- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- N-756-234-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 12 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. apie 16 val. 40 min. Puodžių kaime, Varėnos rajone, V. K. šuo apkandžiojo V. S. . Tokiu būdu V. K. pažeidė Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III dalį. V. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. ak-2 administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nenustačiusi V. K. kaltės, t. y. nenustačiusi, kad V. K. yra V. S. apkandžiojusio šuns savininkė.
II.
Varėnos rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2008 m. spalio 9 d. surašė M. J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2008 m. liepos 29 d. apie 16 val. 40 min. Puodžių kaime, Varėnos rajone, M. J. K. šuo apkandžiojo V. S. . Tokiu būdu M. J. K. pažeidė Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III dalį. M. J. K. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 5 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė komisija prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. ak-5 skyrė M. J. K. už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą 100 litų baudą be šuns konfiskavimo. Skirdama M. J. K. mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, Administracinė komisija atsižvelgė į tai, kad M. J. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad pažeidimą ji padarė pirmą kartą, taip pat į tai, kad jos turtinė padėtis yra sunki (M. J. K. pragyvena iš gaunamos 689,38 Lt pensijos, yra našlė, prižiūri savo 88 metų motiną). Šį Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos nutarimą 2008 m. lapkričio 17 d. sankcionavo Varėnos rajono apylinkės teismas.
III.
V. S. (įstatyminis nukentėjusiosios nepilnametės V. S. , gimusios 1999 m. rugsėjo 13 d., atstovas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimus Nr. ak-2 ir Nr. ak-5. V. S. skunde nurodė, kad tikroji kaltininkė yra V. K. (kuri ir yra šuns savininkė), tačiau vietoj jos buvo nubausta M. J. K. , kuriai buvo paskirta simbolinė bauda. V. S. nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla Administracinėje komisijoje prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos buvo nagrinėjama neobjektyviai. V. S. pažymėjo, kad šios Administracinės komisijos darbe dalyvauja Varėnos visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja B. K. . Todėl šiuo atveju galėjo kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.
IV.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 16 d. nutarimu V. S. skundą patenkino iš dalies: panaikino Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. ak-2, pripažino, kad V. K. padarė ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 500 litų baudą be šuns konfiskavimo, o kitą skundo dalį atmetė. Teismas nutarime nurodė, kad administracinę atsakomybę pagal ATPK 110 straipsnio 5 dalį užtraukia šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos (t. y. gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas; agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas), padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui. Šioje byloje pirmiausia būtina nustatyti, kas – V. K. ar M. J. K. – yra šuns savininkė, nes ginčo dėl nukentėjusiosios V. S. apkandžiojimo fakto nėra. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Varėnos rajono gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių II skyriuje „Pagrindinės sąvokos“ nustatyta, kad gyvūnų savininku gali būti kiekvienas sulaukęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Analogiškai gyvūnų savininko sąvoką apibrėžia Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktas (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1978 redakcija). Be to, šio įstatymo 2 straipsnio 14 punktas nustato, kad gyvūno laikymas yra žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas. Varėnos rajono gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III skyriaus 7 punktas nustato, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų; 12 punktas nustato, kad sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose; 15 punktas nustato, kad viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Kai yra pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi benamiai (beglobiai). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas padarė išvadą, kad teisės aktai gyvūnų priklausymo savininkui faktą sieja ne su nuosavybės teisiniais santykiais, bet su tuo, kieno žinioje (kieno laikomas) konkrečiu atveju yra gyvūnas (šuo). Teismas nurodė, kad teisės aktai skiria ir laikiną gyvūno laikymą. Todėl tam tikrais atvejais gyvūno savininku gali būti ir ne vienas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgdamas į M. J. K. bei V. K. paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad, nesant galimybės nustatyti, dėl kurios iš jų kaltės šuo įvykio dieną buvo paliktas be priežiūros, pirmoji jų laikytina šuns savininke, pastaruosius šešerius metus nuolat laikiusi šunį, o V. K. , savo ar savo vaikų, kurie dėl amžiaus negali būti pripažinti šuns savininkais, noru pakankamai dažnai priimdavusi šunį savo priežiūron, laikytina laikinąja šuns savininke. Teismas pažymėjo, jog V. S. įtarimai, kad Administracinės komisijos narė B. K. yra kurios nors iš atsakomybėn trauktinų asmenų giminaitė ir dėl to Administracinė komisija galėjo priimti neobjektyvų sprendimą, nepasitvirtino. Teismas padarė išvadą, kad Administracinės komisijos nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu buvo nutraukta, naikintinas, o V. K. skirtina nuobauda už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad V. K. yra laikinoji šuns savininkė, tai pat į tai, kad V. K. apibūdinama teigiamai, teismas padarė išvadą, kad jai skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda. Dėl Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. ak-5 teismas nurodė, kad sutinka su jame išdėstytais motyvais, ir kad jį naikinti nėra pagrindo.
