Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Gyčio Večersko ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, gynėjai Violetai Naujokienei, nukentėjusiems E. R., V. R., jų atstovei-advokatei Stanislovai Staniukynienei, specialistui Algirdui Jokšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

I. J. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, antros grupės invalidė, našlė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, neteista;

kaltinama pagal LR BK Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji I. J. tyčia nužudė savo šeimos narį, o būtent: 2012 m. liepos 27 d. vakare, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, savo sodybos (duomenys neskelbtini), Šakių rajone gyvenamojo namo virtuvėje, tarpusavio konflikto su sugyventiniu R. R. metu, tyčia aštriu daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nurodyti, sudavė mažiausiai 4 smūgius nukentėjusiajam R. R., padarydama jam žaizdas antakiuose, dešiniame skruoste-žande-smakre, kaktoje, tyčia sudavė rankomis mažiausiai 5 smūgius R. R. į galvą bei kairę koją, padarydama jam paviršines muštines žaizdas kairiame skruoste, kaktoje su kraujosruva poodyje, kraujosruvas kairio skruosto, kelio sąnario audiniuose, kairiame smilkininiame, kairės šlaunies raumenyse, po ko tyčia, rankomis suspaudusi R. R. kaklą, padarė jam paliežuvinio kaulo dešinės šakos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimus, taškines kraujosruvas po kairio plaučio plautine krūtinplėve, dėl ko nuo mechaninės asfiksijos R. R. mirė. I. J., tyčia nužudžiusi savo šeimos narį - R. R., nuvilko jo lavoną į toje pat gyvenamojoje sodyboje esančią malkinę, kur, iškasusi duobę, R. R. lavoną užkasė.

Kaltinamoji I. J. kalta neprisipažino. Teisme ji paaiškino, jog tyrimo metu tik dėl savo kvailumo prisipažino, jog nužudė R. R., tačiau iš tikrųjų ji savo sugyventinio nežudžiusi. Prisiimti atsakomybę dėl nužudymo jos paprašė J. V., kuris buvo jos draugas ir net meilužis. Kadangi jis teistas daug kartų, todėl ji, paprašyta J. V., prisiėmė jo kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, kurie tiesiog šovė į galvą. Apie tai, jog jos namų malkinėje yra užkastas nužudyto R. R. kūnas, jai taip pat pasakė J. V., kuris prisipažino jai nužudęs R., o po to jį užkasęs malkinėje. Jos teigimu, būtent J. jai ir parodęs vietą, kur užkasė jos sugyventinį, bei paaiškinęs, kaip jis paguldytas duobėje. Todėl ji vėliau, kuomet buvo ieškomas R. R. lavonas, apie tai pasakojusi policijos darbuotojams. Kaltinamoji teigė, jog J. V. pas juos su R. R. dažnai ateidavo, jie visi trys kartu išgėrinėdavo. Išgertuvės niekada gražiuoju nesibaigdavo, visada buvo triukšmas. Ji su J. V. bendraudavo draugiškai, o tai labai nepatikdavo R., todėl kildavo baisūs barniai. J. V., dieną prieš nužudymą, atėjo pas juos į namus. Jie su R. R. ir J. V. visi trys gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi buvo jau apgirtusi ir gerti jau nebenorėjo, ji nuėjo miegoti, o vyrus paliko geriančius virtuvėje. Prabudusi naktį, ji atsikėlė ir nuėjo pažiūrėti, kur yra R. R., nes jie gyveno atskiruose kambariuose. Neradusi jo kambaryje, pagalvojo, jos R. išėjo toliau gerti pas J. V.. Jau prašvitus, ir negrįžus R., ji nutarė nueiti pas J. V., manydama, jog ten yra R. R.. Atėjus pas J. į namus ir paklausus, kur yra R., šis jai atsakęs- „tu nesirūpink, neieškok jo, aš jį užkasiau ir jo niekas neras“. Jai pradėjus klausinėti, kur ir kodėl jis užkasęs R. R., J. V. jai pasakęs, kad jie su R. išgertuvių metu susipykę, jis R. pasmaugęs, o po to užkasęs jos malkinėje. Ji nelabai iš karto tuo patikėjo, nes, nuėjusi į savo sodybos malkinę ir ją apžiūrėjusi, niekur nematė kasinėjimo žymių. Tuo metu malkinėje buvo malkų, šakų, todėl nebuvo matyti kasinėjimo žymių. Tačiau, kai R. nepasirodė namuose kelias dienas, ji suprato, kad J. nejuokavo ir jai nemelavo. Supratusi, kad R. tikrai nebegrįš, ji dalį jo daiktų išmetė, o kai kuriuos rūbus atidavė nešioti J. V.. Abu sutarę niekam nieko apie nužudymą nesakyti, tačiau jei kas iš kaimynų klausinės apie R., sakyti, kad jis iš jos namų išėjo. Kuomet pradėjo pas ją važinėti policija ir klausinėti apie R. R., ji pasakė, jog nežino kur jis išėjo. Kalbėdamasi su J. V. ir jo paprašyta, ji sutiko policijai pasakyti, kad ne J., o ji nužudė savo sugyventinį, o jo lavoną paslėpė malkinėje. Kaltę prisiėmusi tik iš gailesčio J. V., kadangi šis yra ligotas, ne kartą teistas ir atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmes, todėl jam būtų sunku vėl atlikti bausmę už nužudymą. Be to, jai buvo labai brangus J. V., nes jie buvę jos meilužiais, ne kartą turėjo lytinių santykių. Mylėjo ji tik J. V., bet nebuvo kur dėti R. R., todėl su juo ir gyveno. Tyrimo metu prisipažino kalta tik manydama, jog būdama moteris, neįgali ir serganti cukriniu diabetu, tikrai gaus daug mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei gautų J. V.. Tai sutiko padaryti jo įkalbėta Šakių areštinėje, kuomet jie abu buvo sulaikyti ir ten patalpinti. Su J. V. ji tuomet garsiai kalbėjosi Šakių areštinėje, nors ir buvo skirtingose kamerose. Jis prašė jos pasiaukoti ir prisiimti kaltę dėl jo veiksmų. Nors ji ir šaukė jam, kad negali prisiimti kaltės dėl silpnos savo mamos sveikatos, tačiau jis ją vis tik įkalbėjo, o jai jo pasidarė labai gaila. Iš tikrųjų ji R. R. nenužudė, o kur ir kaip paslėptas lavonas, ji sužinojo būtent iš J. V. pasakojimo. Būtent dėl to policijos tyrėjams ji ir paaiškino, kur randasi R. lavonas ir kokioje pozoje jis buvo užkastas. Su R. kaip sugyventiniai kartu jie nugyveno maždaug 13 metų-tris metus gyveno Alytuje, o dešimt metų jos sodyboje. Kol R. nebuvo proto pragėręs, tai jie gerai sutardavo. Gyveno su R. R. tik iš gailesčio, tačiau jo nemylėjo. R. R. jai pamokslus skaitydavo, buvo pavydus, mušdavo. Jau žinodama apie nužudymą, ji neieškojo R. kūno, nes šis nelabai geras jai buvo. Nužudymo smulkmenų ji nežinanti, nes J. V. neklausinėjo, ką ir dėl ko jis R. padarė. Neatmeta to, jog jau žinodama apie R. R. nužudymą bei, kur paslėptas jo kūnas, ji savo sūnui V. J. ir pasakė, kad R. yra užkastas jos namų malkinėje.Tačiau taip galėjo pasakyti tik dėl to, jog sužinojo apie tai iš J. V., o ne dėl to, jog pati ten tą kūną paslėpė. Kad pati užkasė R. kūną, jis tikrai sūnui negalėjo pasakyti, nes to nedarė. V. J., taip sakydamas meluoja, nes ji R. R. nežudė ir jo kūno malkinėje neužkasė. Jos teigimu, liudytojas G. D. teisme taip pat melavo sakydamas, jog ji prašiusi J. V. prisiimti kaltę vietoje jos.

