- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-1083/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Alvydas Poškus, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl paskolos sutarties, papildomo susitarimo, įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje A. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl paskolos sutarties nutraukimo. Vėliau pakeitusi ieškinio dalyką, prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento šiuos sandorius: 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutartį Nr. 10-00020 (toliau – Paskolos sutartis) ir 2010 m. vasario 10 d. papildomą susitarimą prie paskolos sutarties Nr. 10-00020/22 (toliau – Papildomas susitarimas) bei 2010 m. vasario 3 d. įkeitimo sutartį (toliau – Įkeitimo sutartis).
Nurodė, kad pagal Paskolos sutartį atsakovas jai turėjo suteikti 120 000 Lt kreditą buto remontui. Vykdydama Paskolos sutartį, ieškovė Įkeitimo sutartimi hipoteka įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą. Papildomo susitarimo, kuriuo buvo pakeistos esminės Paskolos sutarties sąlygos, t. y. paskolos naudojimo tikslas pakeistas į kitų paskolų refinansavimą bei papildomai laiduotoju įtrauktas trečiasis asmuo A. P., ji nepasirašė, todėl šis susitarimas pripažintinas negaliojančiu (CK 1.73 str. 2 d.). Kadangi pinigų pagal Paskolos sutartį ieškovė negavo, negaliojančia pripažintina ir Paskolos sutartis bei Įkeitimo sutartis (CK 6.875 str., 1.80 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškovės R. V. pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo atmetė, bylą dalyje pagal ieškovės ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo nutraukė.
Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 26 d. ieškovė su atsakovu sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. liepos 26 d. suteikti ieškovei 120 000 Lt kreditą buto remontui ir apyvartinėms lėšoms su sąlyga, kad paskolos grąžinimas bus užtikrintas ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto įkeitimu. 2010 m. vasario 10 d. Papildomu susitarimu šalys susitarė pakeisti paskolos panaudojimo tikslą, numatydamos, kad pinigai bus panaudoti apmokant ankstesnius ieškovės įsipareigojimus, t. y. refinansuojant ieškovės sąskaitą Nr. 30 02084 ir paskolos sutartį Nr. 72021749. Be to, šalys susitarė, kad paskolos grąžinimas papildomai užtikrinamas A. P. laidavimu.
Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. sausio 21 d. Paskolos sutartis buvo nutraukta, 2011 m. balandžio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme pradėtas priverstinis paskolos išieškojimas.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti Papildomą susitarimą negaliojančiu remdamasis Lietuvos Teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus ekspertizės išvada, kuri kategoriškai patvirtino, kad Papildomame susitarime rankraštinius įrašus „R. V.“ parašė ir šalia pasirašė ieškovė. Pasak teismo, ieškovė nepateikė jokių kitų patikimų įrodymų, nuneigiančių ekspertizės išvadas. Trečiojo asmens A. P. parodymus, kad ieškovė nepasirašė Papildomo susitarimo, teismas vertino kaip mažiau patikimus, atsižvelgdamas į šio asmens suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi A. P. yra ieškovės sugyventinis, be to, yra užtikrinęs ieškovės sutartinių įsipareigojimų vykdymą 2010 m. vasario 10 d. laidavimo sutartimi.
Atsižvelgdamas į CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutarties laisvės principą, teismas sprendė, kad Papildomo susitarimo sudarymas atitiko ieškovės interesus, nes tokiu būdu jai buvo sudaryta galimybė apmokėti ankstesnius įsiskolinimus, kurių mokėjimo terminai buvo pasibaigę. Teismas taip pat nustatė, kad 2010 m. vasario 23 d. kasos orderiu ieškovė iš savo sąskaitos 12 358,56 Lt suma refinansavo trečiojo asmens A. P. sąskaitą Nr. 72016357 pagal žodinį susitarimą su atsakovu. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei nebuvo suteikta paskola ir kad ji negavo pinigų pagal ginčo Paskolos sutartį.
Teismas nustatė, kad ieškovės 134 328,82 Lt dydžio skola atsakovui yra patvirtinta įsiteisėjusia 2011 m. liepos 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3538-883/2011, o ieškovė šio skolos dydžio neginčijo.
Atmetęs ieškovės reikalavimą pripažinti Paskolos sutartį ir Papildomą susitarimą negaliojančiais kaip neįrodytus (CPK 178 str.), tuo pačiu pagrindu teismas netenkino ir jos reikalavimo dėl nekilnojamo turto įkeitimo sandorio (hipotekos) pripažinimo negaliojančiu, pažymėdamas, kad šiam taikytas pakartotinis turtui įkeitimas (hipoteka), todėl net ir panaikinus ginčo sutartį, liktų galioti ankstesnis įkeitimas(CK 4.211 str. 1 d.).