V.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą ir palikti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. ak-2 nepakeistą. V. K. nurodo, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III skyriaus 7, 12 ir 15 punktų reikalavimų nepažeidė. Ji nėra atsakinga už M. J. K. šuns nepriežiūrą. Ji nėra šio šuns savininkė ir įvykio dieną nebuvo atsakinga už jo priežiūrą. V. K. pažymi, jog Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15, 14 punktai nustato, kad gyvūno laikymas – tai žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas. Gyvūnų savininku laikomas kiekvienas sulaukęs 16 metų amžiaus fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Tai reiškia, kad asmuo, kuris laiko gyvūną (šunį), privalo užtikrinti to gyvūno egzistavimo sąlygas. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad gyvūną laikė M. J. K. . Duodama paaiškinimus, M. J. K. nurodė, kad šuo yra jos, ji laikė šunį, jis būdavo pririštas jos kieme, tačiau šuo nutrūkdavo, arba paleistas bėgdavo pas buvusią marčią. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu M. J. K. pradėjo teigti, kad šunį pastaruoju metu prižiūrėjo V. K. . V. K. taip pat nurodo, kad šuo dažnai lakstydavo palaidas, atbėgdavo ir prie daugiabučio namo kiemo, kur žaisdavo jos vaikai. Šuns priežiūra ir išlaikymu ji nesirūpino, maisto jam nepirkdavo ir jokių pareigų jo atžvilgiu neturėjo. Tą aplinkybę, kad gyvūnu nuolat rūpinosi M. J. K. , patvirtino ir E. Č. . E. Č. taip pat patvirtino, kad šuo būdavo paliktas palaidas. Po 2008 m. liepos 29 d. įvykio šuo nuolat būna pririštas M. J. K. kieme. Po įvykio M. J. K. nuvežė šunį veterinarinei apžiūrai, paskiepijo jį nuo galimų pasiutligės atvejų. V. K. nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šuns savininkė yra M. J. K. . V. K. pažymi, kad pats teismas savo nutarime pripažino, jog nebuvo galimybės nustatyti, dėl kieno (M. J. K. ar V. K. ) kaltės įvykio dieną šuo buvo paliktas be priežiūros. V. K. taip pat nurodo, kad iš jos ir M. J. K. paaiškinimų matyti, jog įvykio dieną iš pat ryto šuo buvo pas M. J. K. , tik vėliau šuo atbėgo prie daugiabučio namo, kuriame gyvena V. K. su vaikais. V. K. teigimu, ji nežinojo, kad įvykio metu šuo buvo atbėgęs prie jos namo. V. K. taip pat pažymi, kad po skyrybų su vyru ji nebendravo su M. J. K. apie trejus metus. Jokios valios prižiūrėti šunį ir juo rūpintis ji nebuvo išreiškusi, jokio susitarimo dėl šuns perdavimo jos priežiūron su M. J. K. nebuvo. V. K. nuomone, ji nepagrįstai buvo nubausta už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą Varėnos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą, o V. K. apeliacinį skundą atmesti. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos nuomone, V. K. teisėtai ir pagrįstai nubausta už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą V. S. (įstatyminis nukentėjusiosios V. S. , gimusios 1999 m. rugsėjo 13 d., atstovas) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimą nepakeistą arba nutarimą pakeisti ir skirti V. K. didesnę baudą. V. S. nurodo, kad vaikų vasaros atostogų metu šuo nuolat gyvendavo pas V. K. : jos bute nakvodavo, kieme prie jos buto durų žaisdavo su jos vaikais, V. K. jį maitino ir kitaip globojo. Įvykio dieną šuo buvo tik pas V. K. . Tik po to, kai šuo kieme apkandžiojo V. S. , V. K. šunį nuvedė pas buvusią anytą M. J. K. ir liepė jį pririšti. V. S. pažymi, jog tuo, kad šuo būtų paskiepytas nuo pasiutligės, pasirūpino jis, o ne M. J. K. .
Atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą M. J. K. prašo atmesti V. K. apeliacinį skundą. M. J. K. nurodo, kad šuo dažniau būdavo pas ją, tačiau būdavo ir pas V. K. . Šuo buvo dovanotas V. K. sūnui, kuris jį laikė. Vėliau, jam nenorint nuolat rūpintis šuniuku, juo pradėjo rūpintis ji ir V. K. . Šuo beveik kiekvieną dieną nubėgdavo pas V. K. , kuri jį taip pat pašerdavo. Šuo žaisdavo su V. K. sūnumi (M. J. K. vaikaičiu). Šuo žaidė su V. K. sūnumi ir įvykio dieną. M. J. K. nuomone, šiuo atveju V. K. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn kaip šuns valdytoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.
Nagrinėjamu atveju M. J. K. ir V. K. kaltinamos Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III skyriaus nuostatų pažeidimu. Šių Taisyklių III skyriaus 7 punkte nustatyta, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių III skyriaus 12 punkte nustatyta, kad sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų privačių statinių valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio aptvertuose voljeruose. Vadovaujantis Taisyklių III skyriaus 15 punktu, viešosiose vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 29 d. apie 16 val. 40 min. Puodžių kaime, Varėnos rajone, paleistas šuo be antsnukio apkandžiojo mažametę V. S. . Ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra, tačiau keliamas klausimas dėl V. S. apkandžiojusio šuns savininko, t. y. asmens, turėjusio užtikrinti aukščiau nurodytų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nuostatų laikymąsi.
Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Byloje esantys M. J. K. , V. K. , E. Č. ir V. K. paaiškinimai, duoti Varėnos rajono policijos komisariate, bei M. J. K. ir V. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, patvirtina, kad šuo priklausė M. J. K. (b. l. 19-20, 28-30, 70-71). Šuo buvo laikomas M. J. K. namų valdos kieme. Iš aukščiau paminėtų M. J. K. ir V. K. paaiškinimų ir M. J. K. paaiškinimų, duotų Administracinės komisijos posėdyje, matyti, kad iki 2008 m. liepos 29 d. įvykio šuo jau apie šešerius metus buvo auginamas M. J. K. . Todėl būtent M. J. K. laikytina šuns savininke ir būtent ji turėjo užtikrinti minėtų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III skyriaus nuostatų laikymąsi. Vien ta aplinkybė, kad pačios M. J. K. paleistas arba pats ištrūkęs šuo neretai nubėgdavo iki daugiabučio namo, kuriame gyvena jos buvusi marti V. K. su vaikais, kiemo ir ten žaisdavo su vaikais, nėra pagrindas laikyti, jog šuns savininkė yra V. K. . Byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. K. kurį nors laikotarpį augino šunį arba kuriam nors laikotarpiui buvo prisiėmusi atsakomybę už šuns laikymą. Pati M. J. K. prisipažino dažnai paleisdavusi šunį. Pastaroji aplinkybė tik patvirtina, kad M. J. K. nesiėmė atitinkamų priemonių, kad jos laikomas šuo nekeltų grėsmės žmonių ramybei ir sveikatai. Vien ta aplinkybė, 2008 m. liepos 29 d. šuo apkandžiojo V. S. prie daugiabučio namo, kuriame gyvena V. K. , nėra pagrindas patraukti V. K. atsakomybėn už Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2001 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. IV-114 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių III skyriaus 7, 12, 15 punktų, nustatančių gyvūno savininko pareigas, pažeidimą. Administracinė komisija prie Varėnos rajono savivaldybės 2008 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. ak-2 teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai padarė išvadą, kad V. K. taip pat laikytina šuns savininke. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnis, nustatantis, kokius sprendimus gali priimti pirmosios instancijos administracinis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nenumato galimybės administraciniam teismui skirti asmeniui administracinę nuobaudą tuo atveju, kai panaikinamas institucijos nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla šio asmens atžvilgiu buvo nutraukta. ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato teismui tik galimybę paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, arba pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą tuo atveju, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas.
Atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo dalis, kuria buvo panaikintas Administracinės komisijos 2008 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. ak-2 ir kuria V. K. skirta administracinė nuobauda už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, naikintina ir Administracinės komisijos 2008 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. ak-2 paliktinas nepakeistas.
Dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka ir su Administracinės komisijos 2008 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. ak-5, kuriuo M. J. K. skirta 100 litų bauda už ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, motyvais. V. S. įtarimai, kad Administracinės komisijos, nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, narė B. K. gali būti M. J. K. ar V. K. giminaitė, nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ir nepasitvirtino. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad byla Administracinėje komisijoje galėjo būti išnagrinėta neobjektyviai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Administracinės komisijos 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. ak-5 nepakeistą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria buvo panaikintas Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. ak-2, panaikinti ir palikti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. ak-2 nepakeistą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutarimo dalį, kuria paliktas galioti Administracinės komisijos prie Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. ak-5, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.