Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. K. 2024 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-161-2024, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės E. K. 2024 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-161-2024 (ROIK: 24229121587) R. P. nubaustas įspėjimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta:

1.2. pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2023 m. lapkričio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos (iki 2023 m. gruodžio 27 d.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalį;

1.3. mėnesinė pajamų deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. lapkričio mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d. (iki 2023 m. gruodžio 15 d.), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalį.

3. Pareiškėjas R. P., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Savo skundą argumentuoja tuo, kad prieš tai nebuvo gauta jokių VMI ir/ar pranešimų, kad nepateikta kokia nors deklaracija, kuri turėjo būti pateikta. Atkreipė dėmesį, kad aiškinantis susidariusią situaciją, išaiškėjo, kad GPM deklaracija buvo pateikta, tačiau buvo nustatyta ištaisyti deklaracijose esančius trūkumus, o apie tai (duomenys neskelbtini) nebuvo informuotas. Taip pat (duomenys neskelbtini) nebuvo informuotas ir apie tai, kad apskritai nepateikta kokia nors reikiama pateikti deklaracija. Pažymėjo, kad buhalterė D. J. informavo direktorių, kad deklaracijos nebuvo tinkamai/laiku pateiktos, neištaisyti nurodyti trūkumai dėl netikėtos jos ligos laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. sausio 12 d. Pažymi, kad jeigu direktorius būtų gavęs VMI pranešimą apie tai, kad nėra pateikta kokia nors reikiama deklaracija, jis būtų nedelsiant tai padaręs (b. l. 2).

4. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti bei nurodo, kad Institucijos nuomone, nutarimu paskirta nuobauda turėtų būti laikoma tinkama ir proporcinga. Atsiliepime nurodo, kad:

3.2. 2023 m. gruodžio 13 d. buvo teikiama (duomenys neskelbtini) deklaracija už 2023 m. lapkritį, bet ši deklaracija buvo atmesta dėl padarytų klaidų. Pranešimas, apie atmestą deklaraciją buvo automatiškai išsiųstas tą pačią dieną – 2023 m. gruodžio 13 d. Pranešime buvo nurodytos padarytos klaidos, kurias reikia ištaisyti. Minėtas pranešimas išsiųstas vienam iš UAB „S.“ įgaliotų asmenų;

3.3. minėtos įmonės buhalterines paslaugas teikiančio asmens liga, kuri prasidėjo 2023 m. gruodžio 25 d. ir truko iki 2024 m. sausio 12 d. nagrinėjamu atveju nėra pateisinanti priežastis, nes (duomenys neskelbtini) deklaracija už 2023 m. lapkritį turėjo būti pateikta iki 2023 m. gruodžio 15 d., o FR0600 deklaracija už 2023 m. lapkritį iki 2023 m. gruodžio 27 d. Tačiau mokesčių mokėtojai deklaracijas gali teikti nebūtinai paskutinėmis terminų dienomis. Atkreipia dėmesį, kad susirgus darbuotojui, darbdavio pareiga yra pasirūpinti, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas darbo funkcijų atlikimas, o jeigu pasitelkiamas buhalterines paslaugas teikiantis asmuo iš išorės, tai, kad būtų perduota tinkama informacija kitam asmeniui laiku. O jeigu mokesčių mokėtojas negali pateikti deklaracijos laiku, jis gali pateikti prašymą atidėti deklaracijos pateikimo terminą, tačiau toks prašymas nebuvo gautas (b. l. 22-23).

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo R. P. atstovas advokatas L. Š. palaikė pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti bei nurodė, kad susidarė tokia situacija, kad kaip tik tuo metu buhalterė susirgo sunkia Covid forma. Nors VMI nurodo, kad galima buvo surasti kitą buhalterį, bet tai yra pakankamai sudėtinga padaryti, nes tai nėra didelė įmonė. Buhalterė šioje įmonėje dirba po keletą valandų per mėnesį, todėl surasti naują buhalterę ir perduoti jai visą bazę yra neįmanoma. Galima sutikti, kad galima buvo prašyti terminą atidėti, nes GPM deklaracija buvo pateikta, tik nebuvo pataisytos klaidos. Dėl GPM deklaracijos, tiesiog sutapo, kad pateikimo metu buhalterė sunkiai susirgo Covid-19 ir praktiškai dvi savaites su ja nebuvo įmanoma net bendrauti. Atsitiko taip, kad 7 dieną buvo atliktas patikrinimas, duomenų bazėje pastebėta, kad deklaracijos nepateiktos ir iš karto neišsiaiškinus aplinkybių buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Formaliai sudėtis yra, deklaracijos nepateiktos, bet mano, kad šiuo atveju VMI galėjo apsiriboti žodine pastaba, ypač, kad tai pirmą kartą nutiko. Tai nėra piktybinė įmonė, kuri neteikia deklaracijų, ar nemoka mokesčių, neteikia ataskaitų. Dėl to, kad deklaracija buvo pateikta ir tą pačią dieną, 2023 m. gruodžio 13 d. buvo išsiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad reikia ištaisyti klaidas, o buhalterės nedarbingumas buvo nuo 2023 m. gruodžio 25 d., mano, kad gavosi taip, jog buhalterė išsiuntė deklaraciją ir manė, kad viskas tvarkoje ir paprasčiausiai tarp paskyrų nepastebėjo, kad yra klaidos. Ta sistema pakankamai sudėtinga, joje sudėtinga rasti gautus raštus. Jo manymu, buhalterė pagalvojo, kad pateikė deklaraciją ir galvojo, kad viskas tvarkoje. Tai, kad deklaracija nepateikta, nereiškia, kad mokesčiai nebuvo sumokėti. Mano, kad klaidos deklaracijoje nebuvo esminės, kad dėl to nebūtų sumokėti mokesčiai.

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pareiškėjo atstovo paaiškinimus, vertina, kad institucija pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymiai, tačiau mano, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti neskiriant administracinį nusižengimą padariusiam R. P. nuobaudos.

7. ANK 187 straipsnio 2 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimus, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo.

8. Atsakomybė už ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarkos pažeidimus kyla asmenims, privalantiems pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis.

9. ANK 187 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose, nustatant atsakomybę už netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo atvejus, konkretus atsakomybės subjektas paprastai nenurodomas (pavyzdžiui ANK 167, 187, 192, 205 straipsniai). Kai atsakomybę numatančios ANK normos konkrečiai vadovo ar buhalterio (kaip atsakomybės subjekto) neįvardina, atsakomybėn turėtų būti traukiamas tas asmuo, kuris kaltas už veikos, užtraukiančios atsakomybę, padarymą. Tokiais atvejais turėtų būti vertinama ir tai, ar buhalteriui, ar apskaitos įmonei (jei su ja sudaryta sutartis) buvo deleguota prievolė vykdyti tam tikras pareigas, ar tai tinkamai atlikta, ar vadovas ėmėsi reikiamų priemonių, kad buhalteris šias pareigas įvykdytų. Svarbu ir tai, jog vyriausiojo buhalterio potvarkiu konkrečiam įmonės darbuotojui taip pat gali būti pavedama atlikti vieną ar kelis darbus, susijusius su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Tokiu atveju, jei atsakomybė kitam darbuotojui buvo deleguota tinkamai (pavedimas/delegavimas patvirtintas įmonės vadovo, pavestos funkcijos numatytos konkretaus darbuotojo darbo sutartyje ar jo pareiginiuose nuostatuose, įmonės vidaus teisės aktuose ir pan.), administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas būtent šis konkretus darbuotojas.

10. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) turi būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos.

11. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 24 straipsnio 2 dalį, mėnesinė pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) turi būti pateikta už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos.

12. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktą, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4 punktą — teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5 punktą — laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus.

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikta VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma — FR 0600) už 2023 m. lapkričio mėnesį (turėjo būti pateikta iki 2023 m. gruodžio 27 d., pateikta 2024 m. sausio 10 d.) ir teisinga (pataisyta) mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma — (duomenys neskelbtini)) už 2023 m. lapkričio mėnesį, (turėjo būti pateikta iki 2023 m. gruodžio 15 d., o klaidos ištaisytos iki 2023 m. gruodžio 18 d.).

14. Pareiškėjo atstovas prašo atsižvelgti, kad tyčios pareiškėjo veiksmuose nebuvo, jo atstovaujamajam nebuvo žinoma apie klaidas deklaracijose, nes VMI pranešimai buvo siųsti tik buhalterei D. J. (b. l. 29-32). Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pridėtinės vertės mokesčio deklaracija ir pataisyta GPM deklaracija nepateiktos dėl buhalterės ligos nuo 2023 m. gruodžio 25 d. iki 2024 m. sausio 12 d., kuriai ir buvo siunčiami VMI pranešimai, nors įgaliotu atstovu VMI yra nurodytas ir R. P..

15. Teismas visų pirma konstatuoja, kad yra nustatyti visi ANK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad D. J. VMI pateikta (duomenys neskelbtini) „Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija“ už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. atmesta 2023 m. gruodžio 13 d., tą pačią dieną išsiunčiant D. J. pranešimą apie klaidas ir prašymą jas ištaisyti per 3 darbo dienas (iki 2023 m. gruodžio 18 d.), t. y. mokesčių deklaracija nepriimta dėl joje nustatytų klaidų, todėl ji nelaikytina pateikta, klaidos nustatytu terminu neištaisytos, todėl suktina su institucijos išvada, kad (duomenys neskelbtini) „Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija“ už 2023 m. lapkričio mėnesį nebuvo pateikta VMI mokesčių administravimo įstatyme nustatytu terminu. Taip pat mokesčių administravimo įstatyme nustatytu terminu nebuvo pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija FR0600 už lapkričio mėnesį, kuri pateikta 2024 m. sausio 10 d., o ne 2023 m. gruodžio 27 d.

16. Taip pat sutiktina su VMI atsiliepimo argumentu, kad vadovas, žinodamas apie buhalterės, t. y. darbuotojos ligą, kaip darbdavys ir už buhalterinės apskaitos organizavimą atsakingas asmuo privalėjo pasirūpinti, jog būtų užtikrintas nenutrūkstamas sergančio darbuotojo darbo funkcijų atlikimas. Pažymėtina, jog vertinant Finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent subjekto vadovui tenka pareiga organizuoti subjekto apskaitą, taip pat ir užtikrinti, kad mokesčių deklaracijos būtų pateiktos laiku ir tinkamai, mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4, 5 punktai, 76 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas, būdamas vadovu, turėjo visa tai žinoti ir tinkamai reaguoti, sužinojęs apie buhalterės ligą, tačiau to nepadarė, todėl mokesčių deklaracijos mokesčių administratoriui nebuvo pateiktos laiku. Visa tai rodo, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, dėl nerūpestingumo, t. y. nors R. P. nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

17. Kita vertus, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas <…>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmiau nustatytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (buhalterės ligos laikotarpis), pareiškėjo raštu išdėstyti paaiškinimai, tai, kad nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, kad pažeidimai pašalinti nedelsiant po to, kai bendrovės vadovas apie juos sužinojo, kad byloje nėra duomenų, kad vadovas anksčiau būtų trauktas atsakomybėn už panašaus pobūdžio nusižengimus, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. P. ateityje nedarys naujų tapačių ar panašių teisės pažeidimų. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog, nagrinėjamu atveju, pats procesas jau turėjo auklėjamąjį pobūdį. Todėl, teismo manymu, šiuo atveju, administracinės atsakomybės tikslams ir teisingumo principui įgyvendinti nebuvo ir nėra būtina skirti nuobaudą, todėl institucijos nutarimas keistinas dalyje dėl nuobaudos paskyrimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. (R. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. sausio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-161-2024 ir R. P. (R. P.), padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinės nuobaudos neskirti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.