Pasak teismo, pakeitus ieškinio dalyką, nutrauktinas bylos nagrinėjimas pagal pirminį ieškinį dėl paskolos sutarties nutraukimo (CPK 293 str. 4 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė R. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir R. V. 2010 m. sausio 26 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. 10-00020, 2010 m. vasario 10 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 10-00020/22 prie paskolos sutarties ir 2010 m. vasario 3 d. įkeitimo sutartį.
Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantės teigimu, ji nesudarė ir nepasirašė 2010 m. vasario 10 d. Papildomo susitarimo prie paskolos sutarties. Pasak apeliantės, ji neprašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinės ekspertizės, nes tam neturėjo lėšų. Kadangi nenuginčijamas įrodymas dėl parašo būtų eksperto išvada, apeliantė prašo valstybės lėšomis skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Vilniaus skyriui. Ekspertui pateikti klausimą, ar 2010 m. vasario 10 d. papildomame susitarime prie paskolos sutarties Nr. 10-00020/22 parašą parašė ji, R. V., ar kitas asmuo.
Šalies argumentai
Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes jame nenurodytos aplinkybės, kurios patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, savaime nereiškia teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Teismui nekilo jokių abejonių dėl eksperto atliktos rašysenos ekspertizės. Tokių abejonių teismo posėdžio metu neišreiškė ir apeliantė, o savo skunde taip pat nepateikė jokių argumentų dėl byloje atliktos rašysenos ekspertizės nepakankamumo ir neaiškumo, todėl jos prašymas skirti pakartotinę ekspertizę yra nepagrįstas (CPK 219 str.). Kitos rašysenos ekspertizės skyrimas reiškia naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, tačiau apeliantė nepateikia jokių argumentų, kurie patvirtintų CPK 314 straipsnyje nurodytas naujų įrodymų priėmimo sąlygas. Teismo sprendimu atmestame pareiškime apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios naujos aplinkybės jai paaiškėjo.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl prašymo skirti pakartotinę ekspertizę
Nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčija su atsakovu sudarytą Papildomą susitarimą, tvirtindama, kad šio susitarimo ji nepasirašė. Įrodinėdama šią aplinkybę, apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė skirti rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui (t. 3, b.l. 56). Teismas šį prašymą tenkino ir paskyrė byloje Papildomo susitarimo rašysenos ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus pateikto ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad Papildomame susitarime rankraštinius įrašus „R. V.“ parašė ir šalia pasirašė R. V. (t. 3, b.l. 71-76).
Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
Nagrinėjamu atveju ekspertizės išvada yra kategoriška, pagrįsta ekspertų atliktu išsamiu apeliantės rašysenos tyrimu. Pirmosios instancijos teismui nekilo jokių abejonių dėl šios išvados pagrįstumo. Teismo posėdžio metu apeliantei neigiant ekspertizės išvadą, jai buvo pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, tačiau apeliantė jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų ekspertizės išvadą, teismui nepateikė, o tik nurodė pageidaujanti pakartotinės ekspertizės, tačiau neturinti pinigų jai apmokėti (t. 3, b.l. 101, 124). Prašymą valstybės lėšomis skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centro Vilniaus skyriui, apeliantė pateikė apeliaciniame skunde. Byloje nesant jokių duomenų, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės išvados pagrįstumu, skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę ir pavesti ją daryti kitiems ekspertams nėra pagrindo, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas (CPK 219 str. 2 d.).
Dėl apeliacinio skundo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino įstatymą, išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jokių konkrečių argumentų, kurie pagrįstų šiuo teiginius, apeliantė nepateikė (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
Apeliantė teigia, kad ji nepasirašė Papildomo susitarimo. Trečiasis asmuo A. P. taip pat teigė, kad apeliantė tokio susitarimo nepasirašė, tačiau aplinkybę, kad ginčijamas Papildomas susitarimas yra pasirašytas pačios apeliantės, patvirtina byloje esanti rašysenos ekspertizė (t. 3, b.l. 71-76). Apeliaciniame skunde apeliantė pati pripažįsta, kad įrodymų, paneigiančių minėtą ekspertizės išvadą, byloje nepateikė. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantės sudarytas Papildomas susitarimas, kuriuo buvo pakeistos Paskolos sutarties sąlygos, yra teisėtas ir galiojantis.
Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vien nesutikimas su priimtu teismo sprendimu ir kategoriškas neigimas teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nesudaro pagrindo pripažinti tokį teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (t. 3, b.l. 149-150). Toks išlaidų dydis neatitinka bylos sudėtingumo, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina jų dalis – 500 Lt (CPK 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės R. V. prašymo skirti pakartotinę rašysenos ekspertizę netenkinti.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai (juridinio asmens kodas 110067443) iš ieškovės R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.