Kauno apygardos teismo nutartis

2019-01-24 · Civilinė byla Nr. e2S-338-259/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-24
Bylos Nr.
e2S-338-259/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13034-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Protecha“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-338-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13034-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.;3.1.18.1.1.2.;3.1.18.2.6.;3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protecha“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Protecha“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme priimtas nagrinėti ieškovės UAB „Protecha“ ieškinys, kuriame prašoma priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ ieškovės naudai 16 516,50 Eur skolą, 667,74 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė pareiškė ieškovei priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės 4 069,72 Eur nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ar kilnojamųjų daiktų, o jų nesant – nekilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ir trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino, jog atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl negali atsiskaityti su ieškove. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad atsakovės skola VSDFV sudaro daugiau kaip 120 000,00 Eur, atsakovė atleidžia darbuotojus, jai yra iškelta civilinių bylų. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, kadangi atsakovė gali paslėpti, parduoti ar apsunkinti daiktinėmis teisėmis jai priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo bendrai 17 184,24 Eur vertės atsakovės UAB „Kamesta“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines ir neturtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti teismas nurodė areštuoti trūkstamo dydžio atsakovės pinigines lėšas. Iš areštuotų piniginių lėšų teismas leido atsakovei atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

5. Teismas nurodė, kad ieškiniu yra reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, todėl ieškovė turi pagrindo prašyti areštuoti atsakovės turtą. Atsakovė su ieškove neatsiskaito. 2018 m. lapkričio 16 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog atsakovė neginčija ieškovės reikalavimo dėl 13 000 Eur skolos priteisimo, o su ieškove neatsiskaito dėl sudėtingos įmonės finansinės padėties.

6. Iš informacijos apie draudėjo viešus duomenis teismas nustatė, kad atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2018 m. lapkričio 21 d. duomenimis sudaro 189 794,15 Eur. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nustatė, jog atsakovei per 2018 m. buvo iškelta dar 18 civilinių bylų, kuriose jai pareikšti kreditoriniai reikalavimai.

7. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad pareikšto 17 184,24 Eur reikalavimo suma atsakovei yra didelė. Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl atsakovės turtinės padėties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Kamesta“ prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Skundžiama nutartis iš esmės grindžiama pagrindiniu motyvu, t. y. didele reikalavimo suma, tačiau toks argumentavimas nėra pagrįstas, neįrodantis atsakovės nesąžiningumo, kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

8.2. Ieškovė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių negrindė aplinkybėmis dėl atsakovės nesąžiningumo, nors įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl ieškovė reikšdama reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės nesąžiningus veiksmus ar ketinimus imtis priemonių, kurios ateityje galėtų apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, tačiau tokių įrodymų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Teismas skundžiama nutartimi grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui argumentuoja ir sunkia atsakovės turtine padėtimi, dėl ko ieškinio suma atsakovei galimai yra didelė. Tačiau šie motyvai neįrodo atsakovės nesąžiningumo, neteikia duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui.

8.4. Vengimas atsiskaityti su ieškove, nesumokant reikalaujamos pinigų sumos (vengimas vykdyti savo prievoles), yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Protecha“ prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovei naudai išlaidas, turėtas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1. Iki šiol atsakovė net iš dalies neatsiskaito su ieškove, nors ir pripažįsta, kad skola egzistuoja. Parengiamojo posėdžio metu, atsakovės atstovė patvirtino, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, todėl su ieškove negali atsiskaityti. Iš pateiktos informacijos apie tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat tapo aišku, kad atsakovė netgi neturi lėšų sumokėti advokatei už suteiktas teisines paslaugas.

9.2. Atsakovė atskirajame skunde neneigia aplinkybių, jog jos finansinė padėtis sunki, tačiau jį grindžia vien tuo, kad neva tai nenustatytas atsakovės nesąžiningumas, t. y., kad nėra įrodyta, jog atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tačiau vien tos aplinkybės, kad atsakovė žino apie esamą skolą ieškovei, ją pripažįsta, tačiau neatsiskaito jau beveik metus laiko - patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

9.3. Byloje pateikti atsakovės duomenys patvirtina, kad ji už darbus (kuriems atlikti ieškovė atsakovei pristatė prekes - apšvietimo stulpus) iš Birštono savivaldybės administracijos gavo apmokėjimą 46 300,00 Eur dar 2018 m. birželio 29 d. Atsakovė su ieškove turėjo atsiskaityti dar 2018 m. sausio 27 d., tačiau iki šiol neatsiskaitė net maža dalimi t. y., jau pusę metų po apmokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

5. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.

6. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik nustačius dvi privalomas sąlygas: ieškinio reikalavimų pagrįstumą pagal prima facie (preliminaraus vertinimo) doktriną ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu šis būtų palankus tokių priemonių taikymo prašančiam asmeniui, buvimą. Nenustačius kurios nors iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

7. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė yra pareiškusi atsakovei turtinį reikalavimą, prašydama iš jos priteisti 17 184,24 Eur, kuriam užtikrinti ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nuosavybės teise priklausantį tokios vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, konstatavęs, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra didelė, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas dėl atsakovės turtinės padėties. Apeliantė UAB „Kamesta“ atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Kadangi apeliantė nekvestionuoja teismo išvados, susijusios su ieškinio preliminariu pagrįstumu, apeliacinis teismas šių išvadų teisėtumo bei pagrįstumo netikrina ir pasisako tik dėl argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu.

8. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, jo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu ir t. t. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

9. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pagal pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse suformuotą taisyklę didelė ginčo suma pati savaime nenusako poreikio areštuoti atsakovu įvardijamo asmens turtą ir/ar iki ginčo galutinio išsprendimo uždrausti disponuoti turtu. Kitaip tariant, naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais jau yra paneigta didelės ieškinio sumos prezumpcija kaip absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1326-302/2018).

10. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

11. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyvių duomenų, kad atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovės nesąžiningumą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vien ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ir atsakovės finansinė situacija šiuo metu yra komplikuota per se (pati savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti būsimą teismo sprendimą. Reikalavimas įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesąžiningumą neeliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės. Tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti, kad asmens tam tikro masto turtinės teisės būtų ribojamos tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių, jog jis imsis veiksmų tam turtui nuslėpti/perleisti ir tokiu būdu apsunkins jam galimai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018).

14. Šalys civiliniame procese yra lygios, vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.

15. Nenustačius jokių konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą, vien didelės sumos ieškinio pateikimas nėra pakankamas pagrindas varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to pritartina apeliantės argumentams, jog ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas.

16. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta galimybės, pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, turėtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Todėl šalių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Protecha“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas