Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. T. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 60 MGL (7500 litų) bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės apimtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas vieneriems metams ir 10 MGL (1250 litų) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Priteista iš A. M. Valstybinės ligonių kasos naudai 1328,59 Lt už nukentėjusiojo K. N. gydymo išlaidas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. S. , tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. ir D. T. nuteisti už tai, kad kartu su R. S. ir dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką, o A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo tuo pačiu metu, ten pat iš chuliganiškų paskatų padarė ir sunkų kūno sužalojimą nukentėjusiajam – 2005 m. kovo 20 d. apie 04 val. 30 min., degalinės-parduotuvės „Blizgantis dramblys“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbiami), jos darbuotojų akivaizdoje, girti, be aiškios priežasties pavartojo fizinį smurtą į degalinę-parduotuvę įėjusių kitų asmenų atžvilgiu – R. S. sudavė po vieną smūgį ranka, keliu bei spyrė vieną kartą koja P. S. į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, spyrė vieną smūgį koja ant grindų gulinčiam R. Š. , tuo jam sukeldamas fizinį skausmą, nenustatytas asmuo sudavė smūgius R. Š. , A. M. sudavė nukentėjusiajam K. N. du smūgius ranka į galvos sritį ir spyrė koja į krūtinės sritį, D. T. spyrė K. N. vieną smūgį į krūtinės sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kitas asmuo, koja, apauta batu, iš viršaus sudavė smūgį ant grindų gulinčiam K. N. į galvos ir veido sritį, tuo dėl suduotų nukentėjusiajam K. N. į galvos sritį smūgių visumos jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Nuteistasis D. T. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę.

Apeliantas teigia, kad teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 31 str. nuostatas, nes byloje yra įrodymų, jog nukentėjusysis savo neteisėtais veiksmais išprovokavo jo veiksmus. Jis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, siekė pašalinti gresiantį pavojų. Pažymi, kad kitomis priemonėmis, pavojaus pašalinti nebuvo galimybės. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos alkoholis. Tvirtina, kad viešąją tvarką pažeidė ne iš chuliganiškų paskatų, o gindamas save. Apeliantas skunde prašo į šias aplinkybes atsižvelgti skiriant bausmę.

Taip pat D. T. mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str., turėjo atsižvelgti ir jo kaltės formą, rūšį, veikos motyvus, tikslus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę, nuosekliai paaiškino visas jam žinomas nusikaltimo padarymo aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p., 6 p., tai laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir ją atsižvelgti skiriant bausmę.

Apeliantas skunde mano, kad taip pat yra pagrindas laikyti, jog jam teismo paskirta bausmė yra per griežta, nes jis gyvena su moterimi, su kuria turi bendrą ūkį, mažametį vaiką, jį prižiūri, teikia vaikui materialinę pagalbą, atėmus jam laisvę nukentėtų jo šeima, pablogėtų vaiko turtinė padėtis, nusikalstamą veiką padarė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, ši veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Apeliantas mano, kad siekiant, jog būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, jam yra pagrindas skirti švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį, - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą.

Nuteistasis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat panaikinti nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, atlikto įrodymų tyrimo neišsamumo ir neobjektyvumo, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teisingai paskirtos bausmės.

Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. Teigia, kad jo smūgis K. N. nepasiekė tikslo, jis tik sugriebė pastarajam už striukės ir traukė šį nuo R. Š. . Po to, kartu su D. T. pasodino ant grindų ir sudavė vieną smūgį koją į šoną. K. N. į galvos sritį sudavė kitas nuteistasis, po ko K. N. ir atsigulė ant grindų. Apeliantas abejoja teismo medicinos specialisto kompetencija ir kartu jo pateiktos išvados pagrįstumu. Tvirtina, kad specialistas davė išvadą neįsigilinęs į vaizdo įraše užfiksuotą medžiagą, - nepastebėjo koks asmuo sudavė smūgį K. N. ir po kurio smūgio pastarasis nukrito ant grindų, neatsakė, ką reiškia gulinčio ant grindų K. N. veiksmai, - rankų kilnojimas ties veido sritimi, ar gali taip elgtis sąmonės netekęs asmuo ir kt. Apeliantas prašo į teismo posėdį kviesti kitą teismo medicinos specialistą, kuris galėtų kompetentingai paaiškinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmą, atsakytų į klausimą, ar po smūgio ranka, galimos tokios pasekmės, - kaukolės pamato lūžis ir galvos smegenų sumušimas, ar tokį sužalojimą tegalima padaryti trypiant batu apauta koja gulinčiam nukentėjusiajam ant veido. Apeliantas mano, kad teismas turėjo būtinai kreiptis ir į Lietuvos teismo ekspertizių centrą, jog būtų išskaidytas vaizdo įrašas atskirais kadrais, nes tik tokiu būdu galima individualizuoti kiekvieno nusikalstamoje veikoje dalyvavusio asmens veiksmus. Taip pat specialistas turėtų paaiškinti, kodėl įrašas esantis byloje yra nevientisas.

