Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Gintarei Veželytei-Putnikienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiesiems T. D. ir T. D., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo

A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. 34 MGL dydžio (4420 litų) bauda. Į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2010-01-29 iki 2010-01-30 (1 para), sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), ir atitinkamai paskirtos piniginės baudos dydis sumažintas iki 32 MGL (4160 litų). Nuteistajam A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams. A. M. pagal Lietuvos Respublokos BK 144 str. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto šiame straipsnyje, požymių. Iš A. M. priteistas tūkstantis septyni šimtai keturiasdešimt septyni litai 22 centai (1747,22 Lt) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 29 d., apie 16 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 kilometre, Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125 punktų reikalavimus, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,46 promilių girtumas), dėl ko išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą priešais artėjantį automobilį ,,BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. D., bei su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis ,,BMW 316“, v/n (duomenys neskelbtini) susiskersavo važiuojamojoje dalyje ir atsitrenkė į Kauno kryptimi važiavusio automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. L., priekį. Po eismo įvykio A. M. iš įvykio nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio ,,BMW 316“ vairuotojas T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bei keleivis T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas A. L., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

A. M. buvo kaltinamas ir išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str., tai yra tuo, kad 2010-01-29 apie 16 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 kilometre, Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį ,,VW Golf“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.5. punkto reikalavimą, t.y. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

Dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Apeliantas nurodo, kad teismo išvada, jog A. M. dėl savo neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nepagrįsta įrodymais. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus, kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad jis gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Teismo išvada, jog A. M. dėl savo būklės - neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nepagrįsta bylos įrodymais. Byloje nėra įrodymų, jog A. M. dėl alkoholio sukelto psichinio sutrikimo negalėjo suvokti nusikaltimo pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. A. M. psichinė liga nenustatyta, nepakaltinamu jis nėra pripažintas, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių A. M. suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, t. y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių jo sužalojimų, nei psichinių sutrikimų. A. M. nepakaltinamumo darant nusikaltimus klausimas teisiamajame posėdyje apskritai nebuvo keliamas. Objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, sudėties požymiai: A. M. atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį ,,BMW 316“ slidžiame kelyje išmanevravo, suvaldė savo automobilį ir nesustodamas, išsitiesinęs judėjimo trajektoriją nuvažiavo į netoliese esančius namus, duoda pagrindo spręsti, kad A. M. suvokė sukėlęs eismo įvykį, suvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir palieka nukentėjusius žmones, todėl jo parodymus, jog neprisimena pačio eismo įvykio aplinkybių, teismas turėjo pagrindo vertinti, kaip jo pasirinktą gynybos taktiką. Apeliantas taip pat nurodo kad A. M. viena veika pažeidė du baudžiamojo kodekso straipsnius, jo nusikaltimus teismas kvalifikavo kaip idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl jo suvokimas turi apimti visas idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas.

Dėl nepagrįstai taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai A. M. paskyrė švelnesnę baudą nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Paminėto straipsnio dalis numato, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikoma, jog skirdamas švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmę, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuosprendyje nenurodyta, kokios yra išimtinės aplinkybės, leidžiančios manyti, jog BK 281 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Skirdami bausmes pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismai turi įvertinti bylos aplinkybes, atskleidžiančias nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Teismas visiškai nevertino A. M. padaryto nusikaltimo pavojingumo, kad jis eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,46 promilių girtumas), dėl jo kaltės eismo įvykyje buvo sužaloti trys žmonės, jis pasišalino iš įvykio vietos. Apelianto nuomone, šios aplinkybės neturėjo duoti pagrindo skirti nuteistajam švelnesnę nei sankcoijoje numatytą bausmę.

Dėl BPK 20 str. 3 d. reikalavimų pažeidimų. Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendį grindė ne faktiniais duomenimis, neginčijamais įrodymais, o keliančiais pagrįstas abejones, įrodymus vertino neobjektyviai, šališkai. Jis nurodo, kad pagal nukentėjusiųjų prašymą buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kur jis ir kitas nukentėjusyis T. D. padėjo išaiškinti įvykio aplinkybes, byloje yra patikimi ir pagrįstai duomenys, kurie nurodyti eksperto V. M. tyrime 2010-12-09, vėliau, pateikus automobilių judėjimo po susidūrimo ratų pėdsakų nuotraukas, ekspertas atliko papildomą tyrimą, kurio rezultatai surašyti specialisto išvadoje NR. MV 2012-15. Išvadą ekspertas padarė atsižvelgiant į automobilio ,,BMW 316“ sugadinimų pobūdį ir automobilių ,,BMW 316“ bei ,,Chrysler Grand Voyager“ susidūrimo mechanizmą. Atlikęs tyrimą ekspertas V. M. patvirtino, jog apelianto ir keleivio T. D. nurodytos aplinkybės dėl buvusio eismo įvykio mechanizmo techniniu požiūriu yra pagrįstos. Šis įrodymas leidžia pagrįstai teigti, jog automobilis ,,BMW 316“ stovėjo, kai į jį trenkėsi automobilis ,,Chrysler Grand Voyager“. Pastarosios išvadoje Nr. 5 nustatyta, jog automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ,,BMW 316“, jei važiavo jo nurodytu 60-70 km/h greičiu apie 200 metrų atstumu už priekyje važiuojančio automobilio ,,VW Golf“. Automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas, atsiradus grėsmei eismo saugumui, laiku nestabdė vairuojamo automobilio arba galimai važiavo didesniu nei jo nurodytu 60-70 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti automobilį iki atsiradusios kliūties, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Teismas šių eksperto išvadų nevertino kaip patikimų įrodymų, nes jam jos sukėlė abejonių, tačiau jų nepagrindė jokiais įrodymais, kurie patvirtinų jų neteisingumą.

Teismas nuosprendį grindė išimtinai LTEC 2011 m. birželio 23 d. ekspertizės akto Nr. 11-436(11) išvadomis, kurios yra nepagrįstos ir visiškai neatitinka tikrųjų eismo įvykio aplinkybių. Nors tyrimui ekspertui V. V. buvo pateiktos tokios pačios skaitmeninės nuotraukos su automobilių ,,BMW 316“ ir ,,Chrysler Grand Voyager“ užfiksuotais ratų pėdsakais, tačiau modeliuojant eismo įvykio mechanizmą į automobilio ,,BMW 316“ užfiksuotus ratų pėdsakus visiškai neatsižvelgta. 2011 m. gruodžio 12 d. teisiamajame posėdyje ekspertui V. V. duodant paaiškinimus dėl savo ekspertizės kilo pagrįstų abejonių dėl jo atliktos ekspertizės tikrumo ir pagrįstumo. 2012 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje V. M. nustatė, jog išvados dėl automobilių ,,BMW 316“ ir ,,Chrysler Grand Voyager“ susidūrimo mechanizmo yra nepagrįstos. LTEC 2011-06-23 ekspertizės akto duomenyse nenurodyti antrinio automobilių ,,BMW 316“ ir ,,Chrysler Grand Voyager“ susidūrimo parametrai, antrinis automobilių sąlytis nebuvo modeliuojamas, ir tai buvo esminis šio ekspertizės akto trūkumas, kurie teismui buvo žinomi, nes ekpsertas V. M. juos nurodė teisme duodamas paaiškinimus.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų prašymus jų skundus tenkinti, prokurorės prašymą nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti dalyje dėl A. M. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. ir dėl netinkamai paskirtos bausnės, o kitoje dalyje – atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo prašymus apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Išanalizavus ir įvertinus visą bylos medžiagą, nekyla jokių abejonių, kad A. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje apylinkės teismas teisingai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad A. M. veiksmuose nebuvo subjektyviosios šio nusikaltimo pusės požymio – tyčios. Pagal Lietuvos Respublikos BK 144 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Ši veika gali būti padaroma tik tiesioginės tyčio forma, t.y. kai kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios visuose savo parodymuose teigė, jog apie jo padarytą eismo įvykį bei aplinkybes neprisimena, nes buvo girtas. Kaltinamojo versijos apie tai, kad jis neatsimena įvykio aplinkybių, nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, kad A. M. dėl neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyti padariniai. Kolegija teigia, kad nenustatyta jokių nenuginčijamų įrodymų kurie patvirtintų, jog A. M. suprato, kad dėl jo sukelto autoįvykio kito asmens gyvybei gresia pavojus, kad jam būtina pagalba, turėjo galimybę pagelbėti, tačiau sąmoningai to nepadarė.