Teismas netiki ir nesivadovauja tokiais kaltinamosios teisme duotais parodymais ir juos vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą veiką ir ją perkelti kitam asmeniui –J. V., nes tokių I. J. parodymų nepatvirtina kiti teisme ištirti įrodymai.

Teismas I. J. parodymais netiki dėl to, jog jos parodymai buvo labai nenuoseklūs, prieštaringi, ji ne kartą juos keitė, o vėliau apkaltino nužudymu visiškai su tuo nesusijusį asmenį J. V..

Ikiteisminio tyrimo metu I. J. buvo prisipažinusi, jog naudojo smurtą prieš R. R., o šiam mirus, užkasė jį savo sodybos malkinėje. Apklausta 2012-09-03 įtariamąja, I. J. parodė, kad 2012 m. liepos 27 d. Šakiuose ji nusipirko naują mobilaus ryšio telefoną, nes turėtą pametė. Vakare dviese su R. R. išgėrinėjo, nes buvo nusipirkę keturis didelius alaus butelius. Jau sutemus, būdami girti, jiedu susiginčijo. R. R. pradėjo prie jos kabinėtis, kažką prikaišioti. Jie susistumdė virtuvėje, ji pastūmė R. R. ir šis, atsimušęs į krosnį, parvirto. Kadangi sugyventinis po griuvimo nesikėlė, ji suprato, jog jis miręs. Tuomet jai kilo mintis R. R. užkasti, kad jo niekas nerastų. Tuo tikslu nuvilko R. R. iki malkinės, iškasė apie pusės metro gylio duobę, įmetė ten R. kūną ir užkasė toje duobėje. Po to užmetė ant viršaus malkų, obelų šakų. Į duobę R. R. ji nuvilkusi, o jo kūną paguldžiusi taip, kad kojos būtų link malkinės durų, o galva į sieną. Taip ji dariusi dėl to, jog R. R. jau buvo miręs. Po kelių dienų jai paskambino iš sugyventinio darbovietės, klausė, kodėl R. R. nepasirodė darbe. Ji pasakiusi, kad ji R. R. išvijo iš namų, jis išėjo, o kur-ji nežinanti. Visiems, kas jos klausinėjo, kur R., ji sakiusi tą patį – kad sugyventinį išvijo iš namų. Tą patį ji vėliau sakė ir policijos pareigūnams, kurie ne kartą buvo pas ją atvykę į namus ieškoti R.. Kai 2012 m. rugsėjo 3 d. iš ryto pas ją į namus su šunimi vėl atvykę policijos pareigūnai pradėjo kasinėti malkinėje, ji jiems prisipažinusi, kad ten yra užkasusi savo sugyventinio R. R. lavoną. Prieš tai ji niekam nėra minėjusi, jog malkinėje yra R. R. lavonas (2 t., 119-120 b.l.)

Tokius savo parodymus I. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2012-09-04. Ji parodė savo gyvenamajame name R. R. kambaryje vietą, kur 2012-07-27 nukrito jos pastumtas R. R., rodė, kaip vilko sugyventinį į malkinę, kaip slėpė jo lavoną(2 t., 138-139 b.l.)

Įtariamojo papildomos apklausos metu 2013-01-18 I. J. savo parodymus jau pakeitė ir nurodė visiškai kitokias įvykio aplinkybes t.y. ėmė teigti, jog ne dėl jos, o dėl J. V. smurtinių veiksmų buvo nužudytas R. R. (2 t., 122-124 b.l.) Tokias pat aplinkybes ji patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu(2 t., 129-131 b.l.)

Apklausta papildomai 2013-01-29, I. J. jau parodė, kad pakeitė savo pirminius parodymus tik dėl to, jog visą kaltę dėl savo sugyventinio R. R. nužudymo ji nutarė suversti J. V.. Taip ji padariusi todėl, kad šis yra daug kartų teistas, neturi kur gyventi, kalėjime bus pavalgydintas ir pagydytas, nes neturi gydymui pinigų. Ji apkalbėjusi J. V. dėl to, kad po jos suėmimo labai pablogėjo jos motinos sveikata ir ji norėjo labai pamatyti savo motiną. Būtent dėl to sugalvojo bandyti išvengti atsakomybės. Kaltinamoji nurodė tas pat įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios savo apklausos metu t.y. prisipažino, jog pavartojo smurtą prieš sugyventinį, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ant R. R. kūno atsirado sužalojimai padaryti aštriais daiktais. Nors tos apklausos metu ji ir neigė smaugusi R. R., tačiau patvirtino, jog jis mirė dėl jos veiksmų, apibūdino, kokioje pozoje patalpino R. R. kūną į malkinę, kaip jį užkasė (2 t., 133-134 b.l.)

Apklausta įtariamąja 2013-02-21, I. J. vėl pakeitė parodymus t.y. kalta neprisipažino. Vėl teigė jog 2012-07-27 vakare ji su savo sugyventiniu R. R. nesimušė, o atėjus pas juos į namus J. V., ji nuėjo miegoti ir daugiau nieko nežino. Kitą dieną J. V. jai pasakęs, kad jos sugyventinį užmušė ir užkasė malkinėje. Tą pačią dieną ji buvo nuėjusi pažiūrėti į malkinę, bet ten kasimo žymių nesimatė. J. V. jai nesakęs, kaip užkasė R. R., o parodymus ji pakeitusi ir kaltę prisiėmusi dėl to, kad jai pagailo suimto J. V.. Kuomet buvo surastas R. R. lavonas, ji pati sugalvojusi ką ir kaip pasakyti t.y. sakiusi, jog stūmė R. R., kad jis pagriuvo, o po to ji nuvilkusi ir užkasusi jo lavoną, nors taip nebuvo ( 2 t., 137 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, jog kaltinamosios teisme duotais parodymais nėra pagrindo tikėti ne tik dėl to, jog jie nenuoseklūs ir I. J. ne kartą bandė kaltę dėl nužudymo perkelti J. V., tačiau ir dėl to, jog I. J. teiginius teisme paneigia kiti teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis E. R. parodė, kad R. R. yra jo patėvis. Patėvis gyveno kartu su jo mama, o paskui išvyko gyventi pas I. J.. Pradžioje patėvis su I. J. gyveno Alytuje, o paskui išvyko gyventi į sodybą. Jis atvažiuodavo susitikti su patėviu Alytuje, tačiau Šakiuose tik vieną kartą buvo susitikęs su juo. Iki mirties R. R. jis nebuvo matęs 3-4 metus, mažai bendravo su juo, nes buvo įsūnis. Daugiau su juo bendravo jo brolis V., T.. Apie patėvio žūtį jis sužinojo 2012 m. rugsėjo mėn. iš policijos pareigūnų. Kai buvo rastas patėvio kūnas, jis tinkamai pasirūpino jo laidotuvėmis. Palaidojo patėvį iš savo lėšų, o laidojimo išlaidas sudarė 3216,88 litų. Gavo iš Sodros laidojimo išmokos 1040 litų, todėl prašo atlyginti turtinės žalos 2176,88 litų bei 100 000 litų neturtinę žalą. Neturtinė žalą prašo priteisti dėl to, jog patėvis jį augino nuo mažens, jis gyvena prisiminimais apie patėvį. R. nėra jo mušęs, nebuvo šiurkštus, jis ramaus būdo žmogus. Jį kankina dvasiniai išgyvenimai, netektis, jis jaučia nuoskaudą dėl patėvio mirties. Kai internete perskaitė apie tėvą, nežinojo kur dėtis. Nesvarbu, kad nedaug bendravo su patėviu, tačiau jam išlieka gražūs prisiminima apie jį.

Nukentėjusysis V. R. parodė, kad R. R. yra tikras jo tėvas. 1999 metais tėvai skyrėsi. Po tėvų skyrybų, jis liko su broliais gyventi pas motiną. Tėvas išėjo gyventi pas I. J.. Pradžioje jie gyveno Alytuje, paskui išvažiavo į vienkiemį. Nuo 2006 m. jis dirba Norvegijoje, tėvą aplankydavo gal kokius du kartus per metus. Iš jaunėlio brolio sužinojo, jog internete yra straipsnis apie rastą nužudyto tėvo kūną. Perskaitęs jis netikėjo, kad taip galėjo Irena padaryti. Pirmu reisu grįžo į Lietuvą ir su broliais palaidojo tėvą. Labai gerai sutardavo su tėvu, jį mylėjo, todėl tėčio netektis buvo didelis išgyvenimas jam. Jis net pradėjo nuo nerimo gerti tabletes, labai blogai miegodavo, nes tėvo nužudymas buvo didėlė dvasinė trauma. Kai 2010 metais buvo grįžęs per Kalėdas, su tėvu kalbėjo, kad jam sunku, nes dažnai ateidavo pas juos J. V. išgerti. Tėtis buvo kalbėjęs, kad žada sugrįžti gyventi į Marijampolę. Kai sužinojo, jog tėvas dingo, pagalvojo, kad jis vis tik kaip žadėjo grįžo į Marijampolę, nes tėvas niekada nedingdavo iš namų. R. R. tikrai nebuvo agresyvus, kaip nurodoma I. J.. Nebuvo tokių atvejų, kad jis muštųsi. Jo brolis T. labai pergyvena dėl tėvo netekties, nes jie gerai sutardavo su tėvu.

Apklaustas teisme liudytoju J. V. teisiamojo posėdžio metu kategoriškai paneigė I. J. teiginius, jog tai jis nužudė R. R. ir jį užkasė I. J. malkinėje. Jis parodė, kad su R. R. jo santykiai buvo labai geri, jie niekada nesipykdavo. 2012m. rugpjūtį žmonės pradėjo kaime kalbėti, kad dingo R. R., visi klausinėjo I. J., kur jis dingo. Ji aiškino, kad jie susipyko ir sugyventinis iš jos išėjo. Visi J. liepė duoti paiešką dėl R., tačiau ši vis atsakydavo - „jums reikia, jūs ir ieškokite“. Praėjus maždaug porai mėnesių po dingimo, jam I. J. atidavė R. R. rūbus. Sakė, kad jis jau tikrai negrįš, tai rūbai jai nereikalingi. Dviračio jo ji nesiūlė, tik davė vieną dviračio padangą. Tik kai buvo surastas R. R. kūnas, jis sužinojo, kad R. buvo užkastas I. J. malkinėje. Iki to laiko jis nieko apie R. mirtį nežinojo. Po lavono suradimo, jis buvo suimtas, nes įtartas R. R. nužudymu. Buvo patalpintas 2013 m. sausio mėn. Šakių areštinėje, kur buvo atvežta ir sulaikyta I. J.. Ji norėjo, kad jis prisiimtų kaltę dėl R. R. nužudymo, todėl areštinėje, jiems būnant skirtingose kamerose, garsiai prašė iš savo kameros, kad jis prisiimtų jos kaltę. Jis nesutikęs, sakęs jai, kad to nepadaręs ir negalįs prisipažinti nužudęs R.. J. jam sakė, kad jį myli, kad ji juo rūpinsis iš laisvės ir lauks, tačiau jis pasakęs, kad negali prisipažinti to, ko nepadarė. Jis su J. buvo meilužiai, tačiau tai buvo jau seniai, o dabar lytiniams santykiams su ja jis jau per senas. Jie anksčiau pabendraudavo, ji paprašydavo kartais cigarečių parvežti, pasiūlydavo išgerti. Paskutinius du metus jie praktiškai nebendrauja, jis neidavo pas ją su R. į sodybą, negerdavo kartu su jais. Kartais su jais susitikdavo kur nors kaime, tačiau išgėrinėti neidavo. I. meluoja, jog jis pas ją 2012-07-27 girtuokliavo. 2012-07-27 jis gėrė alų pas I. J. kaimynus V. V. su K. M.. Nors R. R. gyvena šalia jo, jis pas jį tą vakarą namuose nebuvo. Net ir fiziškai jis negalėtų grumtis ar sumušti ir nužudyti R. R., nes jau tuo laikotarpiu, kai R. R. dingo, jam jau buvo pradėję traukti rankos pirštus. Jis negalėjo nei ką nulaikyti dešinėje rankoje, nei malkų kapoti ar kitų darbų atlikti. Nežino, dėl ko J. prašė apsiimti kaltę nužudžius R.. Jokių laiškų nėra iš jos gavęs. Kad J. Šakių areštinėje prašė prisiimti vietoje jos kaltę dėl R. R. nužudymo, gali patvirtinti budinti pareigūnė ir kartu su juo kameroje buvęs vaikinas.

Liudytojas G. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2013 m. sausio mėnesį buvo įtariamas nusikaltimo padarymu, laikinai sulaikytas ir patalpintas Šakių PK areštinėje. Vienoje kameroje jis buvo patalpintas su senyvo amžiaus vyru, kaip vėliau sužinojo J. V.. J. V. jam sakė, kad yra sulaikytas visiškai nekaltai, o įtariamas padaręs nusikaltimą, žmogžudystę, nors nieko nėra nužudęs. Minėjo, kad jo kaimynė nužudė savo sugyventinį, tačiau policija įtaria jį tai padarius. Kaimynės pavardės jis nesakė. Priešais esančioje kameroje buvo patalpinta ta moteris, kuri, kaip jis suprato ir buvo įtariama nužudymu. Moteris garsiai kalbėjosi su J. V. ir prašė jo, kad jis apsiimtų žmogžudystę. Ji aiškino, kad serga TBC, kad jį labai myli, jo lauks sugrįžtančio, kad jam kalėjime bus geriau, nei laisvėje, nes jis bus pavalgęs ir turės kur gyventi, ten jį nuo visų ligų pagydys. Tokie pokalbiai buvo gal trys ar keturi.Ta moteris tiesiog šaukė - apsiimk tu kaltę, nes jos mama numirs iš liūdesio ir t.t. J. V. jai pasakė, kad neapsiims jokios kaltės, kadangi nieko nepadarė.

Apklausta liudytoja R. Š. teisiamojo posėdžio metu patvrtino, kad 2013 m. sausio mėn. dirbo Marijampolės apskrities VPK areštinėje. Tuo metu areštinėje buvo nužudymu įtariami I. J. ir J. V.. Jiedu buvo patalpinti skirtingose kamerose, tačiau kamerų durys buvo priešais. Ji girdėjusi, kaip I. J. ir J. V. tarpusavyje garsiai kalbėjosi. I. J. šaukė kažką tai apie ligą-tuberkuliozę, garsiai prašė, kad J. V. prisiimtų atsakomybę ir sakytų, kad tai jis užkasė jos sugyventinį. Ji prašė taip padaryti, nes jis nieko artimo neturi, o jai reikia slaugyti savo sergančią motiną. I. J. šaukė J. V., kad jį myli, vadino saulute ir sakė, kad jis mažai gautų bausmės, nes yra ligonis. Ji perspėjusi I. J., kad ši nešūkautų, tačiau įtariamoji jos neklausė, toliau prašė J. V. prisiimti atsakomybę. Liudytoja patvirtino tyrime duotus parodymus, jog kaltinamoji minėjo, kad policija turi gerą šunį, kad jei ne tas šuo, tai niekas nebūtų nieko radęs. J. V. jai į tai nieko neatsakęs.

Sutikęs duoti parodymus teisme ir apklaustas liudytoju kaltinamosios sūnus V. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog kaltinamoji yra tikra jo motina. Su mama jis jau daug metų negyveno kartu, tačiau matėsi su ja ir žinojo, jog ji gyvena su R. R.. Jis gerai pažinojo R. R., nes pats supažindino savo mamą su R.. Jiedu pradėjo gyventi kartu Alytuje. Vėliau mama nusipirko sodybą vienkiemyje (duomenys neskelbtini), todėl su R. R. persikėlė ten gyventi. Yra girdėjęs, kad ji pasipykdavo su R., tačiau kad muštųsi, jam nežinoma. 2012-07-27 ar sekančią dieną jis iš mamos sužinojo, jog dingo R. R. – jam paskambino I. J. ir apie tai pasakė. Ji sakė, kad R. kažkur tai išėjo. Po kažkiek laiko jis nuvažiavo pas motina, kalbėjosi su ja, tačiau ji sakė, kad nieko nežino kur dingo R. R.. Kažkur tai rugpjūčio mėnesio pabaigoje jo motina I. J. buvo atvažiavusi pas jį į namus pasisvečiuoti. Vakare jiedu sėdėjo namuose ir abu išgėrinėjo-gėrė stiprų alų. Jiems begeriant, jau apgirtusi motina prasitarė, kad R. R. niekur neišėjo, o yra užkastas jos sodybos-malkinėje. Mama tuo metu buvo girta ir jis netikėjo jos kalbomis. Kuomet jis buvo pakviestas apklausai pas tyrėją S. V. dėl R. R. dingimo, papasakojo tyrėjai, kad mama jam užsiminė, jog R. R. yra užkastas jos sodybos malkinėje. Pats jis nevažiavo pasižiūrėti į malkinę. Vėliau sužinojo, jog policijos pareigūnai tikrai surado R. R. lavoną užkastą jo motinos I. J. malkinėje.

Teisme liudijusi tyrėja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie R. R. dingimą policijai pranešė (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja K. B.. Kiek pasiaiškinus aplinkybes, 2012m.rugpjūčio mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. R. dingimo be žinios. Ji, kaip tyrėja, atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, paskelbė R. R. paiešką, kelis kartus važiavo į paskutinę R. R. gyvenamąją vietą. Kadangi J. nepranešė apie R. dingimą, tik kaimynai sureagavo, kad dingo R. R., ji kelis kartus klausė I. J., kur jos nuomone galėjo jis išeiti. Ji vis sakė, jog jis tiesiog išėjo ir neieškokite, nes tikrai nerasite. Apklausiama I. J. jai paaiškino, kad 2012-07-27 jie gėrė dviese su R. R. alų, gerdami susipyko ir R. R. išėjo nežinoma kryptimi. Ji I. J. klausdavo, kaip R. buvo apsirengęs išeidamas. Jai J. negalėjo paaiškinti, kaip jis buvo apsirengęs. Vieną kartą sakė, kad buvo apsirengęs vienais rūbais, kitą kartą, kad pusnuogis. Ji nebuvo nuosekli, klaidino tyrimą. Apie R. R. dingimą buvo pranešta 2012-08-14, o dingęs jis buvo po 2012-07-27, nes kaimynai jį dar 2012-07-27 matė kieme vaikščiojantį. Jai pradėjus apsiklausinėti kaimynus, šie paaiškino, kad R. R. pastoviai važiuodavo dviračiu, jis be jo niekur neidavo. I. J. pradžioje jai nurodė, jog R. R. iš namų išėjo su dviračiu, bet jo dviratis buvo rastas namuose. Kadangi kilo įtarimų, tai miškuose, laukuose buvo pradėtos jo paieškos. Ūkinis pastatas, kuriame vėliau buvo surastas R. R., visą tą laiką kol buvo atliekamas tyrimas, visada buvo užrakintas, todėl be J. leidimo ji negalėjo jo apžiūrėti. Prieš tai ji su A. U., panaudojant tarnybinį šunį, apžiūrinėjo I. J. namus, bet nieko nerado. Buvo ir sodybos malkinėje, tačiau šuo nieko neužuodė. Malkinėje buvo suversta krūva malkų, todėl ten visur prieiti buvo sunku. Ją pasiekė informacija, kad I. J. sūnus bei kaimynai šnekėjo, kad R. R. kūnas užkastas. Apklaustas 2012-08-31 I. J. sūnus V. J. jai papasakojo, kad girta I. J. jam užsiminė, kad R. R. yra užkastas jos sodybos malkinėje, todėl pirmadienį, 2012-09-03 apie 6.00 val. ryto, kartu su A. U. bei jo tarnybiniu šunimi ,,Mikse“, ji nuvyko į I. J. sodybą. I. J. jie rado namuose, todėl iš karto ėmė apžiūrinėti gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą. Po to apžiūrėjo malkinę, kurioje, pagal V. J. aiškinimą, turėjo būti užkastas R. R.. Nors įėjus į malkinę jokio kvapo nesijautė, šuo pagal komandą apžiūrėjo kiekvieną plotą ir pradėjo kapstyti ir laižyti vienoje vietoje. A. U. pasakė, kad šuo rodo vietą, kur gali būti užkastas lavonas. Pradėjus nuiminėti malkas, iš tos vietos ėmė sklisti nemalonus kvapas. Atidengus nuo malkų žemės plotelį, šuo iškasė šiek tiek žemės, iš kur pasijuto jau stiprus nemalonus kvapas. Supratę, jog toje vietoje gali būti tikrai užkastas R. R., jie iškvietė operatyvinę grupę. Kol ji atvyko, ėmė kalbėtis su I. J.. Jai priėjus prie I. J., ši pasakė-„tai vis tik radote“. Paklausus „kas ten užkastas“, o ji pradžioje atsakė „nežinau“. Tačiau paskui prisipažino, kad ji užkasė R. R., o kasant parodė, kurioje vietoje yra R. R. galva, o kurioje vietoje kojos. Ji taip pat sakė, kad jis visai negiliai pusiau nuogas yra užkastas. Jai I. J. papasakojo, kad 2012-07-27 girtavo kartu su R. R., jie susiginčijo, po to ji stūmė sugyventinį virtuvėje ir šis griūdamas, galva atsitrenkė į krosnį. Pamačiusi, kad jis miręs, ji pati nuvilko R. R. lavoną iki malkinės. Iškasusi duobę ir vilkusi R. R. lavoną į ją, užkasė lavoną. Ji dar klausė I. J., ar tikrai galėjo viena tai padaryti. Ši pasakė, kad galėjo. Apklausiant byloje J. V., šis pasakė, kad įvykio dieną gėrė pas M..

Liudytojas A. U. teisme patvirtino, jog su tarnybiniu šunimi dirba Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato patruliu. 2012-09-02 vakare jam paskambino komisariato tyrėja S. V. ir pasakė, kad sekančią dieną, anksti ryte su tarnybiniu šunimi jam reikės toliau ieškoti dingusio R. R. kūno. Prieš tai su šunimi R. R. kūno jis ieškojo ir I. J. sodyboje, ir kitose vietose, tačiau nerado. Pasiėmęs tarnybinį šunį, ankstų 2012-09-03 rytą su S. V. jis nuvyko į I. J. sodybą. I. J. dar miegojo, todėl jie paprašė leisti dar kartą apžiūrėti su šuniu namą bei ūkinį pastatą. Įėjus į malkinės patalpą, kuri prieš tai buvo užrakinta, šuo ilgai uostinėjo ir paskui parodė, kad susikoncentravo kažką tai radęs. Toje vietoje buvo primesta malkų bei obelų šakų, todėl šuo ėmė lįsti po tomis šakomis. Tada jis šakas nuėmė. Šuo pradėjo žymėti, kad kažką tai užuodžia. Jis nuėmė visas malkas, kad nesusižalotų šuo. Tuomet šuo pradėjo jau intensyviai kasti. Iškasęs apie 30 cm priekinėmis letenomis, jis įkišo kasimo vieton galvą. A. U. atitraukus šunį, jis pajuto, kad šuns kasimo vietoje sklinda itin nemalonus kvapas. Tuomet jis kastuvu pakasė kiek giliau ir pamatė, kad kasimo vietoje jau yra judinta žemė. Jis pasikvietė tyrėją, viską paaiškino. Paskui jie nuėjo pas I. J., kuri sėdėjo prie verandos kieme. I. tiesiai paklausė, kaip užkastas lavonas. I. J. jiems atsakė, kad R. R. užkastas kojomis į duris, galva į malkinės pusę. Buvo iškviesta operatyvinė grupė, kuriai atvykus, buvo surastas R. R. lavonas.

Liudytoja T. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamosios I. J. sesuo. Su seserimi jos santykiai nebuvo itin šilti, jos retai susitikdavo, nes ji gyvena Kaune. Sesuo piktnaudžiavo alkoholiu. Žinojo, kad ji gyvena su R. R., jie kartu išgėrinėja. I. jai kartais paskambindavo telefonu išgėrusi, duodavo paklausyti kaip R. ją kolioja. Ji pasakojo, kad dažnai bėgdavo slėptis nuo R. R.. Atsimena, kad I. jai paskambino kitą dieną po R. R. dingimo ir pasakė, kad jis kažkur tai dingo. Po kiek laiko paskambino jos sūnus V. J. ir pasakė kad R. surado užkastą I. sodybos malkinėje. V. J. jai nesakė, kad sesuo jam prisipažino, jog užkasė R..

Liudytoja N. B. teisme parodė, kad su I. J. yra kaimynės ir su R. R. jai teko bendrauti, nes jis su I. buvo sugyventiniai. Jų gyvenime buvo visko. Alkoholio vartojimo metu ji ne kartą matė, kad R. būna labai agresyvus. Teko matyti jo sumuštą J.. 2012-07-27 buvo triukšmas pas juos sodyboje, labai garsiai R. šaukė ant I. J.. Pirmadienį ji matė I. J., kuri buvo smarkiai sumušta. Buvo mėlynių, pirštas lygtai būtų privertas, galvoje gumbas, prie akies įbrėžimas, sumušta akivaizdžiai. Skundėsi I. J., kad R. daužė ją, kaip šunį. Sakė, kad sumušęs ją, jis išėjo iš namų, pabudusi jo nerado. Verkė, kad nėra R.. Ji supratusi, kad paliko ją R. R.. J. jai tikrai neminėjo, kad R. R. užkasė, nieko nesakė, kad V. buvo pas juos tą naktį atėjęs. J. uždaresnė tapo po to kai išėjo R. R., tačiau alkoholio gėrimas buvo tas pat. Vėliau iš kaimo žmonių ji išgirdo, kad I. J. kažkokius R. R. daiktus atidavė J. V..

Apklausta V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad i gyvena su K. M., o I. J. su R. R. buvo jų kaimynai-sodybos yra šalia. Dažnai ji ateidavo pas I. J., tačiau nėra mačiusi jų muštynių. Nematė, kad R. R. muštų I., tik yra girdėjusi, kaip jis ją žodžiais koliojo. Prieš R. R. dingimą pikta I. J. jai kalbėjo, kad R. R. suleis insulino, kad jis numirtų, po to užkas jį į gėlių klombą ir pasodins toje vietoje gėlių. Tokį jos pasakymą ji priėmė juokais. Kažkada I. J. buvo supykusi, kai jai R. R. cigarečių neatvežė, tai ji pasakė „ nu jam dabar tai jau bus“. Penktadienį t.y. 2012-07-27 jos su M. sodyboje buvo girtaujama, buvo atėjęs pas juos J. V.. Ji nemačiusi, kur tą vakarą J. V. po jų išgertuvių nuėjo, tačiau J. V. išgėręs paprastai eidavo tik į namus. J. V. ramaus būdo. Jis jau daugiau nei metai kaip sunkiai valdo dešinę ranką, ja net bulvių negali nusiskusti.

Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbant socialine darbuotoja, jai su I. J. teko bendrauti dėl kompensacijų kietam kurui. Ši paskambindavo kartais jai išgėrusi. Ji matydavo ir R. R. ir žinojo, jog jis kartu gyveno sodyboje su I. J.. Lankydamasi pas V. V., kuri įrašyta į rizikos šeimų sąrašą, iš jos sužinojo apie kaimynystėje gyvenančio R. R. dingimą. V. jai papasakojo, jog R. R. dingo 2012-07-27, tačiau praėjus savaitei, niekas dėl R. dingimo niekur nesikreipė. Po kiek laiko ji paskambino apylinkės inspektoriui S. ir jo klausė, ką reikia daryti tokiu atveju, kai dingsta žmogus, o niekas niekur nesikreipia. Inspektorius atvažiavo į seniūniją, po to nuvažiavo pas I. J.. I. J. jam sakė, kad nežino kur R.. Minėjo, kad prieš kiek laiko jis iš jos išėjo. Iš žmonių kalbų ji girdėjusi, kad I. J. norėjo išsigryninti R. R. pinigus, tačiau bankas kortelę užblokavo.

Liudytojas S. B. parodė, kad pažįsta kaimynus-sugyventinius I. J. ir R. R., kurie gyveno už 300 metrų nuo jo namų. Neteko matyti I. J. sumuštos, tik girdėdavosi iš jų sodybos triukšmas, barniai. 2012-07-27 jis važiavo automobiliu su kaimynu ir matė prie namų R. R., o I. J. buvo kieme. Po to daugiau R. nebematė. Vėliau kaime žmonės pradėjo kalbėti, kad R. R. dingo. Sutikęs I. J., jis jos klausė kur dirgo R., Ši jam pasakė, kad jis iš jos išėjo.

Liudytojas L. B. teisme teigė, kad I. J. yra jo kaimynė. Su ja pabendraudavo, o su jos sugyventiniu R. R. bendraudavo retai, kartais kartu nusipirkdavo alaus, išgerdavo visi. Išgertuvių metu R. R. su I. J. pasipykdavo, apsižodžiuodavo, tačiau neteko matyti ar girdėti, kad jie kada muštųsi. Apie R. R. dingimą jis sužinojo iš kaimynų 2012 m. liepos mėnesį. Sklido kalbos, kad R. R. išvažiavo ir negrįš.

Liudytojas K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), Šakių rajone jis gyvena kartu su tėvu ir sugyventine V. V.. R. R. ir I. J. nusipirko sodybą jo kaimynystėje, maždaug 300-400 metrų atstumu. Su J. ir R. jie bendraudavo, vieni kitiems padėdavo prie ūkio darbų, kartu su R. R. eidavo žvejoti. Dažnai tekdavo išgerti su R.. Iš I. J. 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje jis sužinojo, kad R. R. dingo. Ėjo pasiskambinti pas J. ir ji jam pasakė, kad kelinta para nėra R. R.. Kadangi nebūdavo taip, kad R. nėra namuose kelias paras, jis I. J. pasakė, kad ji kreiptųsi į policiją, tačiau I. J. jam atsakė - „tau reikia, tu skambink“. Praėjus kelioms dienoms jis matė, kaip J. V. iš I. J. namų nešėsi R. R. rūbus, sakė, kad juos jam atidavė I. J..Po kokios savaitės laikraštyje buvo parašyta, jog Nemuno upėje buvo rastas neatpažintas lavonas. Kadangi dar nebuvo paskelbta R. R. paieška, jis nuėjo pas I. J. ir pasakė jai apie rastą lavoną, pasiūlė kreiptis į policiją. Jam keista, kad ši jam pasakė, koks jai skirtumas, jai neįdomu ir ji niekur dėl jo nesikreipsianti.

Be apklaustų asmenų parodymų, kaltinamosios kaltę patvirtina kiti teisme ištirti įrodymai:

Iš 2012-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 91-1-00450-12 dėl R. R. dingimo apžiūrint I. J. gyvenamąją sodybą (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, šiauriniame kambaryje, kuriame ir gyveno R. R., ant kiliminės dangos buvo rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Buvo paimtos dangos nuoplovos, supakuotos dviejuose konteineriuose. Ant paimtos antklodės užvalkalo rastos raudonos dėmės, panašios į kraują(1 t., 24-27 b.l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 327/12(01) nurodoma, kad dviejose nuopjovose nuo kilimėlio rastas žmogaus kraujas ir atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. R. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe. (1 t., 80-81 b.l.)

Iš 2012-09-03 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, jog tą dieną R. R. lavonas buvo surastas I. J. sodybos (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, malkinėje, jį atkasus žemėje 55-60 cm gylyje. Lavonas buvo irimo stadijoje, rastas gulintis ant kairio šono. Apžiūrint R. R. lavoną, matoma muštinė žaizda dešinėje apatinėje lūpoje(1 t., 5-8 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialistas išvadoje Nr. M 134/12(10) konstatuoja, kad R. R. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklą, į ką nurodo paliežuvinio kaulo dešinės šakos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimai, taškinės kraujosruvos po kairio plaučio plautine krūtinplėve, tamsus kraujas širdies ertmėse, plaučių, kojų, dubens kraujagyslėse.

Įvertinus rastų sužalojimų pobūdį (paliežuvinio kaulo dešinės šakos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimai), esant toli pažengusio puvimo požymiams odoje, gilesniuose audiniuose, kategoriškai nurodyti kokiu daiktu ar daiktais veikta į kaklą, nėra galimybės. Tikėtina, kad tokie sužalojimai galėjo gautis veikiant rankomis.

Įvertinęs lavoninius reiškinius (išnykęs lavono raumenų sustingimas, neskiriamos lavondėmės, pažengę puvimo požymiai, krūtinės kairės pusės audinių infiltracija puviminiu turiniu, neryškūs puvimo požymiai kojų, dubens, raumenyse su tamsiu tirštu krauju kraujagyslėse, gerai išsilaikęs kairio plaučio audinys), atsižvelgęs į katamnezės duomenis (dingęs apie 2012-07-27), specialistas davė tikėtina išvadą, kad mirtis įvyko ir lavonas galėjo būti palaidotas apie 1-2 mėn. iki tyrimo.

-žaizdos antakiuose, dešiniame skruoste – žande – smakre, kaktoje, atsižvelgiant į tai, kad jos paveiktos puvimo proceso, tikėtina, kad jos galėjo būti padarytos 4 smūgiais ar trauminiais poveikiais kietu aštriu daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nurodyti ir, vertinant izoliuotai, šios žaizdos gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojamos kaip nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas;

-paviršinės muštinės žaizdos kairiame skruoste, kaktoje su kraujosruva poodyje, kraujosruvos kairio skruosto, kelio sąnario audiniuose, kairiame smilkininiame, kairės šlaunies raumenyse padaryti mažiausia penkių smūgių pasėkoje kietais bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti nėra galimybės ir, vertinant izoliuotai, šie sužalojimai gyvam asmeniui kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatytų sužalojimų padarymo laiko nurodyti nėra galimybės dėl pažengusio puvimo, kadangi galvos smegenys suirę, nustatyti, kokią įtaką jos turėjo smegenims, nėra galimybės. R. R. lavono kraujyje rasta 0,66 promilės etilo alkoholio, kas atitinka lengvą girtumo laipsnį. (1 t., 17-21 b.l.).

Pateiktas išvadas specialistas patvirtino ir teisme.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 79TPK-68/2012 akivaizdu, jog I. J. jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę) ir galėjo valdyti savo veiksmus. I. J. dabartiniu metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jai diagnozuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl psichikos būklės ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali dalyvauti teismo posėdyje, jai nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. (3 t.,73-74 b.l. )

Visuma aukščiau aptartų įrodymų patvirtina, jog ne kas kitas, o būtent kaltinamoji I. J. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p. t.y. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia nužudė savo šeimos narį-sugyventinį R. R.. Abejoti kaltinamosios kalte, ar tikėti labai nenuosekliais jos parodymais, jog R. R. tyčia nužudė ir jo lavoną paslėpė J. V., kolegija nemato objektyvaus pagrindo, nes tokiems I. J. teiginiams objektyviai prieštarauja šiame nuosprendyje aptariami įrodymai. Kolegija nenuoširdžius I. J. parodymus teisme vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės bei siekį neteisingai apkaltinti nužudymu visiškai niekuo dėtą asmenį-J. V., todėl jais netiki ir nesivadovauja. Kolegija iš dalies tiki ir iš dalies vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu duotais ir teisme pagarsintais pirminiais I. J. parodymais, kuriuose ji prisipažino panaudojusi smurtą prieš R. R., o šiam mirus-paslėpusi jo lavoną malkinėje. Tais parodymais kolegija tiki ir vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems teisme ištirtiems ir šiame nuosprendyje aptartiems įrodymams.

Tikima ir vadovaujamasi ne tik specialisto išvada, jog nužudytasis prieš mirtį buvo sužalotas ir mirė dėl mechaninės asfikcijos metu padarytų tyčinių sužalojimų, bet ir kitais kaltinamosios kaltę patvirtinančiais įrodymais: liudytojo V. J. parodymais, jog I. J. jam prisipažinusi, kad užkasė malkinėje R. R.; S. V. ir A. U. parodymais, kad I. J., dar neatkasus nužudytojo kūno, jiems apibūdino, kaip guli nužudytojo kūnas duobėje; J. V. parodymais, kad I. J. jam prisipažinusi R. R. nužudymu ir prašiusi prisiimti atsakomybę už jo nužudymą; R. Š. ir G. D. parodymais, kurie girdėjo, kaip I. J. areštinėje to prašiusi J. V..

Kolegijos įsitikinimu, apibūdinti įrodymai patvirtina, jog būtent I. J. padarė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką ir ją padarė veikdama tiesiogine tyčia t.y. tiesiogiai siekė tikslo-pradžioje sužaloti R. R., padarydama jam kaltinime nurodytus kūno sužalojimus, o po to atliko tyčinius mechaninės asfikcijos veiksmus - siekdama atimti R. R. gyvybę, rankomis suspaudusi R. R. kaklą, padarė paliežuvinio kaulo dešinės šakos, skydinės kremzlės dešinės pusės viršutinio rago lūžimus, taškines kraujosruvas po kairio plaučio plautine krūtinplėve, ko pasėkoje R. R. mirė. Nors kaltinamoji ir neigė tokį mirtį sukėlusių sužalojimų mechanizmą, ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent taip galėjo būti ir buvo padaryti mirtį sukėlę sužalojimai. Kad kaltinamoji tikrai tiesioginės tyčios išdavoje padarė nusikalstamą veiką, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyti prieš mirtį padaryti kūno sužalojimai. Kad I. J. prieš pasmaugdama R. R. padarė jam ir kitus sužalojimus jo kūne, patvirtina ta pati išvada, tad tikėti kaltinamosios parodymais, jog ji tik pastūmė nužudytąjį, nėra objektyvaus pagrindo. I. J. veiką patvirtina ir jos tolimesni veiksmai-jau mirusį R. R. ji nusitempė į malkinę, iškasė duobę, įdėjo į ją nužudytojo lavoną, jį užkasė ir, slėpdama nusikaltimą, apkrovė malkomis ir šakomis.

