- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- A6.-45-783/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00021-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Kategorijos
pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Bikbajavienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, nesusituokusi, nurodo, jog ūkininkauja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Š. buvo kaltinama tuo, jog būdama uždarosios akcinės bendrovės „V.“, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktore, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus VMI prie FM, kaip bendrovės vadovė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo 2014 metų gruodžio 31 d. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „V.“.
D. Š. teismo posėdyje kaltės nepripažino, paaiškino, jog bendrovei UAB „V.“ nebevadovauja nuo 2012 m. lapkričio 12 d., kai pati parašė pareiškimą dėl atsisakymo vadovauti bendrovei. Nuo to laiko bendrovei vadovavo G. J., jis jos neprileisdavo prie jokių bendrovės dokumentų. Kodėl jis neinformavo VĮ Registrų centro dėl pasikeitusio vadovo, jai nežinoma, jis pats sakė, kad nuneš dokumentus. D. Š. nurodė, jog po to, kai ji nebebuvo vadovė, visus bendrovės dokumentus VMI iki 2014 metų teikdavo G. J..
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas G. J. parodė, jog jis yra laikinasis UAB „V.“ direktorius, juo tapo, kai iš vadovo pareigų 2012 metais atsistatydino D. Š.. Nuo to laiko jis, kaip UAB „V.“ laikinasis vadovas, atlikdavo vadovo pareigas. Kodėl apie D. Š. atleidimą iš UAB „V.“ vadovo pareigų nebuvo pranešta VĮ Registrų centrui, taip pat kodėl D. Š. nurodyta kaip bendrovės Mano VMI įgaliota atstovė, teismo posėdyje paaiškinti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Iš pareiškėjos pateiktų teismui, išreikalautų įrodymų nustatyta, jog: 1) UAB „V.“ įsteigta 2000 m. birželio 20 d., nuo 2000 m. birželio 21 d. iki 2003 m. birželio 24 d. bendrovei vadovavo G. K., nuo 2003 m. birželio 24 d. iki 2013 m. sausio 9 d. – D. Š., nuo 2013 m. sausio 9 d. – G. J.; 2) 2013 m. sausio 9 d. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, jog tą dieną buvo tenkintas D. Š. prašymas atleisti ją iš direktorės pareigų, o bendrovės vadovu skirtas G. J., VĮ Registrų centrui pateiktas 2017 m. vasario 14 d., tą pačią dieną registruotas Juridinių asmenų registre; 3) Paskutinė finansinė atskaitomybė už bendrovės UAB „V.“ veiklą 2011 metais pateikta 2012 m. spalio 18 d. (79-92 b. l.); 4) 2015 m. vasario 19 d. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu patvirtinta 2014 m. gruodžio 8 d. apskaičiuota 273 414,91 Eur nepriemoka valstybei (įskaitant baudas ir delspinigius), patvirtintas bendrovės nuostolis už 2013 metus – 1 406 112 Lt (407 238,18 Eur) (53-61 b. l.), skundai dėl šio sprendimo 2015 m. liepos 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu (110-112 b.l.) ir 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (99-101 b. l.) atmesti, šiuose sprendimuose nurodoma, jog UAB „V.“ atstovauja G. J.; 5) 2016 m. spalio 28 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už UAB „V.“ apgaulingą apskaitą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 12 d. bei neteisingų duomenų įrašymą į 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją, o G. J. tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už UAB „V.“ apgaulingą apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 12 d. iki 2014 m. sausio 10 d. bei neteisingų duomenų įrašymą į Pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas ir jų pateikimą VMI (62-69 b. l.); 6) 2016 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apygardos teisme UAB „V.“ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą iškelta bankroto byla, D. Š., kaip UAB „V.“ vadovė, įpareigota pateikti bendrovės dokumentus (71 b. l.); 7) 2017-01-06 D. Š. pateikė Panevėžio apygardos teismui atskirąjį skundą dėl įpareigojimo jai, kaip bendrovės vadovei, pateikti dokumentus, nurodė, jog ji nėra vadovė, 2017 m. vasario 15 d. Lietuvos apeliacinis teismas jos atskirąjį skundą atmetė, nurodė, jog ji, D. Š., VĮ Registrų centre nurodoma kaip bendrovės vadovė, be to, pareiga perduoti dokumentus gali būti patikslinta nutarties vykdymo metu (70, 102-103 b. l.).