Apelianto teigimu, jo veiksmuose yra tik požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., už ką jis buvo ir nuteistas. Tačiau apeliantas mano, kad atsižvelgiant į tai, jog jis su nukentėjusiuoju K. N. susitaikė, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, jo atžvilgiu baudžiamoji byla, remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., turi būti nutraukta.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistieji A. M. ir D. T. bei jų gynėjai prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, prokuroras prašė nuteistųjų A. M. ir D. T. apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo D. T. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, kad nuteistasis A. M. sudavė nukentėjusiajam K. N. du smūgius ranka į galvos sritį ir spyrė koja į krūtinės sritį, D. T. spyrė K. N. vieną smūgį į krūtinės sritį, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kitas asmuo, koja apautu batu, iš viršaus sudavė smūgį ant grindų gulinčiam K. N. į galvos ir veido sritį, tuo dėl suduotų nukentėjusiajam K. N. į galvos sritį smūgių visumos jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Matyti, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl nuteistųjų A. M. ir D. T. grindžiamos UAB ,,Blizgantis Dramblys“ direktoriaus R. G. pateiktu vaizdo įrašu, įrašytu į kompaktinį diską CF-R8052X, kuris ikiteisminio tyrimo metu 2005-05-31 apžiūros protokole ištirtas, fiksuojant jo eigą ir rezultatus (1 t. 24 – 27, 28 – 29 b. l.), du kartus peržiūrėtas įrodymų tyrimo pirmos instancijos teisme metu (3 t. 52, 54 b. l.).

Remiantis šiuo vaizdo įrašu, padarytos teismo išvados, ginčijamos nuteistųjų A. M. ir D. T. apeliaciniuose skunduose.

A. M. teigia, kad jo smūgis K. N. nepasiekė tikslo. Jis tik sugriebė nukentėjusiajam už striukės ir traukė jį nuo R. Š. . Po to kartu su D. T. pasodino nukentėjusįjį ant grindų ir sudavė vieną smūgį koja į šoną. K. N. į galvos sritį sudavė kitas nuteistasis, po ko K. N. atsigulė ant grindų.

Nuteistasis D. T. apeliaciniame skunde teigia, kad pats nukentėjusysis K. N. išprovokavo jo veiksmus – suduoti jam smūgį, ieškodamas peilio ir grasindamas jį sužaloti.

Tam, kad patikrinti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, tiek kiek jos liečia vaizdo įrašą, buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė ( 3 t., 114-117 b. l. ).

Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinės (vaizdų tyrimo) ekspertizės 2006-04-28 akto Nr. 11-470 (06) išvadoje nurodyta, kad jo tiriamojoje dalyje yra aprašyti asmenų veiksmai ir judesiai. Atskiri asmenų veiksmai ir judesiai, nuo veiksmo pradžios iki pabaigos, yra išskaidyti kadrais ir įrašyti į optinę laikmeną atskiruose aplankuose ( 3 t. 122 – 128 b. l.). Šiame ekspertizės akte pažymėta, kad prie ekspertizės akto pateiktame vaizde įvykio dalyviai sąlyginai yra sužymėti atitinkamais skaičiais (3 t. 124 b. l.).

