėjui būtų apskaičiuoti nesilaikant Metodikos reikalavimų.

Pareiškėjo atstovė advokatė akcentavo, kad atsakovas naudojo netinkamus duomenis – žemės ūkio augalų vidutiniam derlingumui pagal kultūras, Metodikoje žymimam Dvid., apskaičiuoti, be to, nurodė, kad pareiškėjas niekada neaugino kvietrugių. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą paaiškino, kad kai duomenų apie auginamas žemės ūkio kultūras nėra (t. y. žemės sklypo savininkas nėra deklaravęs auginamos kultūros), apskaičiuojant sunaikinamų pasėlių rinkos vertę kaip bazinė kultūra yra pasirenkami vasariniai kvietrugiai. Šios kultūros pasirinkimas skaičiavimams pagrindžiamas Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie 2011 m. Klaipėdos rajone nuimtas žemės ūkio kultūras (http://www.stat.gov.lt/lt/). Konkreti kultūra siūloma apskaičiavus visų rajone auginamų kultūrų derlingumo rodiklius ir nustačius kompensacijos sumos už kiekvieną kultūrą svertinį vidurkį. Pareiškėjas apskritai nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad augino ar augina kokias nors kultūras ar kultūrą Žemės sklypuose. Tokiu atveju kompensacijos dalis už sunaikinamus pasėlius pagal Metodiką būtų lygi 0. Metodika numato, jog Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras rodiklis yra tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu. Žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo pagal kultūras (Dvid.) rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Pabrėžtina, kad vėlesnių Žemės ūkio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės ūkio augalų derlingumą, nebuvo priimta. Šiame teisės akte nustatytas vasarinių javų grūdų (kvietrugių) derlingumo dydis yra 21,08 (100 kg/ha). Apskaičiavimo aktuose A vasarinių javų grūdų (kvietrugių) derlingumo dydis yra nurodytas 21,1 (100 kg/ha). Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 3D-35 „Dėl žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“ šis vidutinis derlingumo rodiklis yra žymiai didesnis nei minimalus (minimalus: pluoštiniai linų sėmenys – 3 ,98 (100 kg/ha)). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apskaičiuojant kompensacijos dydį pareiškėjui buvo taikomas palankesnis teisinis rėžimas, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, jog pasirenkant šį rodiklį buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar interesai.

Nors pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ patikslintame skunde nurodė, kad kompensacija jo žemės sklypui turėjo būti skaičiuojama ne pagal žemės ūkio naudojimo paskirtį, kadangi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalyje, kurioje nustatyti servitutai, žemės ūkio veiklą vystyti trukdo objektyvios priežastys, tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog yra priimti sprendimai dėl žemės naudojimo paskirties keitimo ir pareiškėjo ketinimai yra realūs, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi ta pareiškėjo žemės sklypo pagrindine naudojimo paskirtimi, kuri įrašyta Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 19-24).

Pareiškėjas patikslintame skunde taip pat nurodo, kad jo nuostoliai dėl galimybės naudoti sklypus pagal paskirtį pagal Metodikos 9.2 punktą nebuvo apskaičiuoti bei nenurodyta atlyginti. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Metodikos 9.2 punktą apskaičiuojami nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, išskyrus nuostolius dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų. Iš Apskaičiavimo aktų B matyti, kad Specialiojo plano rengėjas UAB „Sweco Lietuva“ nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavo, todėl toks pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos įgyvendindamos joms suteiktas teises turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų neviršydamos, išimtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja Konstitucinis įstatymo viršenybės principas, draudžiantis viešojo administravimo subjektams viršyti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvieną administracinį sprendimą įpareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjo patirtus nuostolius negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiškėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti Metodiką, pasirinko būtent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo būdą, kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis, atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sąrašas atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iškertamą mišką; už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž. K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintiną servitutą, o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali būti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto būklės pablogėjimas dėl servituto; išlaidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos būklės išlaikymu; išlaidos dėl būklės atkūrimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktą ir pan. Šių nuostolių išieškojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti atlyginti (CK 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012).

Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Šiuo atveju netenkintinas pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai.

Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginčą Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą šiais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teismų teisę, pabrėžė, kad tai atvejais, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų būti taikomas toje byloje, neprieštarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Ferteksos transportas“ nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu, todėl netikslinga šiuo atveju kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas UAB „Ferteksos transportas“ patikslintame skunde nenurodė ir teismas nenustatė jokių kitų skundžiamų įsakymų neteisėtumo pagrindų, todėl atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir išdėstytas bylos faktines aplinkybes, pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ patikslintas skundas tenkintas iš dalies – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymų Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093, 12 VĮ-(14.12.2)-1094 ir 12 VĮ-(14.12.2)-1095 2.3 punktai naikintini kaip nepagrįsti, o likusios skundžiamų įsakymų dalys pripažįstamos teisėtomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundą tenkinti iš dalies:

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1093 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktą;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1094 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktą;

panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VĮ-(14.12.2)-1095 „Dėl servituto nustatymo UAB „Ferteksos transportas“ žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktą.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB „Ferteksos transportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.