Administracinio nusižengimo byla nutraukiama. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo <...>, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Byloje, įvertinus pateiktus pareiškėjos įrodymus, nekyla abejonių, jog 2014 metais, kuomet jau buvo aišku, kad UAB „V.“ per 2013 metus patyrė daugiau nei 1 mln. litų nuostolį, jos įsiskolinimai valstybei 2014 m. gruodžio 8 d. dėl papildomai apskaičiuoto PVM, gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, šių mokesčių delspinigių buvo 273 414,91 Eur, nuo 2013 metų nebuvo teikiamos bendrovės finansinės atskaitomybės, bendrovė UAB „V.“ buvo nemoki ir bendrovės vadovas iki 2016 m. sausio 1 d., po šios datos – bendrovės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją, atsižvelgus į ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tačiau nei bendrovės vadovas, nei kitas asmuo pagal kompetenciją pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė, ji iškelta 2016 m. gruodžio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos pareiškimą. Visgi teismas pripažįsta, jog administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. nėra šios veikos subjektas, tai yra jai inkriminuojamu laikotarpiu nebuvo bendrovės vadovė, taip pat nėra pateikta pakankamai įrodymų, jog ji pagal savo kompetenciją turėjo pareigą kreiptis į teismą pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, tiek iš pačios pareiškėjos, tiek iš teismui išreikalautų dokumentų matyti, jog D. Š., būdama direktorė, 2012 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą dėl išėjimo iš darbo bei G. J. skyrimo laikinai einančiu direktoriaus pareigas (72 b. l.), 2013 m. sausio 9 d. UAB „V“ visuotinis akcininkų susirinkimas tenkino šį D. Š. prašymą atleisti ją iš darbo ir laikinuoju bendrovės direktoriumi paskyrė G. J. (90 b. l.). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 6 dalį, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tačiau tai, kad ši pareiga pagal ABĮ 37 straipsnio 6 dalį įvykdyta tik 2017 m. vasario 14 d., tai yra po bankroto iškėlimo bendrovei ar kreipimosi į teismą dėl administracinio nusižengimo proceso pradėjimo prieš D. Š., skirtingai nei svarstant klausimus, susijusius su civiline atsakomybe, nesukelia pasekmių administracinės atsakomybės traukiamai D. Š. už administracinio nusižengimo padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį gali atsakyti asmuo (yra kaltas), kuris suvokia, jog yra juridinio asmens vadovas ar asmuo, pagal kompetenciją turintis pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo, taip pat suvokia ar privalantis suvokti, kad tokia bendrovė yra nemoki, bet to nedaro, tai yra nesikreipia į teismą. Pripažįstant, jog D. Š. yra padariusi jai inkriminuojamą nusižengimą, byloje reikėtų nustatyti, kad ji suprato, jog yra bendrovės vadovė bei buvo įpareigota nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to neatliko. Tačiau tiek iš D. Š. paaiškinimų, tiek iš bylos medžiagos nustatyta, jog ji nuo 2012 m. lapkričio 12 d. nebebuvo bendrovės vadovė, tai, kad nėra vadovė, suprato ir pati D. Š., teismas pripažįsta, jog ji nėra šios veikos subjektas ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukiama nenustačius jos veikoje šio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, jog byloje yra pažyma, jog UAB „V.“ D. Š. kaip bendrovės darbuotoja buvo apdrausta nuo 2003-06-24 tik iki 2012-11-12 (18 b. l.), baudžiamosios bylos, kurioje buvo konstatuota, jog būdama bendrovės UAB „V.“ vadovė apgaulingai tvarkė apskaitė, įrašė melagingus duomenis į deklaraciją ir ją pateikė, nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog ji bendrovei vadovavo iki 2012 m. lapkričio 12 d. (62-69 b. l.), be to, ir skundžiant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvis Respublikos finansų ministerijos 2015 m. vasario 19 d. sprendimą patvirtinti nepriemoką valstybei kaip vadovas skundė, visus dokumentus gavo nuo 2012 m. lapkričio 12 d. bendrovės laikinuoju direktoriumi paskirtas G. J., o ne D. Š.. Nors pareiškėjos atstovė I. Bikbajavienė teigia, jog tai, kad D. Š. turėtų būti pripažinta kalta padariusi ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodo ne tik įrašai, kad ji yra bendrovės vadovė, bet ir tai, kad ji taip pat buvo ir bendrovės UAB „V“ Mano VMI įgaliota atstovė (15-16 b. l.), tačiau tai nepatvirtina, kad D. Š. buvo įpareigota kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo minėtai bendrovei. Priešingai, Mano VMI - elektroninių paslaugų sritis, kur pateikiama mokesčių mokėtojui (tarp jų – ir bendrovei) aktuali informacija, susijusi su mokesčiais, taip pat suteikiama galimybė teikti ar gauti dokumentus elektroniniu būdu, bet tai nereiškia, kad asmuo, nurodytas kaip Mano VMI atstovas, turi vadovo įgaliojimus atstovauti bendrovę bendraujant su kitomis institucijomis ar kitais asmenimis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Administracinių nusižengimo kodekso 635 – 637 straipsniais, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą D. Š. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti nenustačius jos veikoje šio nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.