Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-06-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-272-162/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-29
Bylos Nr.
II-272-162/2009
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00159-2009-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pažeidėjas
J.R.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-272-162/2009(Proceso Nr. 4-63-3-00159-2009-2)Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 45.4; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J.R., specialistui ekspertui autotechnikui Donatui Juciui, 2009 m. birželio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.R. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2009-05-12 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2008 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad J.R. 2008 m. gruodžio 12 d. 08.30 val. Klaipėdoje, Taikos pr. 81, vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas į kitą eismo juostą, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 109 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

2009 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu J.R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.

Šalies argumentai

Skundu J.R. prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Teigia, jog 2008 m. gruodžio 12 d. apie 08.30 val. važiavo Taikos prospektu vidurine eismo juosta Baltijos žiedo link. Prie namo Nr. 81 pasiruošė persirikiuoti į dešinę juostą, nes Baltijos žiede turėjo sukti į dešinę prie „Baltijos“ vidurinės mokyklos. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo priekyje jo važiavę automobiliai, todėl ir jis stabtelėjo vidurinėje juostoje, kai staiga pajuto smūgį į automobilio galą. Į jo automobilį atsitrenkė krovininis automobilis, važiavęs nuo naujojo turgaus žiedo. Abejoja, ar krovinis automobilis turėjo teisę važiuoti tokiu maršrutu. Pažymi, jog atvykę policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio schemą ir padarė fotonuotraukas, kurios nesutampa su schemoje nubraižyta automobilių susidūrimo situacija. Teigia, jog įvykio metu nebuvo apklausti liudytojai, nors policijos pareigūnai pripažino, kad liudytojai buvo. Nurodo, jog draudimo bendrovei buvo pranešta, kad jis pripažintas įvykio kaltininku pripažintas, nors nutarimas dar nebuvo priimtas. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl prašo jį panaikinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras tinkamai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 34). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo skundo netenkinti, nes administracinės bylos medžiagoje esančiais įrodymais nustatyta, jog J.R. pažeidė KET 9 ir 109 punktus.

Nukentėjusysis A.K., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 34), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, atsiliepimas į skundą nepateiktas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui ir nukentėjusiajam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį iškyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

2008 m. gruodžio 12 d. 08.30 val. Klaipėdos mieste, Taikos prospekte ties namu Nr. 81 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „Opel Vectra“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas J.R., ir automobilis „Volvo FH-12“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A.K. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas J.R. – automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas, kuris persirikiuodamas nepraleido tiesiai važiavusio automobilio bei su juo susidūrė ir taip pažeidė KET 9 ir 109 punktų reikalavimus (b.l. 17).

KET 9 punktas reglamentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas ir įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat imtis visų būtinų atsargumo priemonių. KET 109 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi.

J.R. įvykio dieną rašytame paaiškinime (b.l. 22) nurodė, kad važiavo Taikos prospektu vidurine eismo juosta į „Baltijos“ vidurinę mokyklą. Priekyje važiavusiems automobiliams sustojus, sustojo ir jis. Staiga pajuto smūgį į automobilio galą ir automobilis buvo išmestas į kelkraštį bei apsuktas į priešingą pusę. Sunkvežimio vairuotojas paaiškino, kad jo nematė.

Nukentėjusysis A.K. tą pačią dieną rašytame paaiškinime (b.l. 23) nurodė, jog važiavo Taikos prospektu centro link antrąja eismo juosta. Ties Pempininkais, už šviesoforo, mašinų nebuvo. Iš kur atsirado „Opel Vectra“ – nesupranta. Kliudė šios transporto priemonės kairiosios pusės galinį bamperį savo vairuojamo automobilio dešiniu priekiniu posūkiu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad važiuodamas Taikos prospektu vidurine eismo juosta, ketino persirikiuoti į dešinę juostą, nes Baltijos žiede turėjo pasukti į dešinę. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui stabtelėjo, kadangi sustojo priekyje važiavusios transporto priemonės. Pajuto smūgį į automobilio galą. Pripažįsta, kad jo vairuojamas automobilis galėjo būti ties vidurinės eismo juostos dešiniu kraštu. Mano, kad dėl transporto priemonių susidūrimo yra kaltas krovininio automobilio vairuotojas arba gali būti nustatyta abiejų vairuotojų kaltė.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltę dėl kilusio eismo įvykio neigia, tačiau jo kaltė įrodyta eismo įvykio schema (b.l. 18, 19), fotonuotraukomis (b.l. 25-31), tarnybiniais pranešimais (b.l. 20,21), paaiškinimais (b.l. 22, 23), teismo posėdyje apklausto liudytojo R.S. paaiškinimu, specialisto išvada.