Kad I. J. nužudė savo šeimos narį, patvirtina byloje esantys duomenys, kad kaltinamoji, nors ir neįregistravusi su R. R. santuokos, kartu su juo bendrai gyveno jau 13 metų, jiedu vedė bendrą ūkį. Šią aplinkybę patvirtino ne tik nukentėjusieji, liudytojai, bet ir pati kaltinamoji. Toks bendras jų gyvenimas, atitinka LR BPK 38 str. aptariamą šeimos nario sąvoką, todėl I. J. veiksmai atitinka ne LR BK 129 str. 1d. numatytos veikos, o to paties straipsnio 2d. 3p. numatytos veikos kvalifikaciją.

Byloje nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog I. J. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šią aplinkybę ne kartą tyrimo metu pripažino pati kaltinamoji, aiškindama, jog su R. R. konfliktuoti pradėjo jų bendrų išgertuvių metu, jau pabaigus gerti stiprų alų, kurio jie buvo nusipirkę net keturis didelius plastikinius butelius. Jos girtumą patvirtina ir tai, jog paties nužudytojo kraujyje, jau praėjus ilgam laikui po jo mirties, buvo rasta 0,66 promilės etilo alkoholio. Kad kaltinamoji įvykio dieną gėrė alkoholį ir buvo nuo jo apsvaigusi, ji neneigė ir teisme.

I. J. neteista, administracine tvarka nebausta. (3 t., 82-86 b.l.) Šakių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini)seniūnas I. J. charakterizuoja neigiamai (3 t., 87 b.l.), o UAB Šakių psichikos sveikatos centro pateiktoje pažymoje nurodoma, kad I. J. į psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitas neįrašyta. (3 t., 85 b.l.)

Skirdama bausmę kaltinamajai, kolegija atsižvelgia ne tik į aptartą jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ir į kitus LR BK 54 str. numatytas aplinkybes-į labai didelį ir negrįžtamas pasekmes sukėlusios veikos pavojingumą, tyčinę kaltės formą ir jos rūšį (tiesioginė tyčia), veikos motyvą ir tikslą, kaltinamosios asmenybę. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamoji pirmiau nėra padariusi nusikalstamų veiksmų ir nebuvusi teista, kad serga įvairiomis ligomis, nors jos ir nepriskiriamos prie sunkių, dėl kurių būtų negalima ar sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę(t.4 b. l. 19-22).

Skirdama bausmę LR BK 61str. 2d. numatyta tvarka ir skaičiuodama jos dydį nuo įstatyme numatytos sankcijos vidurkio, kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog kaltinamajai skirtina bausmė, artima jos vidurkiui, o ne žemesnė, nei jos vidurkis. Tokią išvadą kolegija daro dėl to, jog nėra jokių įstatyme numatytų aplinkybių, leidžiančių mažinti bausmę žemiau jos vidurkio. Kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, po nusikalstamos veikos padarymo, bandė nuslėpti nusikaltimą, užkasė nužudytojo lavoną, o išaiškėjus nusikaltimui, bandė kaltę suversti visai nekaltam asmeniui. Be to, ji elgėsi itin nepagarbiai nužudytojo atžvilgiu-įmetė jį pusnuogį į iškastą duobę, nesilaikydama visuotinai pripažintų moralinių nuostatų tinkamai palaidoti asmenį. Būtent ir dėl šių priežasčių nėra objektyvaus pagrindo labiau mažinti skirtiną bausmę.

Nukentėjusiems priteistini civiliniai ieškiniai, kuriuos jie yra pareiškę ikiteisminiame tyrime, nes teisme naujai pareikštas ieškinys, pavėlavus jį pareikšti dėl trūkumų jame, nebuvo priimtas.

E. R. priteistinas ne jo pareikštas 3216,88 Lt., o 2176,66 Lt. ieškinys jo organizuotų tėvo laidotuvių metu patirtos turtinės žalos atlyginimui, nes dalis ieškinio (1040 Lt.) atlyginta išmokėtos laidotuvių pašalpos forma, o likusi ieškinio dalis pagrįsta ir įrodyta.

Visų trijų nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas perpus dėl to, jog visi nukentėjusieji jau suaugę, pilnamečiai asmenys, gyvenę atskirai nuo nužudytojo, su juo bendro ūkio nevedę, nebuvo jo išlaikytiniai, labai artimų santykių su tėvu bei patėviu nepalaikę. Atsižvelgus į kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiųjų apibūdintus ir patirtus dvasinius išgyvenimus, pasekmes jiems po padarytos nusikalstamos veikos, kuomet du nukentėjusieji prarado tėvą, o E. R. patėvį, kiekvienam iš nukentėjusiųjų skirtina neturtinė žala mažinti iki 50 000 litų kiekvienam.

Daiktai, turintys reikšmės byloje ir prijungti prie bylos-kiliminės dangos dalis, antklodė, nuoplovos atskirame voke, lyginamieji pavyzdžiai sunaikintini, kaip neturintys realios materialinės vertės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 2d. 3p. bei skirti jai 14(keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią I. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmę laiką nuo jos sulaikymo LR BPK 140 str. tvarka dienos iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos t.y. nuo 2012-09-03 iki 2013-10-07.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti nuteistajai nepakeistą kardomąją priemonę-suėmimą.

Iki nuosprendžio įvykdymo palikti nepakeistą laikiną nuosavybės teisės į I. J. turtą (duomenys neskelbtini), Šakių rajone apribojimą, paskirtą 2013-02-19 nutarimu (t.3 b.l. 59-61), o nuosprendį įvykdžius, laikiną nuosavybės teisės į turtą apribojimą -panaikinti.

-nukentėjusiajam E. R. 2176,66 Lt. (du tūkstančius šimtą septyniasdešimt šešis litus 66 centus) turtinei žalai atlyginti ir 50000(penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti;

-nukentėjusiajam V. R. - 50000(penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti;

- nukentėjusiajam T. R. - 50000(penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-kiliminės dangos dalį, antklodę, nuoplovas voke, lyginamuosius pavyzdžius.

Šis nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.