Dėl Lietuvos Respublijkos BK 54 str. 3 d. taikymo. Apelianto skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo neatitinka faktinių aplinkybių, nes teismas A. M. atžvilgiu šios įstatymo normos netaikė. Įstatymas numato teismui galimybę paskirti kaltinamajm motyvuotai švelnesnę bausmę nei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas. Už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką yra galimos kelios alternatyvios bausmės, viena iš kurių – bauda. Būtent šią, sankcijoje numatytą bausmės rūšį teismas, įvertinęs reiškingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, t.y., padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį, veikos pasekmes, kaltinamojo amžių, asmenybę – kad kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeisimus nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, argumentuotai parinko kaltinamajam. O atsižvelgęs į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į bausmės paskirtį bei teisingumo principo įgyvendinimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. M. paskyrus mažesnę baudą, nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teismas pažymi, kad aplinkybė, kad asmuo eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra jo veiką kvalifikuojanti, todėl skiriant bausmę, nėra ir negali būti vertinama, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. numatytų reikalavimų laikymosi, priimant nuosprendį. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo kiekvieną atskirai ir visete bei padarė teisingą, pagrįstą išvadą, kad nebuvo nustatyta, jog A. L. veiksmai įvykio metu prieštaravo KET reikalavimams. Apeliantai savo skunduose teigia, kad byloje neginčijami faktai patvirtina, kad automobilis ,,BMW 316“ stovėjo, kai į jį trenkėsi automobilis ,,Chrysler Grand Voyager“ ir, kad automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ,,BMW 316“. Šio fakto neginčijamu įrodymu apeliantai įvardija specialisto V. M. duotas išvadas dėl autoįvykio. Pirmosios instancijos teismas nuodugniai išanalizavęs tiek minėto eksperto duotas išvadas, tiek ir LTEC ekspertizės akto išvadas, medžiagą, kuria specialistai rėmėsi, duodami išvadas ir įvertinęs šių išvadų kategoriškumą, visiškai teisingai konstatavo, kad pagal tirti pateiktus faktinius duomenis, t.y. vertinant automobilių apgadinimus, nuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių išsidėstymas po autoįvykio, negalima daryti karegoriškos išvados dėl automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojo veiksmų buvimo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Specialisto V. M. išvadose yra prieštaravimų, jos buvo padarytos remiantis neobjektyviais duomenimis, dėl ko negali būti vertinamos kaip neginčijami duomenys. O būtent, V. M. išvadoje sutinka, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietas, nustato automobilių ,,VW Golf“ bei ,,BMW 316“ susidūrimo vietą ir teigia, kad nuo pirminio kontakto su automobiliu ,,VW Golf“ iki susidūrimo su automobiliu ,,Chrysler Grand Voyager“ automobilis ,,BMW 316“ slydo apie 30-35 metrų atstumą. Išvadą dėl to, kad automobilio ,,Chrysler Grand Voyager“ vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį ir galimybę išvengti susidūrimo su į jo važiuojamąją dalį išslydusiu ,,BMW 316“ automobiliu padarė atsižvelgdamas į tai, kad nuo automobilio ,,VW Golf“ jis važiavo 200 metrų atstumu, paties nurodomu 60-70 km/h greičiu, tačiau šiuos parametrus nurodė A. L., kurie akivaizdžiai nėra objektvūs, netiksliai atitikantys realiai buvusią sutuaciją, dėl ko pagal šiuos jo pateiktus duomenis atliktą tyrimą galima būtų laikyti absoliučiai teisingu. Tą patvirtina ir pats specialistas, be kito ko nurodydamas, kad jeigu atstumas tarp minėtų automobilių būtų ženkliai mažesnis, tai tada visiškai kitaip būtų galima kvalifikuoti, ir pažymi, kad kokia buvo pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui visiškai objektyviai pasakyti neįmanoma.

Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad po nukentėjusiojo A. L. atlikto parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje, atstumas, kuris skyrė jo vairuotą automobilį ,,Chrysler Grand Voyager“ iki priekyje važiavusio ,,VW Golf“ automobilio, buvo patikslintas ir nurodytas žymiai mažesnis nei buvo nurodytas realiai jo nematant įvykio vietoje. Be to, specialistas V. M. tvirtindamas, kad išvadas dėl to, kad automobilis ,,BMW 316“ susidūrimo su ,,Chrysler Grand Voyager“ metu buvo sustojęs, grindžia pagal automobilio ,,BMW 316“ dešinio šono sugadinimo pobūdį, tačiau tuo pačiu ir teigia, kad ,,BMW 316“ galėjo judėti nedideliu greičiu. Taigi, įvertinus aptartus pruieštaravimus, išvadų sąlygotumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nesivadovavo specialisto V. M. atliktų tyrimų išvadomis. Taigi, apeliantų skundų argumentas, kad nei prokuroras, nei teismas nesiaiškino A. L. galimai padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo, yra visiškai neteisingas, neatitinka faktinių duomenų ir perduoti bylą BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindu prokurorui, dėl surašyto BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančios kaltinamjo akto, nėra teisinio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Šakių rajono apylinkės teismo 2012-04-10 priimtas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinių skundų motyvais jokio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

Nukentėjusiųjų T. D. ir T. D. apeliacinius skundus atmesti.