Iš ekspertizės akto tiriamosios dalies aprašymo matyti, kad K. N. (asmuo 8), įėjęs į patalpas, kartu su nukentėjusiuoju R. Š. (asmuo 7), prieina prie šaldiklių su gėrimais. Betarpiškai prieš įvykį, t. y. prieš nuteistojo R. S. (asmuo 1) pirmą smūgį liudytojui P. S. (asmuo 6), nukentėjusiojo K. N. (8) rankos yra priekinėse kelnių kišenėse. Po nenustatyto asmens (asmuo 2) smūgio ranka nukentėjusiajam R. Š. , nukentėjusysis K. N. (8) ištraukia rankas iš kišenių ir bando apginti nukentėjusįjį R. Š. nuo nenustatyto asmens (2). Tuo metu nuteistasis A. M. (4) smūgiuoja nukentėjusiajam K. N. (8) du smūgius į galvos sritį. Po to tempiamas už skverno nukentėjusysis K. N. (8) yra verčiamas nuteistojo A. M. (4) ant grindų, tuo pat metu nuteistasis A. M. smūgiuoja nukentėjusiajam K. N. (8) ranka į galvos sritį. Nukentėjusiajam K. N. (8) atsisėdus (nuvirtus) ant grindų, nuteistasis A. M. (4) suduoda smūgį koja į galvos sritį, tuo metu nuteistasis D. T. (3) prilaiko nukentėjusįjį K. N. (8)už pakarpos. Po smūgio nukentėjusysis K. N. (8) sėdi svirduliuodamas pasviręs į dešinę pusę, nuteistasis D. T. (3) vis dar prilaiko nukentėjusįjį K. N. (8) už pakarpos. Po to nuteistasis D. T. (3) paleidžia nukentėjusįjį K. N. (8) ir smūgiuoja koja, po smūgio nukentėjusysis K. N. (8) griūna aukštielninkas ir guli kurį laiką nejudėdamas. Vėliau gulėdamas ant grindų nukentėjusysis K. N. (8) pakelia dešinę ranką ties veidu ir vėl ją nuleidžia ant grindų. Prie gulinčio nukentėjusiojo K. N. (8) priėjęs nenustatytas asmuo (5) suduoda smūgį kojos padu, nukentėjusysis K. N. (8) po tam tikro laiko tarpo judina dešinės rankos riešą. Vėliau nenustatytas asmuo (5) užlipa ant gulinčio nukentėjusiojo K. N. (8) krūtinės, nenustatytam asmeniui (5) nulipus, nukentėjusysis K. N. lieka gulėti ant grindų nejudėdamas. Nuteistajam R. S. (2), nuteistajam D. T. (3), nuteistajam A. M. (4), nenustatytam asmeniui (5) ir nenustatytam asmeniui (9) išeinant iš patalpos nukentėjusysis K. N. (8) bando pakelti galvą. Išeidamas nuteistasis D. T. (3) bando pasodinti nukentėjusįjį K. N. (8), tačiau palieka K. N. (8) gulėti ant grindų. Išėjus nuteistajam D. T. (3), nukentėjusysis K. N. bando sėstis, tačiau nusvyra ant dešinio šono. Nukentėjusysis K. N. (8) veiksmų, nukreiptų prieš kitus asmenis, nagrinėjamo epizodo metu nevykdo (3 t. 127 b. l.).

Iš šio 2006-04-28 ekspertizės akto Nr. 11-470 (06) ir priedų, optinių laikmenų ,,AC Mt“ CD-R80 min. 1700 Mb bei ,,VERBATIM“ CD-R 700 Mb su jose įrašytais duomenimis, eksperto, atlikusio fonoskopinę (vaizdų tyrimo) ekspertizę, K. Graželio apklausos teismo posėdyje ir peržiūrėtos vaizdo juostos teismo posėdyje apeliacine tvarka, matyti, kad nuteistasis A. M. , ekspertizės akte įvardintas asmeniu 4, turėjo sąlytį su nukentėjusiuoju K. N. ir atliko tokius veiksmus: dešinės rankos kumščiu sudavė vieną po kito du smūgius K. N. į galvos sritį, po to paėmęs už pakarpos griovė jį aukštielninką ant grindų, K. N. griūnant, nuteistasis A. M. rankos kumščiu smūgiavo jam į veido sritį. K. N. sėdint ant grindų, A. M. , tuo metu nuteistajam D. T. prilaikant K. N. už pakarpos, kairės kojos pėda smūgiavo nukentėjusiajam K. N. į galvos sritį (3 t. 126 b. l.).

Palyginus šiuos ekspertizės akto duomenis su teismo pripažintomis ir nuosprendyje išdėstytomis aplinkybėmis, paaiškėjo, kad A. M. nukentėjusiajam sudavė daugiau smūgių nei yra nurodyta nuosprendyje. Inkriminuoti daugiau smūgių negu nustatyta teismo nuosprendžiu negalima, kadangi reikštų nuteistojo padėties pabloginimą, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundų (LR BPK 320 str. 4 d.).

Tačiau teismo nuosprendžiu nustatytą aplinkybę, jog A. M. rankos kumščiu sudavė vieną po kito du smūgius K. N. į galvos sritį, patvirtina fonoskopinės (vaizdų tyrimo) ekspertizės aktas Nr. 11-470(06).

Pagal ekspertizės akto Nr. EKG 95/06 (01) išvados 1 p. nukentėjusiajam K. N. buvo padaryti šie sužalojimai: nosies srities sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje su nosies kaulų akytkaulio, viršutinio žandikaulio lūžimu, pereinantis į kaukolės pamato kairę priekinę duobę; poodinės kraujosruvos galvoje, jų skaičius ir lokalizacija nėra nurodyta. Visi sužalojimai, t. y. nosies srities sumušimas bei poodinės kraujosruvos galvoje padarytos kietų, bukų daiktų poveikyje ir galėjo būti padarytos sutinkamai su bylos medžiaga, suduodant smūgius rankomis ir kojomis. Nustatyti konkrečiai, kuris iš sužalojimų (nosies srities sumušimas su kaukolės lūžiais ar poodinės kraujosruvos) buvo padarytos ranka, o kuris koja – negalima. Išvados 2 p. konstatuota, kad kaukolės sužalojimas K. N. galėjo būti padarytas vieno smūgio į nosies sritį poveikyje. Tačiau išvados 4 p. pažymėta, kad kaukolės pamato kairės priekinės duobės kaulų lūžis galėjo būti padarytas kuriuo tai vienu smūgiu nuteistajam A. M. suduodant smūgius ranka ir koja K. N. į galvos sritį, o nuteistajam D. T. prilaikant tuo metu nukentėjusįjį už pakarpos, t. y. veiksmais, aprašytais fonoskopinės ekspertizės akte Nr. 11-470/06 (3 t. 168 b. l. ).

Teismo medicinos ekspertas J. Rybalko teismo posėdyje apeliacine tvarka paaiškino, kad nustatyti konkrečiai, kuris iš asmenų, sudavusių smūgius į galvos sritį K. N. galėjo padaryti kaukolės sužalojimus, nėra galimybės. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu smūgiu į nosies sritį poveikyje. Bet kuris asmuo, sudavęs smūgį koja ar ranka į galvos sritį galėjo padaryti šį sužalojimą.

Iš eksperto J. Rybalko apklausos teismo posėdyje matyti, kad jo ekspertizės akte Nr. EKG 95/06 (01) ir specialisto išvados Nr. G5 16/01 (05) skiriasi dėl padarytų sužalojimų skaičiaus ir mechanizmo. Ekspertas J. Rybalko paneigė tai, kad nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas ir dar nurodė, kad K. N. kaukolės sužalojimas galėjo būti padarytas vieno smūgio į nosies sritį poveikyje. Specialisto išvadose Nr. G5 16a/05 (05) nurodyta, kad sužalojimas padarytas nuo smūgių visumos, nustatytas kaukolės pamato kairės priekinės duobės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas galėjo būti padarytas gulint K. N. ant nugaros ir apauta batu koja, smūgiuojant iš viršaus į veido sritį, į ką nurodo poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos nosies srityje ir veide, viršutinio žandikaulio lūžis, nosies kaulų lūžiai (1 t., 17 b. l.).

Tačiau apygardos teismo teisiamajame posėdyje specialistas G. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu taip atrodė, kadangi nebuvo matęs vaizdo įrašo. Pažiūrėjęs jį teisme, neatmetė galimybės, kad kaukolės pamato lūžis galėjo būti padarytas smūgiuojant ranka stovinčiam nukentėjusiajam (3 t. 55 b. l.).

Teismo medicinos ekspertas J. Rybalko, atlikęs ekspertizę apeliacine tvarka ir apklaustas teismo posėdyje patvirtino, kad nustatytas kaukolės pamato kairės priekinės duobės kaulų lūžis galėjo būti padarytas kuriuo tai vienu smūgiu nuteistajam A. M. suduodant smūgius ranka ir koja nukentėjusiajam K. N. į galvos sritį (3 t. 168 b. l.). Ekspertas J. Rybalko, atsakydamas į užduotus klausimus, atsižvelgė į specialisto išvados Nr. 95 16/05 (05), fonoskopinės (vaizdų tyrimo) ekspertizės akto Nr. 11-470 (06) duomenis, pats dalyvavo teismo posėdžiuose, apklausiant teismo posėdyje apeliacine tvarka ekspertą K. Graželį, atlikusį fonoskopinę (vaizdų tyrimo) ekspertizę, peržiūrint šios ekspertizės akte pateiktus vaizdus, 2006-05-31 teismo posėdžio metu atliko nukentėjusiojo K. N. apžiūrą, siekdamas patikslinti randų po buvusių muštinių žaizdų, minimų specialisto išvadoje Nr. G5 16/05(05), buvimą, jų skaičių, lokalizaciją (3 t. 152, 167 b.l.), susipažino su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku, po teismo medicinos ekspertizės atlikimo ir ekspertizės akto surašymo, šaukiamas vėl atvyko apklausai, davė parodymus, kuriais paaiškino ekspertizės aktą ir jį papildė.

Eksperto J. Rybalko teismo medicinos ekspertizės akto ir paties eksperto apklausos teisme duomenys patvirtino specialisto išvadas, kuriose konstatuota, jog K. N. buvo padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies srityje su nosies kaulų akytkaulio, viršutinio žandikaulio lūžiu, pereinančiu į kaukolės pamato kairę priekinę duobę, ir šis sužalojimas yra pavojingas gyvybei.

Tačiau iš nuosprendžio šalintina, jog nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas. Ši aplinkybė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje liko nepatvirtinta.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 200 m. birželio 16 nutarimo ,,Dėl Teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ Nr. 26 naujos redakcijos 18 punkto 1 papunkčiu, nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 3 p.).

Vis dėlto net ir pašalinus tai, K. N. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnis ir nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos kvalifikacija išlieka tie patys.

A. M. veikė ne vienas. Šiuo atveju iš visų suduotų smūgių sunkų sužalojimą sukėlė vienas, tačiau nėra galimybės jo individualizuoti. Nustatyta, kad A. M. pats mušė į galvą ir matė kitų bendrininkų naudojamą smurtą, tai rodo, kad jis suprato ir sutiko su bet kokio pobūdžio smurtu bei jo padariniais, taigi veikė kartu su kitais bendrininkais kaip nusikaltimo bendravykdytojas, sunkiai sužalojant nukentėjusįjį K. N. . Be to nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų sunkų sveikatos sutrikdymą, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.

Smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to teismo medicinos ekspertas J. Rybalko teismo posėdyje patvirtino jo atliktos ekspertizės išvadą, kad nuo bet kurio A. M. smūgio ranka ir koja nukentėjusiajam K. N. į galvą galėjo būti sužalota kaukolė. Tai patvirtina vaizdajuostėje užfiksuoti K. N. (8) nevalingi veiksmai po A. M. smūgių – sėdi svirduliuodamas, pasviręs į dešinę pusę, po D. T. (3) smūgio koja griūna aukštielninkas, guli kurį laiką nejudėdamas, vėliau, gulėdamas ant grindų, pakelia dešinę ranką ties veidu ir vėl ją nuleidžia ant grindų (3 t. 124, 127 b. l.).

Papildomai ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis K. N. jokių veiksmų nei prieš vieną neatliko. Nuteistieji ir kartu su jais buvę asmenys nebuvo užpulti, patys buvo puolančiųjų pozicijose, o nukentėjusieji jokių neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu neatliko.

Fonoskopinės (vaizdų tyrimo) ekspertizės 2006 m. balandžio 28 d. aktu Nr. 11-470/06 ir priedais visiškai paneigti nuteistojo D. T. apeliaciniame skunde teiginiai apie tarytum neteisėtus nukentėjusiojo K. N. veiksmus, kuriais jis išprovokavo nuteistojo veiksmus ir sukėlė jam grėsmę.

Šiame akte nuteistojo D. T. (asmuo 3) veiksmai apibūdinti taip: betarpiškai prieš įvykį vaizdo medžiagoje yra užfiksuotas stovintis viduryje patalpos arčiau prie durų, kalbantis su liudytoju P. S. (asmuo 6). Kalbėdamas su P. S. nuteistasis D. T. (3) kaire ranka atlieka nenustatytus veiksmus ties liudytojo P. S. (6) drabužių apykakle. Nuteistajam R. S. (asmuo 1) sudavus smūgį liudytojui P. S. ir nenustatytam asmeniui (2) sudavus smūgį nukentėjusiajam R. Š. (7) nuteistasis D. T. (3) bando sulaikyti dešine ranka nukentėjusįjį K. N. (8). Konflikto metu K. N. (8) griūnant aukštielninkam, nuteistasis D. T. (3) prilaiko jį. Po to, kai nuteistasis A. M. (4) suduoda smūgį koja sėdinčiam nukentėjusiajam K. N. (8), smūgio metu nuteistasis D. T. (3) prilaikė sėdintį nukentėjusįjį K. N. (8) už pakarpos kaire ranka, nuteistasis D. T. paleidžia nukentėjusįjį K. N. (8) ir suduoda smūgį dešine koja ant grindų sėdinčiam nukentėjusiajam K. N. (8). Šis (8) krinta aukštielninkas ir daugiau nesikelia nuo grindų. Nustatyti būtent į kurią vietą smūgiavo nuteistasis D. T. (3) ekspertas neturėjo galimybės. Nuteistasis D. T. (3), pavaikštinėjęs vietoje, ties gulinčiu nukentėjusiuoju K. N. (8), prieina prie jo (8) ir įrėmęs dešinę koją į dešinę gulinčio nukentėjusiojo K. N. šlaunį pajudina jį. Vėliau nuteistasis D. T. (3) bando sulaikyti nenustatytą asmenį (5), jį (5) sulaiko ir atitraukia nuo ant grindų gulinčių nukentėjusiųjų R. Š. (7) ir K. N. (8). Vėliau pasirodžius stebėjimo kameros fiksavimo zonoje liudytojui P. S. , pargriauna jį (6), atitraukia nuo ant žemės pasilikusio gulėti liudytojo P. S. (6), nukentėjusiųjų R. Š. (7) ir K. N. (8), ima ant dėžių su gėrimais gulėjusią striukę ir užsivelka. Prieš išeidamas nuteistasis D. T. (3) bando pakelti ir pasodinti gulintį ant žemės nukentėjusįjį K. N. (8), tačiau jam tai nepavyksta, nuteistasis D. T. (3) paleidžia nukentėjusįjį K. N. (8), kuris griūna aukštielninkas, ir išeina (3 t. 124, 125- 126 b. l.).

Šie duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas išvadas, kad D. T. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be priežasties – nei pats gindamasis, nei kitą asmenį gindamas, nes nebuvo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Vaizdų tyrimo ekspertizės akte Nr. 11-470 (06) nustatyta, kad požymių, jog įvykio metu vaizdo stebėjimo kamerų duomenys buvo fiksuojami ir įrašomi neištisai, vaizdas yra sumontuotas ar nutrauktas nebaigus įrašo, nėra ( 3 t. 128 b. l.).

Pirmos instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo D. T. ir A. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. kaip viešosios tvarkos pažeidimą, kadangi viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas už padarytą nusikalstamą veiką motyvuotai paskyrė D. T. sankcijoje tinkamai numatytą bausmę, kurią sušvelninti nėra jokio pagrindo. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Esant dviems atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, neišnykusiems teistumams už pirmiau padarytus plėšimus, sunkų kūno sužalojimą, itin piktybinį chuliganizmą, be to, esant duomenims apie nubaudimą administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, nėra jokio pagrindo nuosprendžiu parinktą griežčiausią bausmės rūšį sankcijoje pripažinti neteisinga. Nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimas vien dėl nuteistojo D. T. skunde nurodytos šeiminės padėties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas taip pat motyvuotai paskyrė nuteistajam A. M. bausmę. Už sunkų K. N. sveikatos sutrikdymą, tinkamai kvalifikuotą pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p., teismas paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu žymiai mažesnė už septynerių metų vidurkį, numatytą šio įstatymo sankcijoje. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nepaaiškėjo naujų duomenų, kurie turėtų įtakos paskirtai bausmei sušvelninti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:

Iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti, jog nukentėjusiajam K. N. buvo padarytas galvos smegenų sumušimas.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo D. T. apeliacinį skundą atmesti.