Liudytojas R.S. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, kad kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas J.R., remiantis autoavarijos vietos schemoje užfiksuotais duomenimis bei transporto priemonių apgadinimais. Transporto priemonių apgadinimo pobūdis leido daryti išvadą, kad J.R. persirikiuodamas nepraleido tiesiai važiavusio automobilio – tokiais veiksmais pažeidė KET 9 ir 109 punktų reikalavimus. Liudytojas paaiškino, kad draudimo bendrovei buvo pateikti duomenys apie eismo įvykį, kurie galėjo būti koreguojami, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių. Pažymėjo, kad atvykus policijos pareigūnams, eismo įvykį mačiusių asmenų nebuvo. Eismo įvykį mačiusius asmenis buvo bandoma nustatyti „Baltikum“ televizijos pagalba, tačiau duomenų tokių negauta.

Administracinėje byloje surinktų įrodymų pagrindu specialistas – ekspertas autotechnikas Donatas Jucius daro išvadą, kad techniniu požiūriu eismo įvykis kilo dėl to, jog automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas persirikiuodamas nepraleido tiesiai važiavusios transporto priemonės „Volvo FH-12“. Šią išvadą grindžia remdamasis masteline schema (b.l. 43-44) sudaryta pagal eismo įvykio schemą, kurioje matosi automobilių išsidėstymas po eismo įvykio bei užfiksuotais automobilių apgadinimais. Specialistas pateikė šią argumentaciją. Eismo įvykio schemoje užfiksuota, kad sunkvežimio ratų palikti pėdsakai yra išsidėstę lygiagrečiai Taikos prospekto išilginei ašiai, yra antrojoje eismo juostoje, kas rodo, jog prieš įvykį sunkvežimiu nebuvo manevruojama, jis važiavo antrąja eismo juosta ir buvo užstabdytas, vadinasi, ši transporto priemonė nemanevravo. Iš fotonuotraukų matosi, kad sunkvežimiui yra išdužęs dešinysis posūkis dešiniajame priekiniame sunkvežimio kampe, o automobilio „Opel Vectra“ apgadintas galinio buferio kairysis šonas. Analizuojant apgadinimus pagal paraudonintas mastelinėje schemoje dalis matyti, jog tam, kad jie susiliestų šiomis dalimis, automobilių padėtis negalėtų būti kitokia, nei kad pavaizduota. Susidūrimo momentu automobilis „Opel Vectra“ buvo įstrižai važiuojamosios dalies, kas leidžia daryti išvadą, kad lengvuoju automobiliu buvo manevruojama iš pirmosios eismo juostos į antrąją. Tokiu būdu, pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi yra tai, kad lengvasis automobilis, persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrąją, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam, nemanevruojančiam sunkvežimiui. Specialistas pažymėjo, kad jeigu lengvasis automobilis būtų stovėjęs antrojoje eismo juostoje, po smūgio sunkvežimis šiam automobiliui nebūtų padaręs tokių apgadinimų. Specialisto nuomone, lengvojo automobilio priekinė dalis buvo antrojoje eismo juostoje, o galinė – dar pirmojoje eismo juostoje, automobilis važiavo „apžergęs“ abi eismo juostas. Specialistas nurodė, kad po smūgio automobilį „Opel Vectra“ pradėjo sukti apie vertikalią ašį, kadangi smūgis buvo į kairiojo šono galinę dalį. Pažymėjo, jog sunkvežimio vairuotojas, sėdėdamas kairėje pusėje, gali nematyti objekto, jei jis yra ties priekiniu dešiniuoju kampu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtis yra materiali, t.y. turi būti nustatytas ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir atliktų veiksmų.

Specialisto išvada yra viena iš įrodymų priemonių, kuria nustatomi bylai reikšmingi faktiniai duomenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalis). Autoavarijos vietos schemoje užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, automobilio „Volvo FH-12“ lygiagretūs kelio išilginei ašiai stabdymo pėdsakai, nurodytas transporto priemonių apgadinimo pobūdis eismo įvykio metu leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET 9 ir 109 punktų reikalavimus. Specialisto išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykio kilimo priežastis yra automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo veiksmai – persirikiuodamas nepraleido teisiai važiavusios transporto priemonės – teismui nekelia abejonių.

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – Kelių eismo taisyklių, nulėmusių kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.

Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. J.R. paskirtas sankcijoje numatytos švelnesnės nuobaudos – baudos – vidurkis, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Duomenimis apie KET pažeidimus (b.l. 32) nustatyta, kad J.R. 2008 m. gegužės 22 d. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį. Darytina išvada, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių ir ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2008 m. gegužės 12 d. nutarimą, kuriuo J.R. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė